Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Pelningumo rodiklių naudojimas siekiant nustatyti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodarą
Get PDFIn 2004, the transfer pricing rules (the Order of the Minister of Finance No. IK123) were issued in Lithuania, under which all the transactions between associated parties have to he concluded at the market price, i.e. the transfer prices should be in line with the arm’s length principle. In practice, the arm’s length price usually is determined applying profit level indicators. Therefore, this article aims to present the methodology for application of the profit level indicators in transfer pricing: the selection of transfer pricing method, calculation of profit level indicators and establishment of arm’s length range.According to the Lithuanian transfer pricing rules, when choosing the best transfer pricing method, the available methods should be considered in the following order:1. Comparable uncontrolled price method.2. Resale price or cost plus method.3. Profit split or transactional net margin method.Applying all the aforementioned transfer pricing methods, except the comparable uncontrolled price method, the arm’s length price is determined using the following profit level indicators: gross profit margin, operating profit margin, mark up on costs of goods sold, mark up on operating costs, return on assets, Berry ratio.The choice of the profit level indicator is usually depend on the activity the transaction party is engaged in, the type of intercompany transaction, the distribution of functions, risks and assets between transaction parties, the availability of information, etc.Daugelyje šalių, ir Lietuvoje, sandoriai tarp asocijuotų asmenų turi būti sudaromi tikrąja rinkos kaina. Siekiant nustatyti tokių sandorių kainodarą, atitinkančią tikrąją rinkos kainą, dažnai yra naudojami įvairūs pelningumo rodikliai: bendrasis, veiklos, turto, kapitalo, antkainis nuo pasigaminimo savikainos, Berrio rodiklis ir kiti. Šio straipsnio tikslas - įvertinti pelningumo rodiklių naudojimo kainodaroje pagrįstumą ir reikšmingumą bei pateikti pelningumo rodiklių taikymo sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaroje metodiką. Atliekant tyrimą buvo panaudoti šie metodai: rodiklių lyginimas, apibendrinimas, interpretavimas, grupavimas
Atskleistasis santykinis pranašumas: teorinis požiūris ir Lietuvos pieno sektoriaus analizė ES-15 atžvilgiu
Get PDFThe Balassa’s Revealed Comparative Advantage Index is used as one of the basic dimensions of trade multi-dimensionality indicators. We feel that despite their shortcomings. RCA indices provide a useful tool to detect changes of specialisation or revealed comparative (dis)advantage, and also offer additional information on the competitiveness. Revealed comparative advantage can be measured at the global level. at a regional or sub-global level or restricted to the analysis of bilateral trade between just two countries or trading partners.The distribution of RCA indices in 1996-2004 show that Lithuania has strong revealed comparative advantages in the dairy sector and is experiencing a positive evolution in the EU-IS market context. Despite the fairly stable RCA index for the total dairy products over eight years, specifically early 2000s, the variation of RCA indices for each subcategory dairy products (at CN 4-digit or 6-digit level) was greater. Another feature of these indices is that their pattern shows a polarisation over the period. Throughout the years 1996-2004, Lithuania has revealed comparative advantages for four from six product groups at CN 4-digit levels: concentrated or containing milk and cream (CN 0402); whey products (CN 0404); butter and other fats of milk (CN 0405); cheese and curd (CN 0406). From 2003-2004, only one of the six observed groups (at 4-digit level) had a comparative disadvantage. However, the high coefficients of variation for each subcategory (at CN 6-digit level) dairy products reinforce the finding of greater variation of RCA indices over the eight years.It is also important that RCA value calculations are based on observed trade data. Therefore, it is hardly possible to assume that the RCA index is likely to be influenced by trade and other economic intervention policies in the markets such as tariffs. quotas or subsidies, which were pursued between Lithuania and the EU when Lithuania joined the European Union in 2004. Whilst this is an issue that has been extensively researched, the impact on identification of comparative advantage via RCA indices is not yet clear. Although we have not measured the effect of intervention policy on RCA indices, we can still confirm that the Lithuania’s RCA indices in dairy products have almost doubled after