Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu
Get PDFDidėjant dėmesiui organizacinei kultūrai, reikalaujama, kad vadovai pripažintų esminius organizacinės kultūros aspektus ir jų daromą poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu, vykdant įsipareigojimus, siekiant darbo rezultatų, darbuotojų tarpusavio sanglaudai, strategijai įgyvendinti ir t. t. Organizacinė kultūra daro poveikį darbuotojų elgsenai, kurios būdai yra perduodami vienų darbuotojų kitiems. Individai dirbdami organizacijoje ne tik kuria produktus ar paslaugas, gauna už tai atlyginimą, kopia karjeros laiptais, bet ir aktyviai kuria organizacinę kultūrą. Organizacinė kultūra yra kuriama ir palaikoma komunikacijos pagalba, o komunikacija yra vienas iš organizacinės kultūros elementų. Lytis kaip socialinis ir kultūrinis konstruktas taip pat yra vienas iš svarbesnių organizacinės kultūros elementų, nes požiūris į lytį, seksualumo suvokimas organizacijoje daro įtaką ten dirbantiems moterims ir vyrams, kita vertus, individo lytis taip turi poveikį organizacinei kultūrai.Pagrindiniai žodžiai: organizacinė kultūra, lytis, komunikacija, organizacinių kultūrų tipologija, lyties aspektas, organizacinės kultūros elementai.Correlation among Organizational Culture, Communication and GenderLijana Stundžė
SummaryThe aim of this article is to analyze a correlation between organizational culture, gender and communication. The analysis is based on theoretical approaches. The article analyzes the concepts of organization’s culture and organizational culture; organizational culture types; elements of organizational culture and its correlation with gender. Focal attention is paid to the elements of organizational culture, such as management style, organizational policy, stereotypes, informal socialization, organizational demography, language and communication, time management, work ideology, perception of gender and sexuality, artifacts. The latter elements have utmost connections with gender.There is an evident correlation among organizational culture, gender and communication.Organizational culture is created and supported by communication; herewith, communication is one element of organizational culture. Gender as a social and cultural construct is also an essential element of organizational culture, because the perception of gender and sexuality influences women and men in an organization; on the other hand, gender, especially gender demography and leadership, also affects the organizational culture
Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti
Get PDFLietuvos aukštojo mokslo sistema yra kritinės būklės. Vis dažniau kalbama apie išsilavinimo nuvertėjimą ir susvyravusį pasitikėjimą aukštuoju mokslu, o studijų kokybės užtikrinimas yra viena iš labiausiai nagrinėjamų visuose socialinės visuomenės sluoksniuose problemų. Dėstytojai yra tarpininkai tarp mokslo institucijos ir studentų, atlieka esminį vaidmenį teikiant aukštojo mokslo paslaugas. Nuo jų veiklos pobūdžio, asmenybės ypatumų, vertybinių orientacijų, aplinkos, kurią jie sukuria perteikdami žinias, priklauso tiek pačių žinių perėmimo kokybė, tiek mokymo proceso subjektų santykiai. Dėstytojas yra tarsi prizmė, per kurią besimokantys asmenys suvokia visą studijų procesą, jo kokybę ir pačią mokslo instituciją. Šio straipsnio tikslas – aptarti dėstytojo įvaizdžio specifiką, atskleisti jo dedamąsias bei remiantis atliktu empiriniu tyrimu nustatyti jų svarumą.Pagrindiniai žodžiai: dėstytojo įvaizdis, dėstytojo profesija, įvaizdžio dedamosios.Teacher’s Image and its Influence on the Perception of The Quality of StudiesGreta Drūteikienė, Olga Mackelo
SummaryThe aim of this work was to reveal the specific features of the teacher’s image and to outline its effect on how students perceive the quality of studies.The teacher’s image is analyzed in the literature overview. Its features are based on professional image and teaching profession. A structural-functional model was constructed.A student survey was conveyed in one of the most valued higher education institutions – Faculty of Economics of Vilnius University in order to determine how the teacher’s image affects the perception of the quality of studies. A group questionnaire required students to express their opinion on the image of the faculty, to evaluate the quality of studies and to define the “portrait” of the teacher. During the period 1 December 2008. – 25 March 2009, 336 students from the Faculty of Economics answered the questions. The overview of previously performed similar researches at the Faculty of Economics was used as an additional information source.The following key components of the teacher’s image were outlined: the main components related to the understanding of the subject and the teaching principles; important and trivial components related to the teacher’s personality, ability to involve the student into the study process; and components of least importance, related to the visual perception of teaching
Fotografija kaip medijos dispozityvas XX a. septintojo–devintojo dešimtmečio Lietuvoje
