Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Žinių valdymo situacija Lietuvos verslo įmonėse: atvejo tyrimas
No full textThe constant competition in the contemporary hyperdynamic market is one of the main conditions that forces organisations to search for optimal ways to increase their operational efficiency. The main goal of knowledge management in business organisations is to transform knowledge into capital, thus maximising organisational efficiency. Continuous knowledge creation and its use undoubtedly increase an organisation’s value in the market. An organisational structure must strive to be flexible and able to change in response to the external and internal environments. Consistent strategic management, adaptive to the changes in the environment, organisational learning and other factors should ensure the competitive advantage of the organisational structure. Only the structures that systematically create and diffuse, update and apply knowledge to the development of new technologies and products/services, i.e., those that are engaged in continuous innovation, can be successful. Theoretical insights and empirical studies show that the application of knowledge is possible only when it is purposefully managed.Nuolatinė konkurencija šiandienėje hiperdinamiškoje rinkoje yra viena iš esminių sąlygų, skatinančių organizacijas ieškoti optimalių būdų didinti veiklos produktyvumą. Pagrindinis žinių vadybos versle tikslas – žinių šaltinius paversti kapitalu, kad būtų pasiektas didžiausias organizacijos veiklos efektyvumas. Teorinės įžvalgos bei empiriniai tyrimai įrodo, kad žinių pritaikomumas galimas tik tikslingai jas valdant. Žinių valdymo situacijai Lietuvos verslo įmonėse nagrinėti buvo pasitelktas kiekybinis tyrimo metodas – apklausta 106 respondentai. Tyrimo rezultatai apima tris pagrindines sritis: strateginio valdymo – siekiama išsiaiškinti, kas yra akcentuojama strateginiuose dokumentuose; žinių valdymo – siekiama įvertinti žinių valdymo situaciją, identifikuoti žinių valdymo atsakomybes, ištirti žinių valdymo procesus, mokymąsi; inovacijų – siekiama nustatyti žinių pritaikymo galimybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonės veikla orientuota į naujovių kūrimą bei vartotojų pritraukimą. Įmonėje nuolat identifikuojama, kokias žinių sritis reikėtų plėtoti, kokios kompetencijos, žinios, atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, bus svarbios ateityje. Darbuotojai dalijasi žiniomis, siekdami kokybiškiau atlikti darbo užduotis, tačiau šį procesą vadovai skatina nepakankamai. Dažniausiai darbuotojai dalijasi žiniomis tiesiogiai bendraudami neformalioje aplinkoje, tačiau nepanaudojamos visos informacinių technologijų galimybės valdyti žinias. Tobulinant žinių valdymą reikėtų atkreipti dėmesį į svarbą fiksuoti ir saugoti visą sukauptą patirtį, darbuotojų siūlomas idėjas, kurios vėliau galėtų tapti naujų veiklos krypčių, inovatyvių produktų ir (ar) paslaugų kūrimo pagrindu
Turinio pritaikomumas socialiniame tinkle „Facebook“: Lietuvoje veikiančių bankų atvejis
Get PDFThe aim of this article is to analyze the peculiarities of content marketing and to state content applicability in bank communication in social media. In the theoretical part of this article, we are reviewing the concept of content marketing, its types and features. The empirical part of this article identifies content marketing usage in bank communication on Facebook. Research was carried out by using these methods: qualitative and quantitative content analysis, observation, summarizing and comparison. It was discovered that banks use content marketing in their communication on Facebook. The main types of content were distinguished – photos, links, text and analyzed customer’s feedback, their reactions to the submitted content and cooperation. The insights of this article can be beneficial for businesses and organizations that implement content marketing processes in their communication on social media.Turinio rinkodara – gana nauja rinkodaros rūšis ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalyje gana neseniai pradėta kalbėti apie turinio svarbą įmonės veikloje ir jo poveikį vartotojams. Bankai – vienos iš svarbiausių institucijų šalyje, kurioms ypač svarbu užmegzti ilgalaikius santykius su savo klientais, formuoti teigiamą įvaizdį ir sukurti patikimo, stabilaus, saugaus prekės ženklo įvaizdį. Šiuos tikslus galima įgyvendinti pasitelkiant socialinių medijų ir turinio rinkodaros sąveiką. Šiame straipsnyje, remiantis teoretikų ir praktikų apibrėžtomis turinio rinkodaros ypatybėmis, analizuojami turinio rinkodaros ypatumai ir jų taikymas Lietuvoje veikiančių bankų komunikacijai socialiniame tinkle „Facebook“
