Acta Museologica Lithuanica
Not a member yet
43 research outputs found
Sort by
Socialinių medijų taikymas muziejų komunikacijoje: naujosios muziejininkystės aspektas
Get PDF...Muziejumi vadinama institucija, kuri mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyja, kaupia, tyrinėja, populiarina ir eksponuoja žmonijos ir aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą (Keršytė, 2009).LR muziejų įstatyme teigiama, kad „svarbiausia muziejų veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus“ (LR muziejų įstatymas, 2010). Nors ilgai muziejai buvo suvokiami tik kaip kolekcionavimo, konservavimo ir tyrimų institucijos, XX a. pab. pradėta kalbėti, kad muziejai turi rūpintis savo socialine funkcija visuomenėje ir edukaciniais bei kultūriniais veiksniais. 1974 m. Kopenhagoje įvykusioje Tarptautinės muziejų tarybos Generalinėje asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kurioje skelbiama, kad muziejai turi transformuotis ir keistis, atsižvelgdami į savo bendruomenės poreikius. Rezoliucijoje teigiama, kad tyrimai, eksponatų konservavimas ir išsaugojimas turi ir toliau būti tradicinės ir svarbios muziejaus funkcijos, tačiau sparčiai kintančio pasaulio aplinkybės verčia prisiimti naujų įsipareigojimų ir formų (Van Mensch, 1992). [...
Įvadas
Get PDF...Lietuvos muziejų situacijos tyrimo idėja kilo sklaidant užsienio autorių tyrimus panašia tematika. Skirtingose šalyse (Australijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir kt.) ir skirtingu laiku atlikti tyrimai rodo, kad daugumoje šalių viešasis kultūros paveldo ir atminties institucijų sektorius suprantamas kaip kuriantis įvairių kapitalo formų pridedamąją vertę, ta vertė skaičiuojama, o šiam sektoriui skiriamos lėšos traktuojamos kaip investicijos. [...
Egodokumentai Lietuvos muziejuose ir jų panaudojimas
Get PDF...Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2011 m. veikė 105 muziejai, eksponuojantys tik 5 proc. savo „turtų“ (iš viso saugoma 6 521 tūkst. eksponatų)1. Statistika neatskleidžia, kokią minėtų eksponatų dalį sudaro archyvalijos, tačiau preliminarūs tyrimai (Ivanova, 2011; Mikalajūnaitė, 2011) rodo, kad archyvinių vertybių muziejai turi sukaupę nemažai – tiek pagrindiniame, tiek pagalbiniame rinkinių fonduose ir muziejų archyvuose. Kyla klausimas, kokią archyvalijų dalį sudaro egodokumentai, t. y. autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu, kuriai tradiciškai priskiriami atsiminimai, dienoraščiai, autobiografijos, laiškai ir kita. Kaip egodokumentai panaudojami? Ar „dalyvauja“ muziejinėje komunikacijoje, apimančioje mokslinę, edukacinę, pažintinę ir kitas veiklas? [...
Pratarmė
Get PDFoai:ojs.www4063.vu.lt:article/5334With its about 110 museums taking care of about 6.5 million objects, Lithuania can be proud to have an adequate and varied museum provision. This does not mean that the situation is fully satisfactory. The post-1990 transition period has still left some issues unresolved, one of them being the perception of the social role of museums by the responsible authorities and the financing of museums accordingly. Based on a thorough analysis of Lithuanian museums, the present study takes a clear position about the potential of museums as public memory institutions in an informatikon society. [...]Turėdama apie 110 muziejų, besirūpinančių maždaug 6,5 milijono muziejinių objektų, Lietuva gali didžiuotis įvairiu ir adekvačiu muziejų tinklu. Tačiau tai dar nereiškia, kad situacija yra visiškai normali. 1990 metų perėjimo laikotarpis paliko neišspręstų klausimų, vienas iš jų–atsakingų institucijų požiūris į muziejų socialinį vaidmenį ir atitinkamas jų veiklos finansavimas. Remiantis visapuse Lietuvos muziejų analize, šia studija išreiškiama tvirta pozicija dėl muziejų kaip atminties institucijų potencialo informacinėje visuomenėje. [...