the liberalization of trade regime between Lithuania and the European Union in 2004.Straipsnyje nagrinėjamas atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) indekso turinys, paskirtis ir metodologinės jo taikymo empiriniuose tyrimuose problemos. Prieš keturis dešimtmečius šį indeksą Bela Balassa pasiūlė kaip santykinio pranašumo empirinio tyrimo metodą. Nuo to laiko šis metodas toliau tobulinamas Vakarų akademinėje literatūroje ir plačiai naudojamas taikomosiose tarptautinės prekybos ir tarptautinio konkurencingumo studijose. Tačiau lietuviškojoje akademinėje literatūroje RCA metodas iki šiol beveik negvildentas, o taikomuosiuose tyrimuose naudotas tik fragmentiškai.RCA metodo praktinio taikymo taikomuosiuose tyrimuose galimybėms atskleisti straipsnyje pristatyti šio metodo empirinio tyrimo Lietuvos pieno sektoriuje prekybos su Europos Sąjungos šalių senbuvių (ES-15) mastu rezultatai. RCA indeksas apskaičiuotas pagal abipusio prekių eksporto metinių srautų 1996-2004 m. duomenis, ekstrabuotus iš Lietuvos statistikos bei Eurostato duomenų bazių. Skaičiavimai atlikti pagal KN kodų 2, 4 arba 6 ženklų lygius agreguotas prekių grupes
Valdymo apskaitos informacijos naudingumas: vartotojų požiūriai
No full textDuring the years of Lithuanian economic independence, much emphasis is laid on financial accounting and auditing, whereas management accounting has been languishing in the background.This paper investigates the role and development of management accounting and the usefulness of its information perceived by managers. The management accounting system is characterized in terms of information. These characteristics are: scope, timeliness, the level of aggregation, and information which assists integration.Empirical support for the relationship between the features of management information and its perceived usefulness is provided using data gathered from questionnaires and interviews. The search for usefulness of management accounting information was guided by the accounting research literature. The goal has been to determine what features of information are recognized by managers and accountants as useful.The results of analysis have shown that all interviewed managers perceived management accounting (economic and non-economic) information as useful. However, the level of their scores has been higher than that of accountants.There had been no comprehensive study involving the evaluation of usefulness of accounting information by Lithuanian managers. The present study has been undertaken to learn more about how Lithuanian managers perceive the usefulness of management accounting information. This was the principal objective of this research. Since managers’satisfaction with the accounting system could be highly biased, the next objective was to determine whether accountants perceived the same features of information as useful. The third objective of this study was to review the possibilities for the development of management accounting systems.Thus, the purpose of this paper was to examine the perception of usefulness of accounting information by its suppliers and users.The paper proceeds as follows. We describe management accounting, its role and development. We provide a framework for the survey based on a review of the extensive literature on research published by foreign management accounting journals during the period 1980-2005, including Accounting, Organizations and Society. The Accounting Review, Contemporary Accounting Research, Journal of Accounting and Economics, Journal of Management Accounting Research, Strategic Finance, Business and Finance History. Cost Accounting Magazine, Management Accounting Quarterly. A survey and its statistical analysis are presented. The final section contains conclusions.Straipsnyje yra nagrinėjamas valdymo informacijos tinkamumas vadybiniams sprendimams. Šio straipsnio tikslas - nustatyti kokią apskaitos informaciją vadybininkai ir apskaitininkai mano esant naudingą savo darbe. Buvo atlikta įvairių Lietuvos įmonių ir organizacijų vadybininkų ir apskaitos specialistų (buhalterių) apklausa, kurios tikslas - įvertinti tokius valdymo apskaitos aspektus: apimti ir pobūdį savalaikiškumą, informacijos agregavimo laipsnį ir jos integravimo galimybes.Apklausos rezultatai parodė, kad visas apskaitos informacijos savybes vadybininkai mano esant naudingas. Ypač vertinama nefinansinė ir ateities informacija. Įmanių vadovai būsimųjų įvykių atsiradimo prognozes pripažįsta ypač naudinga informacija.Apklausoje dalyvavę apskaitos speciaIistai mano, kad tik vadybiniams sprendimams reikalinga informacija nėra naudinga. Jie geriau vertina finansinę informaciją. Analizės rezultatai parodė, kad skeptiškas apskaitininkų požiūris į tinkamą sprendimams informaciją