Vilnius Gediminas Technical University
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas: VGTU Talpykla / Vilnius Gediminas Technical University: VGTU RepositoryNot a member yet
4122 research outputs found
Sort by
Užterštumo kietosiomis dalelėmis problemos analizė
No full textDidėjant industrializacijos ir transporto srautų mastams didėja ir atmosferos užterštumas. Viena iš užterštumo problemų užterštumas kietosiomis dalelėmis. Didžiausius kietųjų dalelių kiekius į atmosferą išmeta metalo apdirbimo pramonė, kietojo kuro deginimas, dyzelinių variklių eksploatavimas ir t.t. Dėl itin mažų dydžių šios dalelės atmosferoje gali nukeliauti didelius atstumus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidintas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. Straipsnyje atlikta užterštumo kietosiomis dalelėmis apžvalga. Pateikti dalelių teršiančių aplinką dydžiai ir jų ryšys su pavojingumu aplinkai ir žmogaus sveikatai. Parodytas kietųjų dalelių koncentracijos pasiskirstymas pasaulio mastu. Pateikta kietųjų dalelių prasiskverbimo į žmogaus organizmą schema ir žmogaus sveikatai daroma žala. Atliktas užterštumo kietosiomis dalelėmis analizės apibendrinimas
Cluster performance: an attempt to evaluate the Lithuanian case
No full textThe article takes place in the research area of the ongoing European project ‘Cluster Development Med’ (Horizon 2020)
regarding the innovation and technology in the sustainable development field. Authors suggest a model, which allows to identify the most successful clusters and make comparisons between and within them. The analysis defines where they perform a positive or negative trend in the area examined. The model embraces three dimensions of cluster activity, so called, “Resources, Activities, Processes”. They have been determined on the work of the Lithuanian association “Knowledge Economy Forum”, called “Cluster Analysis”. Data for practical evaluation purposes were obtained through two stage process. First, an interview on site with the coordinators of the Lithuanian clusters for data collection was done through a questionnaire survey, developed in collaboration with the Science and Innovation Agency of the Lithuanian Government. Secondly, the data have been aggregated by applying one of multi-criteria methods, specifically, Simple Additive Weighting method. Finally, the multi-criteria analysis results were used to estimate the efficiency of the clusters. The results were compared through suggested benchmarking. Suggested model can be used for evaluation of performance of different clusters
Estimation of road roughness from data of on-vehicle mounted sensors
No full textIn this work, methods of estimation of road roughness by processing data of laser sensors of distance measurement are investigated.
Depending on the layout of the sensors and the processing of the data, the Japanese, symmetrical and asymmetrical roughness
estimation methods are elaborated in this work. The experimental research that was carried out by “Japanese method” on two
known profile road surfaces allowed evaluating the influence of the vehicle’s suspension and the body pitch rate oscillation on the
calculation of the roughness. The validation of the results showed that the compensation of the suspension travel does not warrant
the sufficient accuracy of the estimation of the road roughness because the pivoting of the bodywork has a greater influence on the
processing of the signals recorded by the sensors attached to it
The analysis of deformations of the frame in a basic minibus and a low floor minibus
No full textIn the paper, the structures of frames and the meth-ods for calculation of their resistance are reviewed. A frame of a basic minibus and a frame of a low floor minibus are examined and analyzed herein. Computer-aided modeling of the frames are carried out. The structures of the frames are assessed while simulating their deformations caused both by frontal and lateral impacts against the frames. In ad-dition, tensions, deflections and deformations appeared in the frames were assessed and compared
Investigation of multifrequency piezoelectric energy harvester
Get PDFThis paper presents results of numerical and experimental investigations related to the piezoelectric energy harvester that operates at multifrequency mode. Employment of such operation principle provides an opportunity for obtaining frequency response characteristics of the harvester with several resonant frequencies and in this way increasing efficiency of the harvester at a wide spectrum of excitation frequencies. The proposed design of the energy harvester consists of five cantilevers which forms square type system. Cross sections of the cantilevers are modified by periodical cylindrical gaps in order to increase strain value and to obtain more uniform strain distribution along the cantilevers. Cantilevers are rigidly connected to each other and compose an indissoluble system. Square type harvester has seismic masses at every corner. These masses are placed under specific angle in order to reduce natural frequencies of the system and to create additional rotation moments in the body of harvester. Results of the numerical investigation revealed that harvester has five resonance frequencies in the range from 15Hz to 300Hz. Numerical analysis of the harvester revealed that the highest open circuit voltage density is 19.85mV/mm3. Moreover, density of the total electrical energy reached 27.5 mJ/mm^3. Experimental investigation confirmed that frequency response characteristics are obtained during numerical investigation and showed that energy density of the whole system reached 30.8 mJ/mm^3
Current System Compensation at Post-fault Conditions in Six-phase Frequency Induction Drive
Get PDFDisertacijoje nagrinėjama šešiafazio asinchroninio variklio valdymo problema, taikant šešiafazį dažnio keitiklį su įterptine sistema. Darbo tikslas – sukurti šešiafazės dažninės asinchroninės pavaros valdymo metodą, gebantį kompensuoti poavarinio režimo metu pasireiškiančius viršsrovius ir statoriaus srovės vektoriaus elipsinę trajektoriją.