Get PDFMICHELKEVIČIUS, Vytautas. Fotografija kaip medijos dispozityvas XX a. septintojo–devintojo dešimtmečio Lietuvoje. Humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties daktaro disertacija. Vilnius, 2010
Pagrindiniai žodžiai: diskursas, medija, medijos dispozityvas, fotografija, veikėjo-tinklo teorija, LTSR fotografijos meno draugija.A review of V. Michelkevičius’ Dissertation “Photography as a Dispositive in Lithuania in the 1960s and 1970s”Kęstutis Šapok
Tarptautinės informacinių technologijų varžybos: modelis ir patirties analizė
Get PDFStraipsnyje aptariami informacinių technologijų varžybų „Bebras“ pastarųjų metų rezultatai. Varžybos tarptautinės, jų idėja gimė Lietuvoje – pirmosios varžybos surengtos 2004 metais. Sukurtas ir moksliniais principais pagrįstas modelis tapo patrauklus daugelio šalių informatikos didaktikos mokslininkams. 2009 metais varžybas surengė vienuolika šalių, bendras dalyvių skaičius viršijo 100 tūkstančių mokinių. Siekiama dvejopų tikslų – pirmiausia norima paskatinti visus mokinius giliau domėtis informacinėmis technologijomis, antra, sudaryti sąlygas kūrybiškiausiems, sumaniausiems vaikinams ir merginoms atsiskleisti informatikos, kompiuterijos srityje. „Bebro“ konkurso užduočių temos apima gerokai daugiau, nei mokoma konkrečios klasės ar koncentro pamokų metu. Uždaviniai konkursui formuluojami siekiant įvertinti mokinių gebėjimą mąstyti, atrinkti ir kūrybiškai taikyti esminius kasdien naudojamų informacinių technologijų principus. Straipsnyje pristatomas varžybų modelis, apžvelgiami principai, remiantis kuriais sudaromos užduotys, analizuojami 2009 metų Lietuvos dalyvių rezultatai (dalyvavo 10 358 mokiniai), nagrinėjama užduočių sprendimo duomenų statistika, lyginami vaikinų ir merginų sprendimų rezultatai.Pagrindiniai žodžiai: Informacinės technologijos, konkursas „Bebras“, statistikos analizė, varžybų rezultatai, informatikos uždavinių kokybės kriterijaiInformation Technology Contest Bebras for Students: Analysis of ExperienceValentina Dagienė, Ieva Jonaitytė, Adomas Paltanavičius
SummaryThe paper deals with informatics and information technologies in general education and competitions as a motivator for engaging pupils in technology education. The overview of the international “Bebras” contest is provided, together with the analysis of the year 2009 results. The contest itself was initiated in Lithuania, with the first contest held there in 2004. Since then, the contest has gained a considerable popularity amongst European high school students (over 100 thousand participants in 2009). The primary goals of this contest include encouraging students to take interest in information technology, and providing means for selecting the most creative and talented among those who are interested. The task creation process puts a strong focus on independent thinking, problem solving, and applying IT knowledge in real-world situations. The overview of the guidelines and the classification model is supplemented by a set of sample tasks
Aplinkos diskurso valdymas žinių visuomenėje
No full textŠiame straipsnyje pateikiami bandomojo aplinkos holistinio suvokimo, kuris daro įtaką geresnei komunikacijai, tyrimo rezultatai.Penkiasdešimt studentų iš dviejų LŽŪU fakultetų (Socialinių mokslų ir Inžinerinio) atliko mokslinius tyrimus. Aplinkos holistinio interpretavimo modelis (parengė bulgarų bei latvių mokslininkai) buvo pateiktas respondentams – universiteto dėstytojams. Studentai nustatė, kad aplinkos reiškinys turėtų būti traktuojamas holistiškai (dvasinės, subjektyvios, socialinės ir fizinės aplinkos sąveika). Respondentai taip pat patvirtinto, kad egzistavo bendra patirtis, suformavusi amžinąsias vertybes meilės, užuojautos, tolerancijos, empatijos ir kt. visiems planetos gyventojams.Tyrimas įrodė, kad šiandieną tiriant socialinius procesus globalioje visuomenėje būtų pritarta naudoti holistinį aplinkos valdymo metodą.The Management of Environmental Discourse in Knowledge SocietyMargarita Putniņa
SummaryThis article reports on the results of a piloting study on the multidimensional comprehension of environmental phenomena for better communication.Fifty students from two faculties of LUA (Faculty of Social Sciences and Faculty of Engineering) were engaged in the research. The Model of Environments’ Holistic Interpretation (worked out by Bulgarian and Latvian scientists) was presented to respondents by the University teachers. Students accepted that an environmental phenomenon should be treated holistically (spiritual, subjective, social and physical environments interact). Respondents have also certified that there exists common experience for all humans of our planet, which could root in eternal values of love, compassion, tolerance, empathy, etc.The piloting study proved that knowledge society would accept the holistic method of the management of different social processes developing in global society nowadays.Key words: knowledge society, environment, holistic, management, communication. 