Etnografinių regionų metų informacijos sklaida informacinėje erdvėje
Get PDFOne of the main problems of modern society is the proper organisation of how information is distributed and made to appear public. In 2015, the Year of Ethnographic Regions program revealed the experience of participants in the public sector. The idea behind the Year of Ethnographic Regions and its program of events have attracted widespread public support and involvement. The total number of 437 events have been recorded and analysed in this study. The program of events covered the entire country, involved Lithuanian residents in different social, age and geographical groups. Due to ethnic specifics, the engagement was greater in the rural regions and lower in the cities. Without objective funding, the organisers of events relied on the proven performance of public communication strategies and accumulated experience. Most of the information about the events was published on various content websites (320 events), periodicals (261) and the web pages of daily newspapers (223). Less information was published on social media (127 events), television (28) and radio (7). Many budget and public event organisers had a channel for distributing information, managed by themselves, so they were able to publish at least the basic information concerning the events. The local media (periodicals, institutional websites etc.) had the biggest impact by informing the population. Social media resources, the influence of which will increase in the future, were properly unused, so it is time to pay due attention to social media opportunities of publicity. A lack of the following aspects was observed: the coordination of activities, proper inter-institutional cooperation, involvement of the national media, the President of the Republic of Lithuania and the publishing industry, the feasibility of new communication channels (e.g., calendars of events). The program of the Year of Ethnographic Regions, with its abundance of events, serves as a good example for evaluating the experiences and gaps that should be filled in the future by improving the quality of public communication and ensuring the proper distribution of information to the public.Straipsnyje siekiama išanalizuoti visuomenės informavimą apie Etnografinių regionų metus ir jiems skirtus renginius. Etnografinių regionų bendruomenės, aktyviai įsitraukusios į dedikacinių renginių organizavimą, rėmėsi išbandytomis viešosios komunikacijos strategijomis. Dėl renginių pobūdžio daugiausia įtakos gyventojų informavimui turėjo vietinės informavimo priemonės: periodika, institucinės interneto svetainės ir kt. Didžiausi sklaidos kanalai – televizija ir interneto dienraščiai – mažai prisidėjo prie tinkamo renginių viešinimo, bet tiksliniai interneto dienraščiai gana aiškiai suvokė metų reikšmę ir nuolat tai akcentavo. Liko tinkamai neišnaudoti socialinių medijų ištekliai, galėję prisidėti prie mažą finansinį biudžetą turėjusių renginių viešinimo. Nepaisant finansavimo stygiaus, didžiulis skaičius (437) įvykusių dedikacinių renginių sudarė palankias sąlygas įvairiais informacijos sklaidos kanalais paskleisti skirtingo intensyvumo informacines žinutes. Jų visumos analizė leidžia manyti, kad šiuos metus minėjo Lietuvos provincija, o didmiesčiai liko nuošalyje. Etnografinių regionų metų renginių rengėjų pastangų įvertinimas gali būti reikšmingas ateityje planuojant ir koordinuojant tokio pobūdžio ir masto programas
Ryšių su klientais palaikymas pasitelkiant socialinį tinklą „Facebook“