yra daugelio organizacinių ir vidinių veiksnių padarinys. Daroma prielaida, kad informacijos rengėjų ir jos naudotojų interesų neatitiktis stabdo valdymo apskaitos raidą mūsų šalyje. Apskaitoje vyrauja reglamentuojamų finansinių ataskaitų informacijos prioritetas, o ši informacija tinka tik kontrolei bet ne vadybininkų sprendimams priimti.Straipsnyje pateikiama išsami valdymo apskaitos ir jos raidos užsienio literatūroje studija. Išryškinami modernios valdymo apskaitos bruožai jos pokyčius lemiantys veiksniai, aprašomas mokslinių tyrimų pobūdis. Nurodoma, kas skatina valdymo informacijos apimties ir kitų savybių įvairovės didėjimą. Pabrėžiama, kad valdymo apskaita yra nuolat tobulinama finansinės ir nefinansinės informacijos sistema, padedanti vadybininkams planuoti ir vertinti savo veiksmus, skatinanti siekti strateginių tikslų ir motyvuojanti juos.Valdymo apskaitos pradžia yra siejama su kaštų apskaita. Dabar siūloma dar daugiau išplėsti valdymo apskaitos ribas ir įgyvendinti organizacijos apskaitos (angl. Organizational accounting) principus.Labai svarbu, kad valdymo apskaita būtų verslo vertę didinanti veikla. Tai reiškia, kad valdymo apskaita turi nuolat teikti reikiamą informaciją atitinkamiems žmonėms reikalingos apimties, tinkamu laiku ir minimaliais kaštais.Straipsnyje siūloma atlikti išsamius valdymo apskaitos raidos Lietuvos įmonėse tyrimus
Interneto svetainių kokybės vertinimo ypatumai
Get PDFThis article finds methods and techniques of web site quality evaluation. One of the most important activity areas for each organization is information distribution and communication with clients. For this purpose the Internet products, such as web sites, portals, e-catalogues and e-shops are created. It is a relatively cheap and interactive tool for advertising, informing, communication with clients and sales. In Lithuania web site is the most often used form of Internet product. That is why it is important to give a definition for web site quality, to outline its most important dimensions, to find out consumers’ expectations and priorities. It’s equally important for the consumers and the developers.In Lithuania, there is no common web site quality evaluation criteria, techniques or system of tools. Thus, there is created and sold product, web site, but there are no clearly described its quality requirements. Therefore this product’s expansion and commercialisation difficulty. The problem of web site quality evaluation should be analysed from different scientific, methodological and technical points. Web site is a complicated system consisting of interrelated elements. That is why to evaluate its quality, a set of criteria and tools is necessary. The purpose of the present work was to disclose the contents of web site quality, to prepare its evaluation technique and to carry out a case study based on this technique. The publication is based on analysis of scientific and methodical literature. on the authors’ quality research results. The evaluation of web site quality was based on the experts’ and users’ interrogatory and on testing by Validator, Temesis, Watchfire mechanisms.A web site quality evaluation technique was created; it was used in Vilnius University web site quality research. The aim was to find out web site quality evaluation from actors’ position. This will aUow to analyze the gap between the users’ and the creators’ perception of web site quality, to identify users’ and creators’ priorities in site quality evaluation, and to find ways of harmonization between users’ specific needs and creators’ goals. Suggestions for the web site visibility, perception, technique, content and services improving were prepared. The proposed technique is intended not only for web site quality evaluation, but also for revealing its shortcomings. identifying the users expectations and priorities. The authors believe that the results of the study give useful guidelines on how to improve the quality of companies’ web sites.Straipsnyje analizuojama interneto svetainės kokybė, jos vertinimo kriterijai ir metodai. Remiantis autorių teikiama metodika, atliktas konkrečios mokslo ir studijų institucijos interneto svetainės kokybės tyrimas. Darbe pateikiamas šio virtualaus produkto kokybės suvokimo modelis ir formuojamos tirtos interneto svetainės kokybės pagerinimo rekomendacijos. Straipsnis parengtas remiantis mokslinės ir metodologinės literatūros analize ir šio darbo autorių atlikto tyrimo rezultatais. Interneto svetainės kokybės vertinimas atliktas naudojant ekspertinio vertinimo ir “savęs įvertinimo” metodus, svetainės lankytojų apklausą ir testuojant svetainę Validator, Temesis ir Watchfire mechanizmais
Nacionalinės pinigų sistemos kūrimas ir laikinųjų pinigų įvedimas: priešistorė ir įgyvendinimas