Programavimo mokymasis: lyginamoji kalbos ir aplinkos analizė
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami programavimo mokymo ypatumai, apžvelgiamos svarbiausios programavimo mokymo ir mokymosi tyrimo tendencijos pasaulyje, išskiriamos problemos ir jų sprendimo būdai. Remiantis mokslinės literatūros analize ir daugiamete Jaunųjų programuotojų mokyklos patirtimi, nagrinėjamos programavimo mokymosi sunkumo priežastys: programavimo srities specifiškumas, mokymosi būdų ir metodų parinkimas, mokinių gebėjimai ir nuostatos, psichologinis motyvuotumas. Daugiausia dėmesio skiriama programavimo kalbų ir aplinkos, tinkamos mokytis programavimo, kriterijams aptarti. Remiamasi fundamentaliais šios srities mokslininkų darbais, jie sisteminami, išskiriamos ir apibendrinamos esminės idėjos. Gilinamasi į programavimo mokymuisi tinkamų kalbų sintaksės ir semantikos ypatumus: patirtis rodo, kad pirmosios kalbos sintaksė daro didelį poveikį tolesniam mokymuisi, formuoja pažangią mąstyseną.Pagrindiniai žodžiai: programavimo mokymasis, programavimo kalbos, programavimo aplinka, sintaksė, programavimo kalbų kriterijai, Bloomo taksonomija, SOLO taksonomija.Learning Programming: Comparative Analysis of Languages and EnvironmentsValentina Dagienė, Jūratė Urbonienė
SummaryDeveloping the abilities to master modern technologies and skills for solving problems is among the most important capabilities of an educated future citizen of any society. Problem solving based on the learning of programming is a very important part in understanding the information technologies.The question which language (together with environment) should be used in introductory programming has been discussed for many years. Several studies on the benefits of a certain language or comparisons between two languages have been conducted, but there is still a lack of systematic overviews of teaching and learning programming.The paper discusses the features of programming teaching, the most important research trends in programming education over the world, identifies the problems and their solutions. Based on literature review and multiyear experience in the Young Programmers’ School, the paper deals with programming teaching difficulties, especially with the selection of programming languages, learning and teaching methods, developing students’ skills and attitudes, psychological motivation. Investigations show that the first language syntax has a significant impact on the further learning and develops a certain mindset.The paper discusses a list of criteria based on an analyzis of research works all over the world. The criteria are used to compare some programming languages used at introductory programming courses. It focuses on the programming language suitable to start learning programming. Based on fundamental research works in thes area, the related criteria are organized, the key ideas are identified and summarized.The commonly accepted cognitive skills, Bloom’s taxonomy as well as the SOLO taxonomy and their application in teaching programming are discussed.span
Įmonės metaduomenų modelio formavimas remiantis veiklos modeliu
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami įmonės metaduomenų modelio formavimo pagal veiklos modelį principai. Analizuojami veiklos modeliavimo metodai, lyginamos žinomos veiklos modelių notacijos jų perteikiamų metaduomenų požiūriu. Nagrinėjamos veiklos valdymo modelio, kuris sudaromas remiantis elementariu valdymo ciklu (EMC), savybės metaduomenų aspektu. Atliktas tokio veiklos valdymo modelio savybių įvertinimas metaduomenų požiūriu rodo, kad EMC pagrindu sudarytas veiklos modelis perteikia daugiau metaduomenų, formaliai yra turtingesnis už kitus veiklos modeliavimo metodus. Pateikta metaduomenų gavimo iš veiklos modelio schema, aprašyti metaduomenų gavimo iš veiklos modelio proceso etapai.Pagrindiniai žodžiai: informacijos sistemos, veiklos modeliavimas, įmonės metaduomenys, veiklos valdymo modelis, elementarus valdymo ciklas (EMC), metaduomenų modelio formavimas.Modeling the Enterprise Metadata Model Based on the Business ModelSaulius Gudas, Gražina Kalibataitė
SummaryThe article analyzes the principles of enterprise metadata modeling and the modeling methods in metadata terms. The business models and their notation-conveyed formalized description of metadata are proposed. The relative performance management model, which follows the elementary management cycle (EMC), is analyzed. The operational manage ment of the properties of the metadata model shows that the EMC-based business model reflects more metadata than any other business modeling technique. A conceptual scheme of metadata extraction from the operational model by the process steps is described. 18px;"> 