Darbe sprendžiami pagrindiniai uždaviniai: šešiafazio dažnio keitiklio
imitacinio modelio sudarymas; šešiafazio dažnio keitiklio valdymo algoritmo
imitaciniai ir eksperimentiniai tyrimai; šešiafazės asinchroninės dažninės pavaros imitacinio modelio sudarymas ir pereinamųjų vyksmų tyrimas; šešiafazės asinchroninės dažninės pavaros eksperimentiniai tyrimai esant įvairioms maitinimo įtampoms, jų dažniams bei skirtingoms apkrovoms.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei trys priedai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmasis skyrius skirtas literatūros analizei. Jame apžvelgiami daugiafazių variklių privalumai ir trūkumai, jų taikymo atvejai, pateiktas šešiafazių asinchroninių variklių matematinis modelis. Pristatyti šešiafazių asinchroninių dažninių pavarų valdymo metodai. Skyriaus pabaigoje suformuluotos išvados ir disertacijos uždaviniai.
Antrajame skyriuje pateiktas šešiafazio dažnio keitiklio veikimo principas, aprašomos sukurto šešiafazio dažnio keitiklio elektrinės schemos, tiriamos tranzistorių valdymo signalų vėlinimo grandinės. Pateikiamas šešiafazės asinchroninės dažninės pavaros imitacinis modelis ir šešiafazio dažnio keitiklio valdymo algoritmas. Skyriaus pabaigoje suformuluotos išvados.
Trečiajame skyriuje pristatyti šešiafazio dažnio keitiklio eksperimentiniai tyrimai. Pateikti šešiafazės asinchroninės dažninės pavaros eksperimentiniai tyrimai, esant įvairioms maitinimo įtampoms, jų dažniams bei skirtingoms apkrovoms.
Disertacijos tema paskelbti 7 straipsniai: trys – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, keturi – kituose leidiniuose. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose
Kintamos slenkstinės grąžos poveikio omega funkcijos atžvilgiu optimizuotiems investicijų portfeliams tyrimas
Get PDFDisertacijos objektas – portfelio optimizavimo metodai paremti asimetriniais rizikos matais. Šie matai patrauklūs, nes leidžia įvertinti finansinių grąžų asimetriškumą ir adekvačiai atspindi investuotojų požiūrį į riziką. Literatūros analizė parodė, kad nepaisant temos aktualumo ir tyrimų gausos, konkretaus rizikos mato parinkimo, slenkstinės grąžos, kuri yra labai svarbi naudojant asimetrinius rizikos matus, parinkimo, ir šių matų atžvilgiu optimizuotų portfelių efektyvumo, lyginant juos su tradiciniais investicijų portfelio optimizavimo metodais, klausimai nėra gerai ištirti. Darbo tikslas – pasiūlyti naują investicinio portfelio sudarymo modelį, paremtą omega funkcijos ir kintamos grąžos normos koncepcija, leidžiantį investuotojams sudaryti jų poreikius atitinkančius investicinius portfelius. Gauti rezultatai patvirtina siūlomo omega rodiklio ir šiuo rodikliu paremto optimizavimo metodo pranašumą tiek lyginant su tradiciniais, tiek ir su naujais optimizavimo būdais. Be to, gauti rezultatai rodo, kad stochastinio dominavimo kriterijus gali būti sėkmingai naudojamas parenkant slenkstinę grąžą, taip pat evoliucinių optimizavimo algoritmų tinkamumą sprendžiant santykinai didelio masto portfelio optimizavimo uždavinius.