Get PDFThis paper shows how Lithuanian retail companies maintain customer relationships on Facebook. Most of the customers read reviews to help themselves decide where to buy all sorts of items. That being said, it is crucial to the modern company to use social media for communication with customers and especially to answer all complains. To aim of this paper was to answer the following questions: which of retail company follows all the suggestions to maintain good relationships with their customers? And which one uses the best techniques to do that? A qualitative analysis of the content of Facebook posts by retail companies was made in a period of a year. It was noticed that MAXIMA and NORFA had the best strategy in interacting with their customers on Facebook, but when the new market share (LIDL) was introduced to the market, it suggested a new way of communication and showed that even a lot of communication can be good if you react to most of your customers questions and complains.Socialines medijas jau galima vadinti XXI amžiaus kasdienybės dalimi. Turėdami internetinį ryšį telefone, žmonės neretai naudoja socialinius tinklus ar pokalbių aplikacijas vietoj įprastų skambučių ir žinučių. Socialiniai tinklai jau tapo ne tik individų, bet ir organizacijų kasdienybės dalimi. Dar visai neseniai informacijos apie įmones būdavo įprasta ieškoti tokiose paieškos sistemose kaip „Google“ ar „Bing”, pastaraisiais metais klientai, įvedę organizacijos pavadinimą į paieškos sistemas, vienu iš pirmųjų paieškos rezultatų yra nukreipiami į organizacijos paskyrą socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad įvairios maitinimo įstaigos, barai ar naktiniai klubai ir kitos įmonės vis dažniau atsisako internetinių svetainių ir vietoj jų atnaujina savo profilius viename plačiausiai naudojamų socialinių tinklų – „Facebook“, kur visa informacija tampa lengvai prieinama klientams. Meniu, adresas, renginių kalendorius, darbo valandos, kontaktai, lankytojų atsiliepimai ir vertinimai, netgi galimybė apsipirkti – viskas viename „Facebook“ puslapyje. „Facebook“ taip pat suteikia galimybę matyti, ar toje vietoje lankėsi tavo draugai ir ar jie paliko atsiliepimą. Internetu paremtų socialinių medijų iškilimas padarė įmanomą vieno žmogaus komunikaciją su šimtais ar net tūkstančiais kitų žmonių, apie produktus ir kompanijas, kurios juos parduoda. Galimybė pritaikyti socialinius tinklus komunikuojant su klientais sukėlė tikrą perversmą įprastame komunikacijos ir rinkodaros specialistų darbe. Verslo integracijos į socialinius tinklus pokyčiai vyksta beprotiškai greitai ir kas keletą mėnesių atsirandančios vis naujos socialinių tinklų savybės reikalauja komunikacijos bei rinkodaros srities profesionalų būti budriems ir greitai prisitaikantiems prie naujovių. Rinkodaros, ryšių su visuomene, reklamos ar žurnalistikos profesionalai dažai pervertina savo galimybes dirbti su socialinias tinklais. Svarbu pabrėžti, kad asmeninės paskyros valdymas ir viešosios paskyros valdymas yra absoliučiai priešingi. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip konkrečiu Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių atveju yra tinkama ir efektyvu komunikuoti su klientais. Apie socialinius tinklus ir jų panaudojimą verslo komunikacijoje profesionalių straipsnių lietuvių kalba nėra daug ir juose aptariami aspektai yra gana paviršutiniški. Apie socialines medijas ir tinklus daugiausia kalba ir rašo socialinio marketingo kompanijos, tokios kaip Lietuvoje veikiantis „Socialus marketingas“, tačiau mokslinėje literatūroje informacijos šia tema pasigendama. Socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“, komunikacijos potencialas yra didžiulis ir atsipirkimas yra dar didesnis, jei yra žaidžiama pagal „Facebook“ bendruomenės taisykles. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokius komunikacijos su klientais socialiniuose tinkluose elgsenos modelius siūlo praktikai ir kaip juos naudoja Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių tinklai palaikydami ryšius su klientais. Aptariama socialinių tinklų sąvokos apibrėžtis, išskiriamas „Facebook“ naudojimas ryšiams su klientais plėtoti, aptariamas Lietuvos „Facebook“ vartotojų savitumas, pateikiami praktikų siūlymai komunikacijai esant neigiamo pobūdžio pranešimams. Atliktame tyrime analizuojama Lietuvos mažmeninių prekybos įmonių komunikacija su klientais. Siekiant ištirti „Facebook“ komunikacijos veiksmingumą buvo naudojamas kokybinės turinio analizės metodas. Tyrimui surinkti keturių didžiųjų Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Facebook“ įrašai ir žmonių įrašai ant organizacijų „laiko juostų“ (angl. timeline) per vienerių metų laikotarpį. Visus įrašus pasirinkta kategorizuoti, siekiant gauti palyginamą kiekybinę teksto išraišką