Marketingo etika Lietuvos žiniasklaidoje: žiniasklaidos turinio vadovų ir marketingo / pardavimo vadovų etinių nuostatų palyginimas
Get PDFŽiniasklaidos įmonės, kaip ir kitos įmonės, veikia konkurencinėje aplinkoje, siekia įgyvendinti savo tikslus, bet dėl specifinio produkto turi atlikti tam tikrą misiją. Tačiau yra situacijų, kai priimami neetiški sprendimai. Sunkmetis išryškino etinių sprendimų žiniasklaidoje stoką. Siekiant išsiaiškinti, kaip gerinti situaciją, būtina įvertinti esamą padėtį ir nustatyti veiksnius, darančius įtaką Lietuvos žiniasklaidos įmonių marketingo sprendimų etiškumui. Atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaida veikia dvigubo produkto rinkoje, šiame darbe pristatoma ir analizuojama abu produktus gaminant / parduodant dalyvaujančių asmenų grupių – žurnalistų, kuriančių žiniasklaidos turinį, ir marketingo / pardavimo specialistų, parduodančių pritrauktą auditorijos dėmesį, vadovų nuomonė.Pagrindiniai žodžiai: marketingas, etika, žiniasklaida, Lietuva.Ethical Rules of Marketing in Lithuanian Media Companies: Comparison of the Ethic Principles of Media Content Managers and Media Marketing / Sell ManagersLaima Abromaitytė-Sereikienė
SummaryMedia companies, like all other companies, operate in the competitive environment and seek their own purposes. Considering the fact that these companies produce a specific product, they accomplish, or should accomplish, a specific mission – to serve the interests of society. However, the products produced by the media not always match the interests of society.To assess the state of marketing ethic of the Lithuanian media means, of the actions that have the biggest influence on ethical decisions, quantitative media companies’ a research was performed in November–December 2006 by e-mail. Taking into consideration the operation of media companies in a double product market, two groups of persons were investigated: (1) persons responsible for media content, (2) persons responsible for media marketing/sales. The research embraced all media companies operating in Lithuania.The respondents have agreed that unethical behaviour in the Lithuanian media sector does exist. Managers have a stronger opinion on this matter. Most of the respondents have said they always or in general behave ethically in their working life. No statistically significant difference has been established in how journalists and marketing professionals understand ethical rules
Unikalumas ir entropija kultūros paveldo informacijoje ir komunikacijoje
Get PDFXX amžiuje prasidėjusi informacinės ir komunikacinės paradigmų plėtra ir besiformuojanti tinklaveikos visuomenė neišvengiamai turi įtakos įvairių veiklos sričių, taip pat paveldo sampratai, paveldosaugos, paveldotvarkos ir paveldo informacijos bei komunikacijos procesams. Šio straipsnio objektas – informacinės ir komunikacinės paradigmų raiška paveldo erdvėje. Straipsnio tikslas – suformuluoti paveldo informacijos ir komunikacijos sampratą, parodant sąsajas su komunikacijos ir informacijos mokslų teorijomis bei pademonstruojant informacinės paradigmos taikymo paveldo tyrimuose galimybes. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai iliustruojami konkretaus paveldo objekto – Dubingių piliavietės archeologinių tyrimų pavyzdžiais.Straipsnyje pristatomo tyrimo metu nustatyta, kad paveldo informacijos ir komunikacijos požiūriu pagrįstuose tyrimuose galima tarpdiscipliniškai pritaikyti svarbiausias informacijos ir komunikacijos mokslų teorijas ir metodus. Jų taikymas paveldo erdvėje gali būti kreipiamas dviem lygiavertėmis tyrimų kryptimis: tyrimuose akcentuojant išskirtinius paveldo objektus ir artefaktus bei tyrimuose orientuojantis į masinės medžiagos pažinimą. Abi tyrimų kryptys leidžia kiekybiškai įvertinti paveldo objektus, nustatant paveldo kompleksų ir jų dalių santykį, lyginant paveldo objektus ir kompleksus, siekiant identifikuoti kompleksą sukūrusių visuomenių ypatumus.Pagrindiniai žodžiai: Paveldas, paveldo informacija ir komunikacija, informacijos teorija, komunikacijos teorija, komunikacijos ir informacijos mokslai, Dubingiai, archeologija, entropija.Uniqueness and Entropy in the Information and Communication on Cultural HeritageRimvydas Laužikas