Get PDFThe idea of the restitution of the Lithuanian national monetary system for the first time was discussed openly on May 26, 1988 at the meeting of scientists at the Institute of Economics of the Academy of Sciences, where professor Stasys Uosis for the first time openly expressed the idea of the restitution of the Lithuanian national monetary system.Some scientists, among them the nomenclature of soviet banks, spoke against the idea of litas.In spring 1989, the group of the creation of independent Lithuanian monetary and credit system was organized, in which lecturers of Vilnius University Finance and Credit Department and bankers-practitioners took part. In half a year the conception of independent Lithuanian monetary and credit system and the projects of related laws were prepared.When on March 11, 1990 the Independence was restored, the possibilities to create the real, functioning central bank and national currency appeared. But the newly re-established the Bank of Lithuania had neither premises nor resources. It had only several workers, the Board hadn’t been organized. When Vilius Baldisis was appointed Chairman of the Board of the Bank of Lithuania and the Statute of the Bank of Lithuania was approved, the main tasks in the monetary sphere were formulated, the concrete work began.On November 5, 1991 the Supreme Council adopted the publishing of Money Law. The Committee of Litas was founded. Its task was to fix the litas emission date. At the beginning of 1992 it was already prepared to introduce litas, but because of the inflation politics of the Government of that time the infroduct of litas became impossible - litas would quickly devaluate, the mere idea of litas as the national currency symbol would be discredited.The prices jumped up sharply, the lack of goods grew. The Government changed the order of selling the deficit goods by coupons (product cards). On July 29, 1991 the new common coupons were introduced. They were not money, but only universal trade cards. This change of the trade order did not diminish the problems. In this situation, the Bank of Lithuania suggested not to put coupons in circulation and only in case of necessity to use them as temporary money, but the government did not pay attention to this suggestion.The shortage of rouble cash began, the salaries, pensions, various payments and grants were not paid in lime. Rouble signs were printed and emitted in Russia. For the political and economical reasons there was no possibility to expect the accession of cash from the USSR State Bank, so the Bank of Lithuania was looking for possibilities to emit the substitutes of rouble. On May 1, 1992 new coupons as the substitutes of rouble were put in circulation. With their help the bigger part of the arrears was liquidated. AI the same lime trade by common coupons (universal trade cards) was stopped.Life changed the plans of the creation of national monetary system. It was decided to introduce temporary money. When the Government changed, the Committee of Litas on September 16, 1992 adopted the decision that from October 1, 1992 only temporary moneycoupons would be circulating in the territory of the Republic of Lithuania. Roubles were changed into coupons in the ratio 1:1. This way on October 1, 1992 the national currency was introduced and the own monetary system re-established in Lithuania.The Bank of Lithuania acquired the possibility 10 fulfil the main function of the Central Bank - to regulate the turnover of money, to apply instruments of monetary policy. The growth of the amount of money and inflation process slowed down, and from December I, 1992 the exchange rale of coupon against rouble became stronger. The variation of the exchange rate of coupon towards convertable currencies became smaller, though their exchange rates towards our money grew.The state had a possibility 10 prepare for changing temporary moneycoupons into litas.2007 m. minėsime nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo 15-os metų sukaktį. Nors praėjęs laikotarpis nėra ilgas, tačiau dėl jame buvusių įvykių gausos ar ir kitų priežasčių, dėl kai kurių faktų painumo ar supainiojimo net ir tų įvykių dalyviams ar liudininkams jau ne visada lengva nuosekliai atkurti to meto įvykių eigą. Tad ką ir kalbėti apie jaunąją kartą, kuriai tie dalykai jau gryniausia istorija, ne visada lengvai suprantama, tuo labiau kad įvairiuose straipsniuose ir šaltiniuose pateikiami tik pavieniai šio Lietuvos Nepriklausomybei reikšmingo etapo aspektai, o kartais matome ir nesusigaudymą bei skaitytojų klaidinimą. Net ir paties nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo fakto svarba nėra tinkamai įvertinta, dažnai net ir ignoruota.Šio straipsnio tikslas - pamėginti iš tam tikro istorinio nuotolio, remiantis to laikotarpio oficialiais dokumentais, specialistų nuomone ir asmenine patirtimi, apibendrintai pateikti nacionalinės pinigų sistemos kūrimo nuo 1988 m. iki 1993 m. pirmosios pusės esminius bruožus, juos susisteminti