Daiktų interneto objektų identifikavimo metodų palyginimas
Get PDFThe Internet of Things is an integral part of the future Web part, which is defined as a global and dynamic network infrastructure, which is capable of self-configuring and is based on standardized and compatible communications protocols, where physical and virtual objects have identification characteristics, physical attributes, virtual personalities that use intelligent interfaces and are directly integrated into the unified information network. The resources of the Internet of Things and services are globally distributed within the information network, so it is necessary to have a mechanism which allows the identification of global smart devices, their services and resources. Typically, the identification consists of the assigning names for the resources and the mechanism of the addressing resources in order to discover and access the remote resources of the Internet of things. Modern networks use the Universal Resource Identifier (URI), which identifies a global resource, its type and a set of equivalent names. The URI uniquely allows to identify physical objects, which are located anywhere in the world, using the Electronic Product Code (EPC) technology. EPC allows URI to also be used with Radio-Frequency Identification (RFID). The RFID technology is used for marking and tracing items, which is based on the use of the frequency signal of the radio in the object tag for information recording and reading. This technology in literature is mentioned as one of the main identification and realization measures of the Internet of Things. The purpose of this article is to review and compare the identification methods of objects of the Internet of Things.Daiktų internetas yra integrali ateities interneto dalis, kuri apibrėžiama kaip globali ir dinaminė tinklo infrastruktūra, gebanti save konfigūruoti, pagrįsta standartiniais ir suderinamais komunikavimo protokolais, kur fiziniai ir virtualūs objektai turi identifikacines savybes, fizinius atributus, virtualias personalijas, naudoja išmaniąsias sąsajas ir tiesiogiai integruoti į vientisą informacinį tinklą. Daiktų interneto resursai ir teikiamos paslaugos yra globaliai pasiskirstę informaciniame tinkle, todėl būtina turėti metodą, leidžiantį globaliai identifikuoti išmaniuosius įrenginius, jų teikiamas paslaugas ir resursus. Paprastai identifikacija susideda iš vardų priskyrimo resursams ir resursų adresavimo mechanizmo, kad būtų galima atrasti ir pasiekti nutolusius daiktų interneto resursus. Šiuolaikiniuose tinkluose naudojamas URI, kuris globaliai identifikuoja resursą, jo tipą bei aibę lygiaverčių vardų. URI leidžia unikaliai identifikuoti fizinius objektus, esančius bet kurioje pasaulio vietoje, naudojant EPC technologiją. EPC leidžia URI panaudoti ir su RFID technologija, skirta objektams žymėti ir sekti. RFID grindžiama radijo dažnio signalo naudojimu objekto žymoje esančiai informacijai įrašyti ir nuskaityti. Literatūroje ji minima kaip viena iš pagrindinių daiktų interneto identifikacijos realizavimo priemonių. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti ir palyginti daiktų interneto objektų identifikavimo metodus
Lyčių lygybės politikos įgyvendinimas: Lietuvos ir Švedijos atvejo analizė
Get PDFGender equality is related to equal opportunities for both women and men, who equally participate in public and private spheres of life. Stereotypical thinking and patriarchal attitudes are a result of discrimination against gender, regarding the equal pay disproportion of male and female workers, unequal employment opportunities and a lack of women in decisive positions within workplaces. Problems of gender equality do not only focus on national state agendas, but are also strongly supported on levels both international and the EU (gender mainstreaming is one of the most important goals included in the “Europe 2020” strategy). In order to achieve gender equality in various spheres of life, there is a need to ensure equal opportunities for both sexes not only de jure, but de facto as well. Gender equality policies in Lithuania are becoming more important; however, the results achieved are still scarce, whereas the implementation of gender