SummaryThe technologies that have been developing in the 20th–21st century gradually permeate all fields of human life and activities. These technologies open new opportunities for communication, management, information processing as well as for the development of new, based on the information and communication paradigms research methods, models of practical activities, and interdisciplinary research. In this context, it is promising to use the basic theories of communication and information science (McLuhan’s, Shannon’s, Lotman’s, Prigogine’s) and the definition of the communication and information on cultural heritage.The purpose of the article is to formulate the concept of information and communication regarding cultural heritage, to show links between heritage and information and communication science theories and the examples of using the information paradigm for heritage studies. The theoretical considerations are illustrated by examples from a particular heritage site – the Dubingiai (Moletai reg., Lithuania) castle site archaeological excavations.The concept of information and communication on cultural heritage is based on the definition of cultural heritage. If “cultural heritage – the entire corpus of material signs – either artistic or symbolic – handed on by the past to each culture…” (HEREIN…., 2009), then a single heritage object should be regarded as a sign (a minimum, indivisible, atomic information transmission unit) and the heritage complex as a text (medium, message). The signs and texts point to mental ideas and are part of a system applied by members of specific (past) culture for intercommunication. If we accept this definition, then heritage research means the decoding, i.e. “reading”the primary (archaeological complexes from past cultures) texts and the encoding, i.e. creating a secondary (scientifically for scientists) and tertiary (for general public) text in contemporary culture. Research of cultural heritage is the foundation for the further communicative use of the cultural heritage in our times (as museum exhibits, cultural monuments, etc.).This position allows customizing the quantitative parameters of information theory to the heritage research and extending the “toolbox” of heritage quantitative analysis. In this approach, a heritage complex as a text is an evolved, open (for external influence) and dissipative system. Such systems have all features of evolving systems determined by Ilya Prigogine (Prigogine, 2006): they evolve; their evolution is based on an objective arrow of time which ensures irreversibility of processes; the variability of system components, going on for a long time, causes changes in the whole system; the evolution of a system is a process that can be forecasted only in part; sometimes an evolving system experiences disturbances that change it essentially (system mutations); both systems evolve at a different speed; two systems the evolution of which started in different points of space and time, more and more recede from each other; two systems are not inter-integrating.In this way, we find two approaches to “reading the past”: a research of exclusive (unique) artifacts and research of mass artifacts. Both approaches say that unique (or mass) artifacts are markers of social structure, of trading connections, of urbanization, of cultural influences, etc. However, to use this method, we need statistically significant samples, the methodology of triangulation by several benchmark examples, and a relative scale of references. From the first point of view, perspective methods of “reading” the cultural heritage information are the content analysis and summaries of a complex information. In archaeology, it is the coefficient of graves with findings, the average number of unique finds in a grave, the average number of semantically valuable finds, the complex (text) density index, the complex readability index and mapping the network of finds on the basis of binary oppositions theory. From the second point of view, promising methods are information entropy modeling and calculation. The main problem of calculating entropy for heritage complexes is that the original text (the primary state of complex) is only hypothetical; it cannotbe reconstructed and it is problematical to record the entropy change. In this context, a productive way is the visualization and relative calculation of the general object-level entropy in the three-dimensional space-time model (X and Y as the geographical coordinates of archaeological object and Z as the chronological parameter). Also, the entropy model can be calibrated by the heterogeneity of a cultural space (differences in the cultural dependence of creators (authors) and “readers” (researchers) of the archaeological complex as a text). When the creator and the “reader” belong to the same culture (the same macrosystem, the same cluster), entropy variation during the same period of time is less than when the creator and the “reader” come from related or different cultures. Another promising direction of research is calculation of entropy for specific complexes of heritage. By this method, we can calculate the entropy of an individual object (e.g. finding), of the whole heritage complex or a subcomplex (e.g. grave) and a complex (e.g. necropolis) relationship. The entropy is calculated using the entropy formula (Голдман, 1957). The resulting entropy is directly (inversely) proportional to the possibilities of the investigator’s ability to understand (“read”) the complex as a text