Ekonominis požiūris į šeimą: sutuoktinių turtinių santykių reguliavimas
No full textThe paper analyses the problem which is relevant both theoretically and practically, since it tries to disclose family as an economic institution credited with important financial advantages, and it provides different economic and social benefits such as tax exemptions, inheritance, child and spouse maintenance, social security and immsigration. This position is revealed analysing the regulation of legal property relations between spouses by laws, various scientific and legal literary works related to this topic as well as court practice.At the moment of marriage commencement, property relations used to acquire a significant value in a major part of traditional societies: in some countries, bride’s parents would award their daughters with dowry, the size of which very often determined the groom’s choice; in other countries, especially in the East, a groom would pay a ransom for his bride. In some countries such customs are extant to the present day and constitute a traditional part of a marriage settlement. In different cultures the bride’s parents must give away part of their property to the newlyweds (known as a dowry). The dowrygiving practice is similar in such countries as Greece, Egypt, India, and China. The type of property called wife’s property exists in the countries of different religions and customs. For instance, the Hindu law entitles the wife’s property as Stridhanam.Santuoka apibrėžiama ir kaip ekonominė institucija, kuriai priskiriami svarbūs finansiniai privalumai, nes ji suteikia įvairią ekonominę, socialinę naudą. Tai apima lengvatas, susijusias su mokesčiais, paveldėjimu, vaiko ir sutuoktinio išlaikymu, socialine apsauga, imigracija. Net naujausiais laikais, kai asmuo tapo labiau nepriklausomas, šeima vaidina didžiulį vaidmenį. Tiesa, dėl socialinės, ekonominės ir kitokios individualios nepriklausomybės, ypač ekonomiškai stipriau išsivysčiusiuose kraštuose, šeimos institucija silpnėja.Darbe nagrinėjama problema yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Ekonominis požiūris į šeimą atskleidžiamas analizuojant sutuoktinių teisinius turtinius santykius, jų reguliavimo esmę bei svarbą, analizuojant įstatymus, įvairią mokslinę teisinę literatūrą šia tema, taip pat teismų praktiką.Santuoka - svarbus institutas, kuri reguliuoja įstatymai. Jis gyvuoja daug amžių ir visose visuomenėse. Tai svarbi žmogaus teisė. Tačiau tiek socialinė, tiek teisinė santuokos prasmė yra nevienoda skirtingose valstybėse ir bėgant laikui keičiasi. Ta kaita priklauso nuo socialinės, kultūrinės, ekonominės raidos, lemiančios vertybių bei pasaulėžiūros keitimąsi. Taip pasikeitė ir požiūris į moterį, į skirtingų rasių asmenų santuokas. Žmonos Vakarų šalių įstatymuose dabar laikomos lygiaverčiais, o ne pavaldžiais partneriais, skirtingų rasių asmenų santuoka įteisinta įstatymų ir plačiai paplitusi visuomenėje. Santuoka yra viena iš esminių asmens teisių, tai ja turi būti leista pasinaudoti visiems.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pirmoje ir antroje dalyse teigiama, kad “šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”. Siekiant, kad šeima taptų realiu visuomenės ir valstybės pagrindu, būtina kuo geresnė šeimos kokybė ir kuo didesnė šeimos socializacija visuomenėje. Šeimos socializaciją visuomenėje apsunkina didelis šeimų mobilumas, t. y. didelis jų irimo ir naujų kūrimo intensyvumas, nes kas trečia šeima Lietuvoje skiriasi. Esant tokiai situacijai ypatingą reikšmę įgyja valstybės reguliuojami teisiniai santykiai šeimoje. Viena iš svarbiausių krypčių šeimos socializacijai yra turtinių santykių šeimoje ir visuomenėje tobulinimas, ypač alimentų mokėjimo srityje, nes po skyrybų dažniausiai motinai tenka visa vaikų auklėjimo našta, aukojant vaikams savo gyvenimą ir savo asmeninius interesus bei iš dalies savo turtinius išteklius.Šeimos turto teisinis režimas atsiranda tik sudarius santuoką ir turtiniams sutuoktinių tarpusavio santykiams galioja, kol ši baigiasi, pripažįstama negaliojančia arba patvirtinama separacija. Įstatymų numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Be to, toks režimas taikomas jų įgytam turtui prieš įsigaliojant CK.Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse skiriamos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: įstatyminis ir sutartinis. Bendras principas nustatytas 3.81 straipsnyje: sutuoktinių turtui taikomas įstatyminis turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Todėl pagrindinis vedybų sutarties elementas yra turto teisinio režimo pasirinkimas. “Šeimos teisės” 3.104 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatymo nustatytą režimą ir pasirinkti vieną iš trijų rūšių: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Šioje nuostatoje turtas yra suprantamas kaip atskiri daiktai arba jų visuma. Sutuoktinių turtas susideda iš turto, įgyto santuokos metu, ir kiekvieno sutuoktinio turto, įgyto iki santuokos sudarymo.Šeimos santykiai yra tiek asmeniniai, tiek turtiniai. Visi šeimos santykiai atsiranda iš specifinio juridinio fakto - santuokos. Sutuoktiniai įgyja naują teisini statusą ir turtines bei asmenines neturtines teises. Iš santuokos atsiranda ne tik asmeniniai neturtiniai santykiai, bet ir turtiniai. Iš santuokos kyla tiek sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai, tiek tėvų ir nepilnamečių vaikų turtiniai santykiai. Taigi šeimos santykiai, tiek asmeniniai neturtiniai, tiek turtiniai, liečia ne pašalinius asmenis, o būtent sutuoktinius ir jų nepilnamečius vaikus. Vadinasi, turtiniai santykiai šeimos teisėje kyla iš santuokinių asmeninių santykių, be to, tiek turtiniai, tiek asmeniniai santykiai yra tiesiogiai susiję
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo skatinimas Lietuvoje
Get PDFThe aim of the work was to analyse the energy efficiency measures and policies implemented in Lithuania. Energy intensity has declined 2.25 times during 1990-2004 in Lithuania, however, it is still 1.2 times higher than the EU-15 average. The increase of energy prices and implementation of EU directives targeted at energy efficiency are the main drivers of energy intensity decrease in Lithuania. The new edition of the Law on Energy adopted in 2002 regulates general activity of the energy sector, fundamentals of energy development and management and efficient usage of energy and energy resources. According to this law, promotion of energy efficiency is one of the main subjects of state regulation and policy priorities in energy. Several strategies and programmes targeted at energy efficiency increase were developed and implemented in Lithuania. The assignment from the state budget for the implementation of these programmes makes about 15 mill. Lt per year. There are several fiscals in Lithuania to promote energy efficiency in Lithuania: reduced VAT (from 18% to 9%) for insulation and modernization of buildings, feed-in prices for electricity produced from CHP.Since 1996 the Lithuanian Environmental Investment Fund provides financial support for environmentally beneficial investment projects of legal bodies duly incorporated in the Republic of Lithuania and engaged in economic activities, as well as appropriate projects of natural persons and municipalities, the implementation of which reduces the negative impact of the economic activities on the environment. The projects on energy efficiency improvement are supported by soft loans and investment subsidies. 82 mill. EUR were allocated from the EU Structural Funds (namely, the European Regional Development Fund) for the period 2004-2006 to upgrade and develop the energy transmission and distribution networks (especially District Heating networks), to increase their reliability and efficiency, to introduce renewable energy sources for electricity and heat production and to increase the efficiency of energy consumption in public buildings. The implementation of the EU ETS and Flexible Kyoto Mechanisms (Joint Implementation) in Lithuania stimulates implementation of energy efficiency measures. The white certificates system is not yet introduced in Lithuania. At present, however, the incentives provided by the Kyoto mechanisms, including the possible use in the EU ETS of credits generated through JI or CDM project activities, are not sufficient to support energy efficiency projects in Lithuania because of small-scale energy efficiency projects where the transaction costs are too high to use the JI.Straipsnyje susisteminami Lietuvoje taikomi įvairūs instrumentai, skirti energijos vartojimo efektyvumui didinti. Šie skatinimo arba valstybės intervencijos į rinkas instrumentai yra būtini, norint įveikti rinkos ydas ir kliūtis, stabdančias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių plėtrą. Energijos vartojimo efektyvumas straipsnyje yra traktuojamas kaip taupus visų energijos nešiklių (tiek kuro, skirto energijai gaminti, tiek elektros, šilumos ir kt. energijos formų) vartojimas. Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvoje šiuo metu taikomus skatinimo instrumentus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui didinti, bei įvertinti jų įtaką energijos intensyvumui mažėti Lietuvoje ir apžvelgti naujų lanksčių skatinimo instrumentų įgyvendinimo galimybes, remiantis kitų šalių patirtimi. Straipsnyje nustatytos energijos intensyvumo kitimo tendencijos Lietuvoje ir susisteminti Lietuvoje taikomi teisiniai, instituciniai, finansiniai, fiskaliniai ir kt. skatinimo instrumentai energijos vartojimo efektyvumui didinti. Taip pat straipsnyje išanalizuotos galimybės sujungti lanksčius energijos vartojimo efektyvumo didinimo skatinimo instrumentus su kitomis lanksčiomis aplinkosauginėmis poveikio priemonėmis (prekyba šiltnamio dujų emisijomis ir prekyba žaliaisiais sertifikatais) bei pateikti skatinimo instrumentų energijos vartojimo efektyvumui didinti plėtros Lietuvoje pasiūlymai
