Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Medžybižo lietuviškojo laikotarpio pilies tyrimai georadaru
Get PDFWe present the results of recent geophysical and archaeological investigations conducted in Medzhybizh castle located in the Western Ukraine. Architectural and restoration studies that lasted more than 50 years revealed a part of the castle built during the Lithuanian period, in the 14th-15th centuries. Our study is focused on ground penetrating radar (GPR) surveys on the courtyards of the castle including the Lithuanian part, and inside the buildings. The GPR survey was capable of seeing elements of the ancient architecture under a horizon of debris and soil up to 3 m thick. Possible structures of Lithuanian castle were suggested and confirmed by recent archaeological excavations. These are fragments of the Western Wall, stone construction stretching along the façade of the Southern Building, fundament ditch of the inner wall in the Southern Building.Straipsnyje pristatomi naujausi geofizikiniai ir archeologiniai tyrimai, atlikti Vakarų Ukrainoje esančioje Medžybižo pilyje. Daugiau nei 50 metų trukę architektūriniai tyrimai ir restauravimo darbai atskleidė šios pilies lietuviškąjį laikotarpį, datuojamą XIV– XV a. Tyrimai naudojant georadarą (GPR) buvo atlikti pilies kieme ir pilies pastatų viduje. Tyrimo georadaru metu buvo galima fiksuoti senuosius architektūros elementus, dabar esančius po nuolaužų ir dirvožemio sluoksniu, kuris siekia net iki 3 m storio. Galimos Medžybižo lietuviškosios pilies struktūros buvo nustatytos ir naujausių archeologinių tyrimų metu. Tai – pilies vakarinės sienos fragmentai, ties pietinio korpuso fasadu besidriekianti akmeninė konstrukcija, pietinio korpuso vidinės sienos pamatų griovys
Ankstyviausia Vilniaus pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos raida
Get PDFWhen the German Town (a settlement of Catholic merchants and craftsmen) began to emerge in the western part of the present Old Town of Vilnius in the last decades of the 14th century, the Catholic community relocated to this area. St Nicholas Church was built here before 1387 and it was the first Catholic church in the Old Town, around which the German City was established. However, in addition to this house of worship, there was another in the Catholic part of the city – the Franciscan Church of the Assumption of the Blessed Virgin Maria and a monastery.This monastery is considered to be the oldest one in Vilnius, however, the exact time of its construction, as well as that of the church, has not been determined. Due to the lack of historical sources and precise dates, the construction has been dated by different researchers from the first half of the 14th century to the beginning of the 15th century, i.e., with an error of 100 years. Archaeological investigations in the vicinity of the church and the monastery, which have been carried out since 1993, have provided some new hypotheses concerning the chronology and the earliest nature of human activity in this territory. The most recent excavations took place here in 2023, providing new insights into the development of the area through the discovery of objects and interdisciplinary research (radiocarbon dating, analysis of archaeobotanical remains, architectural research). This paper discusses the chronology and nature of the earliest development of the Franciscan church and monastery area, based on the available historical sources, archaeological and architectural research, including the results of most recent investigations.XIV a. paskutiniais dešimtmečiais dabartinio Vilniaus senamiesčio vakarinėje dalyje pradėjus kurtis Vokiečių miestui (katalikų pirklių ir amatininkų gyvenvietei), katalikų bendruomenė persikėlė į šią teritoriją. Čia dar iki 1387 m. buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia – pirmoji katalikiška bažnyčia senamiestyje, aplink kurią ir kūrėsi Vokiečių miestas. Tačiau be šių maldos namų katalikiškoje miesto dalyje buvo dar vieni – pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir vienuolynas.Šis vienuolynas yra laikomas seniausiu Vilniuje, tačiau tikslus jo, kaip ir bažnyčios statybos laikas nėra nustatytas. Trūkstant istorinių šaltinių ir tikslių datų, statyba skirtingų tyrėjų datuojama nuo XIV a. pirmos pusės iki XV a. pr., t.y. su 100 metų paklaida. Kai kurias naujas hipotezes dėl chronologijos ir ankstyviausio žmonių kūrimosi pobūdžio šioje vietoje leidžia iškelti archeologiniai tyrimai bažnyčios ir vienuolyno aplinkoje, vykdomi jau nuo 1993 m. Naujausi darbai čia vyko 2023 m., o jų metu atrasti objektai bei atlikti tarpdisciplininiai tyrimai (radiokarbono datavimas, archeobotaninių liekanų analizė, architektūriniai tyrimai) suteikė naujų duomenų apie teritorijos raidą. Straipsnyje aptariama pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos ankstyviausio apgyvendinimo chronologija ir pobūdis, remiantis turimais istoriniais šaltiniais ir archeologinių bei architektūrinių tyrimų duomenimis, įtraukiant naujausių tyrimų rezultatus
Sūdinai Gintaro kelyje ar sūdinų Gintaro kelias?