Teisės ir etikos normų taikymas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse
Get PDFStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos žiniasklaidos sistemos savitvarkos institucinė sąranga ir institucijų kompetencijos, mėginama nustatyti jų funkcinius aspektus. Taip pat aptariami bendrieji profesinių etikos kodeksų tikslai, reikalavimai tokių dokumentų turiniui ir formai. Šio straipsnio tikslas – atlikti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso kokybės turinio analizę, palyginti Visuomenės informavimo įstatyme ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse naudojamas normas ir nuostatas, užtikrinančias visuomenės informavimo rengėjų ir žurnalistų atsakingą ir skaidrią veiklą. Tyrimo metodas – apžvalginis, lyginamasis, apibendrinamasis.Pagrindiniai žodžiai: etika, teisė, funkcija, norma, įstatymas, profesinė etika, viešosios informacijos rengėjas, žiniasklaida, žurnalistas.Application of law and ethics rules in the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishersJolanta Mažylė
SummaryThis article presents a survery of the competence of the institutional system that regulates the provision of public information in Lithuania as well as ascertains the functional aspects of self-regulation institutions in the area of the provision of public information. Those factors are regulated by the Law on the Provision of Public Information. Three aspects of functional competencies of institutions – political, juridical and ethical are abstracted. The basic principles of professional ethical codes and requirements for the contents and form of such documents are also considered being important. The aim of the article is to analyse the quality of the content of Law on the Provision of Public Information and to compare its rules with the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers. A detailed analysis of the content of the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers leads to a conclusion that the content and form of this document setting down regulations on which journalists’ ethics in the area of public information is based, only partially covers the common principles of codes of professional ethics. A significant factor for making such conclusion is that the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers is not a code intended for one professional group only.Although journalists, as well as organisers of public information, participate in the same field of the provision of information, there are differences in their juridical status. Investigation has revealed that a document regulating the professional ethics of two different groups in the area of the provision of public information does not involve the whole cohesive purposes as is recommended for such documents. This is caused by a factor that articles in the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers often use the rules of law, and their basic content elements repeat the rules of laws in the same way as they are defined by the Law on the Provision of Public Information, Law on the Protection of Minors Against Detrimental Effect of Public Information, Law on Protection of Personal Information, Law of Authors’ rights, Law on Copyright and Related Rights.In this research paper, a comparative analysis of the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers and the Law on the Provision of Public that 47 articles in the Law on the Provision of Public Information (out of 75) have the same essence as in the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers. Three articles of the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers have the duplicate formulation like the Law on the Provision of Public Information. However, transfer of legal rules from the Law on the Provision of Public Information into the code of professional ethics in such clichéd manner demonstrates low standards of juridical behaviour and juridical ignorance of the participants in the field of public communication, both organisers of public information and journalists. Evaluating the proportion of the rules of law, which are being used by the Code of Ethics of Lithuanian journalists and publishers, it is possible to propose that this Code is a set of legal rules, but not a document intended for a professional society to declare their principles and moral values