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos ekonominio efektyvumo didinimas: paskirstymo metodų įtaka
Get PDFThe aim of the emission trading system is to reduce emissions at the least cost to the economy and to bring environmental and economic benefits. Although the emission trading theory claims that the methodology of allocation under the conditions of a perfect market does not influence the effectiveness of the emission trading system, analysis of the Emission Trading Scheme of the European Union (EU ETS) has showed a link between the methodology chosen and its effectiveness. The article analyses the impact of the grand fathering, benchmarking and auction allocation methods on the effectiveness of the EU ETS. The article presents a comparative analysis of the national allocation plans of the EU Member States and discusses the potential demand for the allowances in the market.The implementation of the EU ETS showed that the primary and secondary market of the emissions’ allowances will be highly influenced by the allocation methods applied by the EU Member States. In theory, however, in the perfect market of allowances, the market depends on the price of the allowances only. The variety of methods applied on micro and macro levels leads to market distortions. Only a few countries have used the auctioning option to distribute the allowance, while the majority of the countries allocated the allowances for free through grand fathering and benchmarking.Due to surpluses of allowances in the EU New Member States it is likely that there will be a general surplus of allowances within the EU ETS. This precondition implies a low price of the allowances and a little liquidity of the market. The surplus of allowances and windfall profit of the electricity producers decrease the effectiveness of the system, although, following the theory of the emission trading, the price of the allowance shall be equal to the marginal emission reduction costs. In practice, the marginal costs will be lower than the price of the allowances due to the surplus of the allowances.The environmental impact of the EU ETS in the trading period 2000-07 is minor. The EU Member States, potential buyers, will use the project based on the Kyoto flexible mechanisms to meet the national greenhouse gas reduction targets. The inclusion of the external credits generated by the Joint Implementation and Clean Development Mechanisms will potentially reduce the price of the allowances in the EU ETS market.Lithuania has applied grand fathering, benchmarking and auctioning approaches in the National Allocation Plan 2000-07. The analysis concludes that Lithuanian electricity producers could become potential sellers of the allowances. During the preparation of the National Allocation Plans for 2008-12, attention should be paid to the minimisation of market distortions and harmonisation of the methodologies applied in the EU Member States. The harmonisation of the benchmarks at the EU level will promote the use of cleaner fuels and from the theoretical point of view will increase the environmental effectiveness of the EU ETS. However, such a harmonisation will not be favourable for Lithuanian enterprises that combust heavy fuel oil or orimulsion. Under harmonised benchmarks, the companies with older technologies installed would have a deficit of allowances and would have to buy the allowances or to invest in cleaner technologies. On the one hand, the harmonisation will indirectly reduce emissions of greenhouse gases, however. on the other hand this will increase the costs for the companies and subsequently the cost of electricity and heal in Lithuania. Therefore, the method should be selected taking into account and evaluating the social and economic effects to companies and the national economy.The uncertain long-term EU climate change strategy and undetermined Lithuanian long-term greenhouse gases reduction targets minimize the reliability of the investments in the sectors covered by the EU ETS. In order 10 promote the EU ETS and an active participation of the companies in the system, it is