Get PDFThe article examines the ‘Sudinians’ mentioned in Roman sources of the 2nd century AD. Claudius Ptolemy, in his Geography, referred to this Baltic tribe – the Sudinians – twice in total: once in European Sarmatia, and once in Greater Germania. The location of the former has always been within the familiar environment of the eastern Masurian lake district. The latter, the Sudinians of Greater Germania, were ‘placed’ by Ptolemy near the Danube River. Although Lithuanian scholars have been aware of this, it has not been investigated in depth. Based on data from various disciplines, the article analyses whether the Sudinians mentioned by Ptolemy could have actually lived in the location he indicated, and whether there are cultural connections with the Danubian Antiquity, with the ‘northern’ Sudinians, and with other Aestian tribes. Straipsnyje nagrinėjami II amžiaus romėnų Antikos šaltiniuose minimi „sūdinai“. Klaudijas Ptolemajas savo „Geografijoje“ baltams priskiriamą gentį – sūdinus – paminėjo du kartus: Europos Sarmatijoje ir Didžiojoje Germanijoje. Pirmųjų geografija visais laikais buvo mums įprastoje aplinkoje – Mozūrų ežeryno rytinėje erdvėje. Antruosius, Didžiosios Germanijos, sūdinus Ptolemajas „įkurdino“ prie Dunojaus upės. Mūsų mokslininkai apie tai žinojo, tačiau plačiau to netyrinėjo. Straipsnyje, pasirėmus įvairių mokslų duomenimis, nagrinėjama, ar Ptolemajo minimi sūdinai galėjo gyventi jo nurodytoje vietoje, ar yra kultūros sąsajų su Padunojo Antika, su „šiauriniais“ sūdinais ir kitomis aisčių gentimis
Agroekonomika XIII–XIV amžiaus ankstyvuosiuose miestuose pietryčių Lietuvoje: Merkinės pavyzdys
Get PDFThis article presents archaeobotanical and zooarchaeological material from Merkinė settlement dating back to the 13th–14th centuries, collected during archaeological excavations in 2023. The analysed material covers not only a historically important period for the formation of the Lithuanian state, but also falls into a transitional climatic period characterised by temperature fluctuations, specifically, – a transition from the Medieval Warm Period to the Little Ice Age. A detailed analysis of the 13th–14th century bioarchaeological material reveals the diversification of agriculture through crop rotation, which ensured successful cultivation of plants in the poor soil of Southeastern Lithuania during this period of climatic change.Straipsnyje pristatoma archeobotaninė bei zooarcheologinė medžiaga iš XIII–XIV a. datuojamo Merkinės papilio, kuri buvo surinkta 2023 m. vykusių archeologinių tyrimų metu. Analizuojama medžiaga apima ne tik istoriškai svarbų Lietuvos valstybės kūrimuisi laikotarpį, bet patenka ir į pereinamąjį klimato laikotarpį, pasižymintį temperatūros svyravimais iš Viduramžių šiltojo į šaltąjį Mažojo ledynmečio laikotarpį. Detali XIII–XIV a. bioarcheologinės medžiagos analizė atskleidė žemdirbystės diversifikaciją per taikytą sėjomainą, kuri leido sėkmingai kultivuoti augalus mažai derlingame pietryčių Lietuvos dirvožemyje ir prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų
Nuo Valetos iki Faro: archeologijos paveldas ir bendruomenės
Get PDFThe article discusses the changing trends in archaeological heritage conservation – from expertise-based heritage protection to the ‘democratisation of heritage’. This process is well represented by the Amersfoort Agenda, adopted by The Europae Archaeologiae Consilium (EAC) in 2014, which seeks to integrate the principles of the Faro Convention into the practice of archaeological heritage protection developed by the Valletta Convention. More generalised heritage conservation processes and changes in public administration policies that promote participatory (interactive) governance also contribute to a stronger role for society in decision-making. It is in this aspect – the relationship between archaeology and society – that the paper presents the contemporary trends in archaeological heritage