equality policies in the Scandinavian countries are consistent and these practices should serve as guidelines. This paper examines the implementation of Lithuanian and Swedish gender equality policies. Sweden has been chosen as a good practice example in a comparative context with Lithuania, because its achievements in the field of gender equality are recognized as the best among the EU member states in 2015. The comparison of Sweden’s, as of a country’s that has achieved the most in implementing gender equality policies, and Lithuania’s practices helped to discover the similarities and differences that could lead to an achievement of better results in the field of gender equality. In addition, Lithuania’s reglaments of gender equality policies are similar to those of Sweden; however, there is still a lack of policy consistency. Therefore, a gap between formal and real gender equality appears. Both Lithuania and Sweden have highly institutionalized gender equality policies with increasing attention given to gender problems, but a lack of political will is the result of ineffective policy implementation, resulting in the questions regarding gender equality being pushed down on the list of priorities in Lithuania’s political agenda. The subject of this paper is the implementation of gender equality policy. Consequently, the goal of the paper is to compare how gender equality policies are implemented in Lithuania and Sweden. To reach this goal, such objectives are set: to present gender equality policy, analyze gender equality implementation in Lithuania, analyze gender equality implementation in Sweden and to compare the gender equality policies in both countries. A comparison of Sweden’s, as of a country’s that has achieved the most in implementing gender equality policy, and Lithuania’s practices helped to discover the similarities and differences that could lead to an achievement of better results in the field of gender equality. In addition, Lithuania’s reglaments of gender equality policy are similar to those of Sweden; however, there is still a lack of policy consistency. Therefore, a gap between formal and real gender equality appears. Both Lithuania and Sweden have highly institutionalized gender equality policies with increasing attention being given to gender problems.Lyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, retesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra ne tik nacionalinių valstybių politinėje darbotvarkėje, bet plačiai akcentuojamos ir Europos Sąjungoje (ES), o lyčių aspekto integravimas yra vienas pagrindinių „Europa 2020“ strategijos tikslų. Lyčių balansui pasiekti įvairiose gyvenimo srityse reikia užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes ne tik de jure, bet ir de facto. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama lyčių lygybės politikai, tačiau pasiekimai šioje srityje yra vidutiniški. Skandinavijos valstybėse lyčių lygybės politikos įgyvendinimas vyksta sklandžiai – tai turėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Nors vyrų ir moterų lygias galimybes Lietuvoje įtvirtinta įstatymai, o institucijos lyčių lygybės klausimams skiria vis daugiau dėmesio, tačiau lyčių lygybės politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra toks sėkmingas kaip Švedijoje. Todėl straipsnio tikslas – palyginti Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus, atskleisti lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės politikos įgyvendinimas ir lyginami šalių lyčių lygybės politikos ypatumai. Švedija lyginamajame kontekste pasirinkta kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai. Švedijos ir Lietuvos lyčių lygybės politikos lyginimas padėjo atrasti lyčių lygybės politiką reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių institucijų panašumus ir skirtumus bei išryškinti moterų ir vyrų proporcijas valdžioje. Atlikus lyginamąją analizę pateikiamos įžvalgos dėl priežasčių, lėmusių lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Nors Lietuva atsižvelgia į ES lyčių lygybės politikos standartus, o teisinis lygių galimybių reglamentavimas yra panašus kaip ir Švedijoje, tačiau vis dar yra pastebimas atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės
Ar piliečių dalyvavimą valdymo procesuose gali paskatinti tinkama komunikacija?