Darbe sprendžiami šie uždaviniai: a) siekiama nustatyti omega funkcijos atžvilgiu optimizuotų portfelių charakteristikas kintant slenkstinei grąžos normai; b) grįžtamojo patikrinimo metodu, naudojant realius istorinius duomenis, palyginti omegą portfelių rezultatus su rezultatais gaunamais naudojant klasikinius ir naujus portfelio optimizavimo metodus; c) ištirti stochastinio dominavimo kriterijaus taikymo galimybes parenkant slenkstinę grąžos normą; d) ištirti skirtuminės evoliucijos algoritmo panaudojamo galimybes optimizuojant santykinai didelius investicijų portfelius.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvade aptariama tiriamoji problema, atskleidžiamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, išryškinamas mokslinis naujumas bei rezultatų praktinė reikšmė. Pirmajame skyriuje pateikiama optimizavimo metodų analizė, skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antroje darbo dalyje yra analizuojami asimetriniai rizikos matai, bei pateikiamos teorinės bei praktinės prielaidos, kuriomis remiantis portfelio optimizavimui siūlomas omega rizikos rodiklis. Trečiajame skyriuje pateikiami empiriniai omega atžvilgių optimizuotų portfelių tyrimo rezultatai. Disertacijos pabaigoje pateikiamos bendrosios viso darbo išvados.
Disertacijos tema paskelbti 3 straipsniai ir perskaitytas 1 pranešimas Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje
Agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimas
Get PDFDisertacijoje nagrinėjamos agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimo problemos, susijusios su teorinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima spręsti praktinę privačių ekonominių ir viešųjų politinių interesų suderinimo problemą, trūkumu. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimo metodiką. Sukurtos metodikos ir parengto agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio vertinimo modelio taikymo sritis – žemės ūkio politikos modeliavimas. Parengtas modelis gali būti naudojamas kaip praktinė ir metodinė priemonė.
Disertaciniame darbe sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą, siekiama nustatyti tinkamiausius metodikoje naudoti agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio vertinimo metodus, sukurti agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio vertinimo metodiką, kurios pagrindas neoklasikine mikroekonomikos ir ekosistemų ekonomikos teori-jomis pagrįstas matematinio programavimo modelis, jį empiriškai patikrinti Lietuvos sąlygomis, atlikti modelio jautrumo analizę, taikant skirtingus agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo scenarijus, parengti siūlymus ir rekomendacijas agrarinės aplinkosaugos priemonėms tobulinti, siekiant prisidėti prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus vystymosi Lietuvoje.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmajame skyriuje, apžvelgus mokslinę literatūrą, atskleista agrarinės aplinkosaugos priemonių esmė, teorinės atsiradimo prielaidos, istorinė ir politinė raida ES ir Lietuvoje, aptartas agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikis žemės ūkio sektoriui, apžvelgti jo vertinimo metodai. Antrajame skyriuje pateikiama agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimo metodika, aptariami Lietuvoje diegiamų agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo rezultatai, išryškintos problemos, įvertintas kompensacinių išmokų veiksmingumas ir reikšmė viešajam interesui. Aprašomas parengtas matematinio programavimo modelis, pateikiama jo struktūra, modeliavimo prielaidos, verifikavimas ir modeliuojami scenarijai. Trečiajame skyriuje pateikta modeliuojamų scenarijų analizė ir vertinimas.