conservation, as well as insights into the local communities’ attitudes towards archaeological heritage in Lithuania.Straipsnyje aptariamos besikeičiančios archeologijos paveldo apsaugos tendencijos – nuo ekspertinėmis žiniomis grįstos paveldosaugos link „paveldo demokratizacijos“. Šį procesą gerai reprezentuoja Europos archeologijos konsiliumo 2014 m. priimta Amersforto darbotvarkė, kuri siekia integruoti Faro konvencijos nuostatas į Valetos konvencijos suformuotą archeologijos paveldo apsaugos praktiką. Bendresni paveldosaugos procesai bei viešojo administravimo politikos pokyčiai, skatinantys dalyvavimu grįstą valdyseną, taip pat prisideda prie visuomenės vaidmens sureikšminimo priimant sprendimus. Būtent šiuo – archeologijos ir visuomenės santykio – aspektu straipsnyje pristatomos šiuolaikinės archeologijos paveldo apsaugos tendencijos, taip pat pateikiamos įžvalgos apie vietos bendruomenių požiūrį į archeologijos paveldą Lietuvoje
Žmonės ir žirgai vėlyvojo romėniškojo – vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio (III–VII a.) Lietuvoje: kilmė ir socialinis kontekstas
Get PDFThis paper presents a study analysing the mobility and possible immigration of humans and horses in Lithuania in the Late Roman Period – Migration Period (3rd–7th centuries AD), based on 87Sr/86Sr stable isotopes analysis. During the study, we carried out strontium analysis of 40 human teeth from 11 burial sites and 13 horses from six burial sites. In addition, to reconstruct bioavailable 87Sr/86Sr ranges, we analysed 87Sr/86Sr of 41 animals from 15 prehistoric and historic sites. A human sample was collected to evaluate the presumed immigration directions and mobility of both sexes, different social groups, and in different regions of Lithuania. Stable isotope analysis, radiocarbon dating, biometric measurements, and other studies have provided new insights into the origins, mobility, and other aspects of lifestyle and horse breeding in the mid-1st millennium AD, and have also drawn prospects for future research on these topics.Darbe pristatomas tyrimas, kuriame siekiama įvertinti Vėlyvojo Romėniškojo laikotarpio – Tautų kraustymosi laikotarpio (III–VII a.) žmonių ir žirgų mobilumą bei galimą imigraciją ir mobilumą Lietuvoje, remiantis stroncio (87Sr/86Sr) stabiliųjų izotopų analize. Tyrimo metu atlikti 40-ies žmonių dantų iš 11-os pilkapynų ir kapinynų bei 13-os arklių iš 6-ių laidojimo vietų 87Sr/86Sr analizė. Be to, siekiant rekonstruoti biologiškai prieinamo 87Sr/86Sr vertes, atlikti 41-o gyvūno iš 15-os priešistorinių ir istorinių laikų gyvenviečių 87Sr/86Sr tyrimai. Tyrimui sudaryta žmonių mėginių imtis leido įvertinti numanomas imigracijos kryptis bei abiejų lyčių, skirtingų socialinių grupių, bei įvairių Lietuvos regionų gyventojų mobilumą. Atlikta stabiliųjų izotopų analizė, taip pat radiokarboninis datavimas, biometriniai matavimai ir kiti tyrimai leido naujai pažvelgti į I t-mečio vidurio žmonių ir žirgų kilmę, mobilumą, kai kuriuos kitus gyvensenos aspektus, arklininkystės ypatumus, taip pat brėžti šių temų ateities tyrimų perspektyvas
(Ne)dingusi Jurgio Žilinsko antropologinė kolekcija
Get PDFThe article presents the collection of skulls, which was previously believed to be lost, amassed by the renowned Lithuanian physician, anatomist, and anthropologist Jurgis Žilinskas (1885-1957) between the two World Wars. The latter currently comprises 361 skulls, representing 30.4% of the former anthropological collection. The most significant discovery within this collection is the presence of three dated skulls from the Early Mesolithic period. The article presents historical, archaeological, and anthropological information on the surviving portion of J. Žilinskas’ anthropological collection, a catalog of registered skulls, and the most recent AMS 14C dates. It also includes theoretical considerations regarding the fate of the missing skulls, suggestions for further research on some