Get PDFReview of Doctoral disseration “E-participation in the implementation of the third sector activities: case of Lithuanian non-governmental organizations” by Kristina Jakutytė-AncienėKristinos Jakutytės-Ancienės daktaro disertacijos „Elektroninis dalyvavimas įgyvendinant trečiojo sektoriaus veiklas: Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atvejis“ apžvalg
Motinų raiška „Facebook“ socialiniame tinkle
Get PDFIn the digital age, a new global phenomenon of parents sharing the pictures of their children in social networks is observed in Lithuania as well. This raises the discussion on ethics, morality and safety issues when publicizing the images of children in social networks. The following issue is analyzed in the article: how mothers, who post their children’s images on Facebook, use their children for their own socializing needs. Not a lot of research regarding this issue has been done in Lithuania; consequently, this shows how unique the topic of this article is. The object of this article is the activity of mothers on Facebook. The purpose of this article is to indicate the peculiarities of how mothers express themselves when using images of their children in Facebook. Qualitative research was executed using the net-ethnographic strategy: the observation method was selected and an analysis scientific literature was done. The research allowed to evaluate the connection between the social behavior of mothers on Facebook with their personal features and to identify the characteristics of their self-expression by using the images of their children. The identified expression models were linked with personality types and sociocultural status. Though the social expression of every model has different elements of expression, the factor of the lack of responsibility for a child prevails in each of those models.Skaitmeniniame amžiuje matomas ryškus naujas tėvų dalijimosi vaikų atvaizdais socialiniuose tinkluose fenomenas, kuris neaplenkė ir Lietuvos. Šis reiškinys formuoja naują aktualiją – etikos, moralės ir saugumo klausimą viešinant mažamečių savo vaikų nuotraukas socialiniuose tinkluose. Straipsnyje analizuojamas komunikacinis motinų elgesys socialiniame tinkle „Facebook“ ir keliamas probleminis klausimas: kaip motinos, viešindamos savo vaiko atvaizdus socialiniame tinkle „Facebook“, naudoja vaiką savo poreikiams tenkinti. Atliktas tyrimas iliustruoja motinų raiškos ypatumus socialiniame tinkle „Facebook“ naudojant savo vaiko atvaizdus ir padeda įvertinti motinų socialinės elgsenos šiame tinkle santykį su asmenybės bruožais. Tyrimo metu nustatyti motinų raiškos modeliai brėžia sąsajas su asmenybės tipais, sociokultūriniu statusu ir atskleidžia motinų, dalyvaujančių „Facebook“ tinklo veikloje, atsakomybės trūkumo vaiko atžvilgiu veiksnius
Kultūros paveldo informacijos pusiau automatinis valdymas ir tyrimai naudojant 3D technologijas
Get PDFThe identification, investigation and preservation of cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. It’s closely connected with several dimensions: technology transfer, scientific investigations, global-local rhetoric, cultural tourism, armed conflicts, immigration, cultural changes, investment flows, new transport infrastructures etc. Nowadays, organizations responsible for heritage investigation and management are very often forced to deal with a lack of resources, which are crucial for proper heritage identification, investigation and preservation, as well as their maintenance and protection. It is particularly problematic for countries with low GDP or an unstable political situation. The possible solution of these problems could be an information management-based methodology, connected with an automated and semi-automated heritage investigation and monitoring software system, which based on 3D technologies. Two cases of cultural heritage (burial mounds and old towns) and two system prototypes are presented in this article. The first prototype – The System of Automated Detection of Prehistoric Burial Mounds Margo was developed and tested by Vilnius University as a part of the project The Beginnings of Lithuanian Statehood According to the Exploration of the Dubingiai Microregion (2011–2015); the other prototype was developed and tested by Vilnius University and Terra Modus Ltd. in frame of the project The Creation of Automated Urban Heritage Monitoring Software Prototype (2014). In this article, we present the main results of both projects. 