necessary to determine clearly the national strategy and allocation rules in the trading periods 2008-12 and post 2012. It is also vital to harmonise the definition of a combustion installation as well as allocation methods for new Moreover, it is important to ensure a balanced level of emission reduction in all sectors of the national economy.Prekybos apyvartiniais taršos leidimais tikslas yra mažiausiomis sąnaudomis sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Nors teorija teigia, kad apyvartinių taršos leidimų (ATL) paskirstymo metodai esant tobulai konkurencijai neturi įtakos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos efektyvumui, Europos Sąjungos (ES) prekybos ATL sistemos įgyvendinimas parodė paskirstymo metodų ir prekybos ATL sistemos efektyvumo ryšį. Straipsnyje aptariama istorinio ir aukciono metodų įtaka prekybos ATL sistemos efektyvumui bei analizuojami santykinių taršos rodiklių taikymo būdai. Be to, lyginami ES nacionaliniuose ATL paskirstymo planuose naudoti metodai bei analizuojama galima ATL paklausa rinkoje. Pagrindinis straipsnio tikslas - išanalizuoti ATL paskirstymo metodus, įvardyti diskutuotinus klausimus ir rekomenduoti, kaip padidinti ES prekybos ATL sistemos efektyvumą
Rinkodaros sprendimai plėtojant kaimo turizmo verslą Lietuvoje
No full textIn the contemporary world, an increasing number of enterprises, including rural tourism businesses, employ marketing methods and knowledge in their activities. Rural tourism has an exclusive link with nature. For this reason its services became very popular. Its development is furthered by the right marketing system and an expedient EU and national support. Rural tourism becomes a new field of activities, which makes good income and returns in rural areas and enables to change from agricultural production to service trade. It is an extra income for farmers or other agrarian people. In addition, rural tourism provides social and cultural benefits, i.e. social contacts between local population and tourists, an augmented perception of the importance and preservation of cultural heritage, stronger communication among local people. Local communities are able to develop economics in the area, to improve living standards and to preserve cultural heritage and social values. Therefore, rural tourism development, preconditioning improvement of living standards of tourists and local people, increasingly becomes an object of scientific and practical discussions. In the article, the authors analysers rural tourism development, reveal its problems and marketing tasks. The aim of the study was to formulate the measures of improving the marketing solutions in rural tourism development.Turizmo išteklių gausa Lietuvoje sudaro palankias galimybes plėtoti kaimo turizmo verslą. Straipsnyje autoriai sprendžia kaimo turizmo, kaip alternatyviosios verslo rūšies, turinčios dideli populiarumą visame pasaulyje, plėtojimo problemas, atskleidžia rinkodaros svarbą ir uždavinius tolesnėje plėtroje.Tyrimo rezultatai rodo kaimo turizmo verslo rėmimo priemonių stoką: 65 proc. kaimo turizmo sodybų svečių apie sodybą sužino iš draugų, pažįstamų, giminių ir bendradarbių, pasinaudoja jų rekomendacijomis poilsiauti konkrečioje sodyboje. Didėjantis konkurentų skaičius kaimo turizmo rinkoje padidina efektyvaus paskirstymo sistemos sukūrimo reikšmę. Kaimo turizmo verslininkai kaip rodo tyrimas, nepakankamai naudojasi paskirstymo kanalais, beveik nepalaiko ryšių su turizmo agentūromis. Informacija apie kaimo turizmo sodybas, jų teikiamas paslaugas, organizuojamas šventes būtų lengviau prieinama daugeliui potencialių vartotojų, jei ją turėtų įvairios turizmo agentūros. Be to, šią problemą būtų galima spręsti daug racionaliau sodyboms kooperuojantis.Kaimo turizmo sodybose nėra lanksčios kainų sistemos. Nuolaidos taikomos tik trečdalyje sodybų. Siūloma nuolaidas taikyti ne tik vaikams, bet ir negalią turintiems žmonėms, didesnėms žmonių grupėms, nuolatiniams poilsiautojams. Nuolaidos turėtų būti taikomos rudens, bei žiemos sezonu. Be to, reikėtų sudaryti paslaugų rinkinius: nakvynė ir maitinimas; nakvynė, maitinimas ir pramogos ir pan., kurių kaina būtų mažesnė nei paslaugas perkant atskirai.Sprendžiant kaimo turizmo plėtros problemas, labai svarbu parengti optimalią rinkodaros strategiją. Remiantis tyrimo rezultatais ir kaimo turizmo aplinkos analize nustatyta, kad kaimo turizmo paslaugų verslo pranašumai sieja su geografine padėtimi bei kultūrinių istorinių ir rekreacinių išteklių gausa. Trūkumai - finansinių išteklių, reikalingų kaimo turizmo paslaugų plėtros stoka. Atsižvelgiant į tai pagrindžiamas ir siūlomas optimalus variantas kaimo turizmo paslaugų teikėjams - taikyti koncentruoto augimo strategiją, integruojant visus tris jos modelius