important archaeological objects, and potential avenues for further research.Straipsnyje pristatoma dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko (1885-1957) tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Pastarąją šiuo metu sudaro 361 kaukolės arba tik 30,4 % buvusios antropologinės kolekcijos. Svarbiausias atradimas, laukęs šiuose rinkiniuose – datuotos trys ankstyvojo mezolito kaukolės. Straipsnyje pateikiama išlikusios J. Žilinsko antropologinės kolekcijos dalies istorinė, archeologinė, antropologinė informacija, suregistruotų kaukolių katalogas ir naujausios AMS 14C datos. Taip pat pateikiami teoriniai svarstymai dėl dingusių kaukolių likimo, pasiūlymai tęsti kai kurių svarbių archeologinių objektų tyrimus ir pristatomos galimų tolimesnių tyrimų kryptys
Archeologijos objektų tyrimai gręžimo metodu
Get PDFWe represent the results of archaeological works by using the drilling method. Such works were carried out in the Medzhybizh and Bar castles, as well as in Palaeolithic field explorations. Our drilling research in castles focused on the inspection of courtyards and fortification of castles. Drilling made it possible to see the thickness of cultural layers up to 8 meters of thick. Based on the obtained data, reconstructions of the daytime surface of castle courtyards and the sequence of changes in their relief were carried out. Drilling during the search for Palaeolithic sites was carried out on turfed areas and different soil types. The high efficiency of exploratory drilling operations has been determined. The equipment was adapted, and the optimal drilling technique worked out during archaeological explorations.Straipsnyje pristatomi archeologinių tyrimų Medžybižo ir Baro pilyse bei paleolito laikotarpio radimvietėse taikant gręžimo metodą rezultatai. Gręžinių pilyse tikslas – pilių kiemų ir įtvirtinimų tyrimai. Gręžimo metodu nustatytas iki 8 metrų storio kultūrinis sluoksnis. Remiantis gautais duomenimis, buvo atliktos pilyse buvusios kiemų dangos rekonstrukcijos ir nustatyta jų reljefo istorinė raida. Paleolito objektų paieška vykdyta taikant gręžimo metodus durpingose teritorijose ir įvairiuose dirvožemių tipuose. Nustatyta, kad gręžimas yra itin efektyvus paieškų metodas. Archeologinių tyrinėjimų metu įranga buvo pritaikyta ir nustatyta optimali gręžimo technika
Palaidojimai Vilniaus Kalnų parko teritorijoje
Get PDFIn 1989 Daiva Misiukaitė (Daiva Luchtanienė) conducted exploratory archaeological research in the Vilnius Kalnų (Hill) park – teritory in which, it is believed, one of the main medieval castles of Vilnius – the Crooked Castle was located. Graves were discovered in three places: in the northwestern part of the Dainų Valley, near the current parking lot, on the The Hill of Gediminas’ Grave and in the southern part of Altana hill. In the latter place, archaeological research was carried out again in 2021. In the first two burial sites, no finds allowing dating of the graves were found - the chronology remained unclear. In the third place, finds were found in only three graves - the graves were tentatively dated to the 17th century and associated with the events of the 1655-1661 when Vilnius was occupied for the first time by Russian army. In 1989 anthropological examination of the discovered graves was not carried out, but all osteological material was kept at the Faculty of Medicine of Vilnius University until now. It was decided to conduct these studies in 2021. 