3D scanning technology is the most accurate method of finding the heritage objects in a natural landscape and capturing the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. As a cultural heritage object or complex is evolving continuously, two 3D point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. The monitoring of large scale heritage complexes, such as urban heritage objects, is a resource demanding task and in such cases a semi-automatic, computer-based 3D visual analysis is appropriate. A comparison of 3D visual data, captured during different times, advances to a next level when utilizing methods of 3D photogrammetry, which make it possible (at least partially) to create 3D point clouds from old photos, giving us opportunities to expand research by adding empirical data captured before 3D scanning equipment and also lowering the costs of conducting such research.Kultūros paveldo tyrimai ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių šių dienų visuomenės iššūkių, susijusių su daugelių šiandienos socialinių, kultūrinių, technologinių aktualijų. Šiomis sąlygomis daugumai organizacijų kyla išteklių, būtinų visaverčiam paveldo monitoringui ir išsaugojimui, problema. Ypač tai ryšku šalyse, kurių BVP yra mažesnis ar politinė situacija ne tokia stabili. Straipsnyje aptariamas vienas galimų šios problemos sprendimų: informacijos valdymo metodologija grįsto požiūrio ir 3D lazerinio skenavimo technologijų taikymas kultūros paveldo srityje. Straipsnyje aptariami du tirti paveldo atvejai (pilkapiai ir Vilniaus senamiestis), siejami su dviem skirtingo informacinio pobūdžio uždavinių sprendimais – pusiau automatinės paveldo objektų paieškos natūraliame kraštovaizdyje ir paveldo objektų kaitos monitoringo metodologijos
Sistemų sąveikumas kaip mokslo publikacijų talpyklų tobulinimo sąlyga mokslinėje komunikacijoje
Get PDFIt is evident that the speed of scholarly communication goes up tendentious if research products are communicated via social networking platforms. Researchers use the functionality of these platforms without any difficulties and get means for the fast spread of their achievements and for finding research partners. Speed, flexibility and simplicity become the essential conditions for information infrastructure products if there is an intention to reach the leading position in the market. The unquestionable priority of scholarly communication platforms in Lithuania is given to Web of Science, Scopus, ScienceDirect. Nevertheless, a breakthrough is seen in the global permanent identifiers for researchers in ResearcherID and ORCID, the global social networking platforms for researchers ResearchGate and Academia.edu or other. The progress of these products is ensured through the flexible functionality provided with precise insights into the needs of researchers, and it is realized through the interoperability of various information systems. This phenomenon is relevant to the development of the Lithuanian national information system eLABa. This paper presents the research made to examine the factors of scientific communication that recently leads to the future developments of eLABa repository. Results of this research indicate the duplication of data preparation, supply and preservation processes, too, and suggest the interoperability between the systems and processes of the Research Council of Lithuanian, the Research and Higher Education Monitoring and Analysis Center, the national data archive MIDAS, systems of research institutions, the Center of Information Technologies in Education, Claritative Analytics Web of Science, Scopus, DOAJ, SherpaRomeo, Creative Commons, ResearchGate, Academia.edu, ORCID and Google Scholar and The Data Bank of National Bibliography.Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekiama išnagrinėti ir nustatyti veiksnius, darančius įtaką mokslo publikacijų talpyklų informacinių sistemų funkcionalumo kaitai. Tyrimo metu atlikta literatūros apžvalga, vykdyti interviu su Vilniaus universiteto mokslininkais, taip pat pokalbiai su Lietuvos mokslo vertinimą atliekančių institucijų atstovais. Atliekant literatūros analizę buvo siekiama nustatyti mokslo publikacijų talpyklų plėtojimo problemines sritis ir suformuluoti hipotetines talpyklų tobulinimo kryptis. Šios hipotetinės kryptys buvo patikrintos interviu ir pokalbių metu. Gautų duomenų pagrindu parengti galimi sistemų sąveikos modeliai. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami plėtojant institucines talpyklas, nacionalinę talpyklą eLABa