Disertacijos tema paskelbta viena mokslo studija ir 3 straipsniai, perskaityti 3 pranešimai Lietuvos ir 1 pranešimas užsienio mokslinėse konferencijose
Multiple Criteria Decision Support And Recommender System for the Assessment of Healthy And Safe Homes in the Built Environment
Get PDFDisertacijoje nagrinėjamos sveiko ir saugaus būsto problemos. Tyrimų objektas – sveikas ir saugus būstas, kurį veikia makro, mezo ir mikro aplinkos veiksniai. Pagrindinis disertacijos tikslas – pasiūlyti sveiko ir saugaus būsto vertinimo metodologiją, atsižvelgiant į darnios plėtros principus, ir sukurti sveiko ir saugaus būsto daugiakriterio vertinimo sprendimų paramos ir rekomendacijų sistemą, kuri nustatytų būsto sveikumo klasę, atsižvelgiant į kylančias grėsmes, ir teiktų rekomendacijas vartotojui, kaip mažinti šių pavojų riziką.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamas autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas.
Pirmajame skyriuje apžvelgiama darnios užstatytos aplinkos 1998–2015 metų literatūros analizė, būsto poveikio sveikatai ir saugumui apžvalga, sveiko ir saugaus būsto samprata Lietuvoje ir užsienyje, sveiko ir saugaus būsto vertinimo analizė makro, mezo ir mikro lygmenyse. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai.
Antrajame disertacijos skyriuje pateikiamos sudarytos sveiko ir saugaus būsto vertinimo makro (miesto), mezo (seniūnijos) ir mikro (būsto) lygmenyse rodiklių sistemos bei daugiakriterių metodų parinkimas makro, mezo ir mikro aplinkai analizuoti.
Trečiajame skyriuje sudarytas sveiko ir saugaus būsto koncepcinis vertinimo atsižvelgiant į darnią užstatytos aplinkos plėtrą. Atliktas Vilniaus miesto vertinimas Europos miestų kontekste taikant COPRAS ir INVAR metodus (makro lygmuo), Vilniaus miesto seniūnijų vertinimas taikant COPRAS, SAW, TOPSIS, EDAS metodus (mezo lygmuo). Pateikiama sukurta sveiko ir saugaus būsto daugiakriterė vertinimo sprendimų paramos ir rekomendacijų sistema (mikro lygmuo).
Svarbiausi tyrimų rezultatai paskelbti aštuoniose mokslinėse publikacijose ir aptarti keturiose mokslinėse konferencijose
The Relationship between Non-Financial Stakeholders and Capital Structure
No full textIn today’s dynamic environment, both intellectual capital (IC), the main value added factor, and perceived environmental uncertainty (PEU), an unpredictable contingency factor, influence corporate performance (CP). Financial accounting literature highlights the importance of non-financial factors. Therefore, it is important for organizations to rely more on non-financial criteria than on financial factors to achieve higher competitive advantage. Identifying the most important non-financial factors that affect corporate performance and their relationship with capital structures (CS) is the main issue in today’s dynamic conditions. This research examines the relationship between non-financial factors of IC and PEU and evaluates their influence on CS directly or indirectly by considering the mediation effects of corporate performance. Questionnaires were distributed to 339 public listed Iranian manufacturing companies selected based on census data. Data was analyzed using structural equation modeling. The main findings of this study are as follows: IC can enhance corporate performance, PEU is positively linked to corporate performance, and corporate performance is positively linked to capital structure. The results also indicated a full mediation effect of corporate performance in the relationship between PEU and capital structure. Also, we analyze intellectual capital relation with 1) traditional vs. secular-rational values and with 2) survival vs. self-expression values. In order to determine the most efficient versions of intellectual capital, an Intellectual Capital Multiple Criteria Decision Support (ICMCDS) system was developed, consisting of a database, database management system, model-base, model-base management system, and user interface. This study contributes to determining capital structure decision making by considering IC and PEU in the context of companies in Iran. Further in-depth research is needed to examine the links between non-financial factors and capital structure with different measurement and perspectives to develop a deeper understanding of their effect on capital structure