14C dating of samples taken from 14 graves was also carried out. The purpose of this article is to clarify the chronology of graves by using statistical modeling, to assess the general archaeological and historical context, to publish the results of anthropological research and laboratory dating.1989 m. nustatinėjant tuometinio draustinio ribas, dabartiniame Vilniaus Kalnų parke, Daiva Misiukaitė (Daiva Luchtanienė) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tyrimai vykdyti teritorijoje, kurioje, manoma, iki XIV a. pab. buvusi rašytiniuose šaltiniuose minima Kreivoji pilis. Trijose vietose buvo aptikti kapai: Dainų slėnio šiaurės vakarinėje dalyje, prie dabartinės parkingo aikštelės, Gedimino kapo kalno aikštelėje ir vadinamojo Altanos kalno pietinėje dalyje. Pastarojoje vietoje dar kartą archeologiniai tyrimai atlikti 2021 m. Pirmosiose dviejose palaidojimų vietose radinių ar įkapių, leidžiančių datuoti kapus neaptikta – kapų chronologija liko neaiški. Trečioje vietoje negausios įkapės aptiktos tik trijuose kapuose – kapai preliminariai datuoti XVII a. ir sieti su vadinamojo didžiojo Tvano (1655 – 1661 m.) įvykiais, kuomet Vilnius buvo pirmą kartą okupuotas carinės Rusijos kariuomenės. 1989 m. aptiktų kapų antropologiniai tyrimai nebuvo atlikti, tačiau visa osteologinė medžiaga iki šiol saugota Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šiuos tyrimus nuspręsta atlikti 2021 m. Taip pat buvo atliktas mėginių, paimtų iš 14 kapų, 14C datavimas. Šio straipsnio tikslas – naudojant statistinį modeliavimą patikslini kapų chronologiją, įvertinti bendrą archeologinį, istorinį kontekstą, publikuoti atliktų atropologinių tyrimų ir laboratorinio datavimo rezultatus
Geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvos archeologijoje
Get PDFThe article examines the problems of identifying Iron Age blacksmithing sites in Lithuania – a field that has so far remained little studied, and its research was usually based on fragmentary data or imprecise interpretations. The main directions of iron archaeometallurgical research are analysed, alongside the issue of the term ‘blacksmithing slag’ and proposed terminological adjustments. The study presents the macro- and micro-level features of blacksmithing activity and guidelines for their recognition. Particular attention is given to the analysis of hammerscale, whose international research has demonstrated to be the most reliable indicator of long-term smithing. The principles of initial recognition, systematic sampling, laboratory analyses, and the potential of additional methods are discussed. Based on foreign experience, recommendations are formulated on how these approaches could be applied in Lithuanian archaeology, in order to move from the currently established fragmentary practices towards complex research grounded in new data. The article emphasises that, without a systematic investigation of blacksmithing sites, it is impossible to address fundamental questions about the production scale, technological development, the organisation of the craft, and its contribution to the economy, military capacity, and the formation of social and political structures in Iron Age communities.Straipsnyje nagrinėjamos geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvoje – sritis, kuri iki šiol buvo menkai tyrinėta ir dažniausiai grįsta fragmentiškais duomenimis ar netiksliomis interpretacijomis. Analizuojamos pagrindinės geležies archeometalurgijos tyrimų kryptys, „kalviškojo šlako“ terminijos problema, siūlomi tikslinimai, pristatomi makro- ir mikrolygmens kalvystės bruožai ir jų atpažinimo gairės. Ypatingas dėmesys skiriamas kalimo oksidų analizei ir jos rezultatams, kurie užsienio tyrimų praktikoje įrodyti kaip patikimiausi ilgalaikės kalvystės rodikliai. Aptariami pirminio atpažinimo ir sistemingo mėginių ėmimo principai, laboratorinės analizės bei papildomų metodų taikymo perspektyvos. Remiantis užsienio patirtimi, teikiamos rekomendacijos, kaip šiuos metodus pritaikyti Lietuvos archeologijoje, siekiant pereiti nuo nusistovėjusių fragmentiškų metodikų prie naujais duomenimis grįstų kompleksiškų tyrimų. Straipsnyje pabrėžiama, kad nuosekliai nenagrinėjant kalvystės vietų negalima atsakyti į fundamentalius klausimus apie gamybos apimtį, technologijų raidą, amato organizaciją ir jo indėlį į geležies amžiaus bendruomenių ekonomiką, karinę galią bei socialinės ir politinės struktūros formavimąsi