Lietuvos muziejai 1991–2011 metais: pagrindiniai kiekybiniai veiklų rodikliai, rezultatai ir problemos
Get PDF...Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos valstybė ir visuomenė patyrė kardinalių pokyčių. 1990 m. kovo 11 dieną tapusi nepriklausoma valstybė Lietuva išgyveno visas transformacijas nuo postsovietinės respublikos iki pilnateisės Europos Sąjungos narės. Kartu kito ir visuomenė. Be šių politiškai determinuotų pokyčių, Lietuvos visuomenė ir jos institucijos (kaip ir kitų šalių visuomenės ir institucijos) susidūrė su daugybe naujų iššūkių: globalizacija, informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, migracija, demografine kaita, kurie, kai kurių sociologų nuomone, leidžia kalbėti apie naujos, globalios tinklaveikos visuomenės atsiradimą (Castells, 2006). Taigi, nagrinėdami pokyčius, turime atkreipti dėmesį ne tik į technologinį aspektą, t. y. naujas priemones muziejaus tikslams įgyvendinti, bet ir į socialinį aspektą – pasikeitusius visuomenės poreikius. Naujų technologinių galimybių ir poreikių derinimas yra ypač svarbus viešojo sektoriaus institucijoms (muziejams, bibliotekoms), kurių tiesioginė funkcija yra tarnauti visuomenei. [...
Lietuvos muziejų rinkinių konservavimas ir restauravimas 2003–2011 metais
Get PDF...Nuolat pastebimas didėjantis dėmesys kultūros paveldui ir instituciniu, ir visuomeniniu lygmeniu. Galima įžvelgti ir esminių pokyčių, nes paveldo vertinimo kriterijai ir suvokimas šiuolaikinėje visuomenėje kinta. Lietuvos kultūros politikos nuostatose pabrėžiama, kad muziejų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi. Muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikacija, informacijos teikimu visuomenei, jos švietimu“ (Senapėdis, 2003). [...
Komunikacinė veikla Lietuvos muziejuose 2011 metais
Get PDF...Šiuolaikiniuose muziejaus apibrėžimuose akcentuojamos keturios pagrindinės šios institucijos funkcijos: paveldo kaupimas, išsaugojimas, tyrimai ir komunikacija1. Muziejų kaip institucijų istorijoje skirtingu laikotarpiu vienas funkcijas laikyta pagrindinėmis, kitas – pagalbinėmis. Šiuolaikinį požiūrį į muziejų veiklos prioritetus taikliai suformulavo žymus austrų muzeologas Fridrichas Vaidacheris. Jo nuomone, muziejininkystė yra „<...> savitas žmogaus santykis su tikrove, tikslingas ir sistemingas tam tikrų tikrovės daiktų išskyrimas, rinkimas, išsaugojimas ir tolesnis naudojimas kultūroje <...>“ (Waidacher, 2007). [...
Skaitmeninių technologijų taikymas Lietuvos muziejuose 1990–2011 metais
Get PDF...XX a. vid. Vakarų šalyse prasidėjusi sparti skaitmeniniu dvinariu kodavimu pagrįstų technologijų raida lėmė daug didelių pokyčių visose žmonių veiklos sferose. Dalis mokslininkų tokias permainas lygina su informacijos revoliucija ir naujos, žinių gamyba paremtos tinklaveikos visuomenės formavimosi pradžia (Castells, 2005). Skaitmeninių technologijų poveikio neišvengė ir su kultūra glaudžiai susijusi atminties institucija – muziejus. [...
Muziejaus komunikacija su suinteresuotaisiais: kokie muziejaus veiklos aspektai svarbūs muziejaus prisistatymui ir įvaizdžio formavimui?
Get PDF...Šiandienėje visuomenėje muziejai yra ta institucija, kuri, būdama kultūrinė (užtikrina kultūros ir istorijos tęstinumą, paveldo išsaugojimą ir jo komunikaciją, skatina kultūrinio kolektyvinio identiteto ir vertybių išsaugojimą ir pan.) ir kartu kūrybinė (skatina kūrybiškumo raišką, užsiima kūrybine veikla, t. y. rengia edukacinius projektus, parodas ir ekspozicijas įvairia veikla, pavyzdžiui, parodų katalogais, edukacinės veiklos rezultatais ir kt.,) industrija, turi iš naujo atrasti savo vietą moderniųjų technologijų (arba, remiantis M. Castellsu, tinklaveikos) ir vartotojiškoje visuomenėje. [...