Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Irano mokyklų vadovų poreikio ugdytis įgūdžius įvertinimas, remiantis „Sėkmingo lyderio asmeninio tobulėjimo modeliu“
No full textThe present paper is aimed at identifying Iranian principals’ needs for attributes of leadership self-development. Data collection tool was a 110-item questionnaire. The results demonstrated that there were statistically significant differences in principals’ needs level based on their demographic variables. Regarding three levels of qualities, different mean ranks were obtained. Managerial skills and attributes were in the first priority from the principal viewpoint. Among 11 leadership qualities, most of the principals expressed high need to develop their mental agility. Female principals declared more needs for developing their analytic and problem solving skills than male ones.Vadovų veiksmingumas, ypač vadovaujančių komandai, yra labai svarbus bet kurios mokyklos sėkmės garantas. Kad būtų veiksmingi lyderiai, mokyklos vadovai turi pažinti save. Yra keletas modelių, padedančių mokyklų vadovams suprasti jų asmeninį tobulėjimą. Tarp jų yra savęs ugdymo požiūris, kuris pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą. Iš tiesų, asmeninis tobulėjimas yra savęs keitimas savo paties pastangomis. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti Irano mokyklų vadovų poreikį ugdytis įgūdžius, kurie, kaip nustatyta, yra būdingi sėkmingiems lyderiams. Šie įgūdžiai buvo suskirstyti į tris skirtingus lygius. Buvo taikomas klausimynu paremtas aprašomasis tyrimo metodas. Duomenų rinkimo priemonė – 110 punktų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad esama statistiškai reikšmingų skirtingų lygių vadovų asmeninio tobulėjimo poreikių, atsižvelgiant į demografinius kintamuosius, skirtumų. Kalbant apie poreikio lygius, buvo gauti skirtingi vidurkiai. Vidutinis „Įgūdžių ir požymių“ rangas buvo 2,36 ir šis įgūdžių lygis buvo prioritetinis daugumai vadovų. Be to, iš 11 lyderiui būdingų požymių vadovai išreiškė didelį poreikį plėtoti savo „protavimo gebėjimo“ savybes. Moterys vadovės labiau išreiškė poreikį tobulinti „analitinius ir problemų sprendimo įgūdžius“ nei vyrai. Buvo padarytos išvados, kad vadovams reikia sutelkti savo pastangas į veiklą, kuri turi įtakos sklandžiam mokyklų valdymui: ugdytis įgūdžius, kaip sukurti tinkamą klimatą ugdymo įstaigoje; ugdytis savo analitinius ir sprendimo priėmimo įgūdžius ir siekti asmeninio tobulėjimo bendraujant su mokyklos bendruomene
Curriculum formavimo bruožai ir tėvų globos netekusių vaikų ugdymo aspektai Lietuvoje XVIII a. pab. – XIX a. pr.
Get PDFRegardless of the current interest in parenting, socialization, custody and other forms of parental care it must be noted that there is still a research shortage of the child care system, the curriculum content and the education process, that would analyse phenomenon in retrospective and reveal the real impact of education system development to the successful socialization of children deprived of parental care in Lithuania. Even if specific interdisciplinary, educational or historical research on the development of the education system in Lithuania can be presented, the aspects of the education of children deprived of parental care are still not disclosed qualitatively and comprehensively. Because of that the article discusses the state of the education system of the end of 18th century – beginning of 19th century Lithuania, based on theories of education science and published sources of educational history while aiming to characterize the main factors influencing formation of the formal curriculum. With the help of qualitative content analysis of period’s historical sources research seeks to characterize philosophical attitudes and practices considering formal education. The research also applies comparative analysis of features of education paradigm of didactic and of formal education in Lithuania based on main attributes considering realization of education process, including organizing, physical space, content of subjects, teacher-student relation, precondition for development of student’s personality etc. While characterizing the content and implementation of the formal curriculum, article pays special attention o the issue of education means of children who were deprived of prenatal care, raising the hypothesis, that their education was mainly based on the activities of chore curriculum.Straipsnyje siekiama aptarti XVIII a. pab. – XIX a. pr. švietimo sistemos būklę Lietuvoje. Remiantis edukologijos mokslo teorija bei analizuojant publikuotus rašytinius švietimo istorijos šaltinus, siekiama charakterizuoti pagrindinius formaliojo curriculum formavimą lėmusius veiksnius ir praktinio įgyvendinimo priemones. Charakterizuojant formaliojo curriculum turinį ir jam keliamus tikslus XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriama tėvų globos netekusių vaikų ugdymo problematikai
Paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymas šeimoje: motinų patirtys
Get PDFThe article analyses the aspects of sexual education of adolescents with a moderate intellectual disability in the family and the needs for the realisation of the role of mothers as educators. The experiences of mothers are revealed in order to understand the experiences of mothers, reactions towards the sexual maturation of the adolescents, educational efforts in the family, the search for assistance. The answers to the following problematic questions are sought: What experiences, which are related to the sexual maturation of the adolescents and sexual education in the family, do mothers experience? What are the efforts and assistance search of mothers as sexuality educators in the family? 8 mothers, who are bringing up children with a moderate intellect disability, participated in the study. To collect the data, the method of focus group discussion was employed, qualitative content analysis was used for the data analysis. Sexual education of the adolescents with a moderate intellectual disability in the family cause discomfort and inconvenience to the mothers, they experience doubts, confusion, a burden, when performing the role of a sexual educator. Their efforts, at the time of the initiation educational conversations on such themes as the dignity of a girl, the maintenance of sexual, romantic, love relationships, childbearing and parental responsibilities with the adolescent in a family environment, are cautious and unassertive. The needs for psychological and educational preparedness of the mothers to perform the role of a sexual educator are revealed: the understanding of personal reactions to the sexual maturation of the adolescents and seksual behavior, the acquisition of confidence to develop social and self-expression skills of the adolescents with a disability, value-related attitudes regarding family ethics, a man and a woman love, friendship, family relationships. The perspective of social assistance for the mothers is related to the expansion of the possibilities for their self-realization, professional career, leisure time and relief and the promotion of the participation of their family in community activities.Straipsnyje analizuojami paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymo aspektai šeimoje ir motinų kaip ugdytojų vaidmens realizavimo poreikiai. Atskleidžiama motinų patirtis, siekiant suprasti vaikų išgyvenimus, reakcijas į paauglių lytiškumo raišką, ugdymo pastangas šeimoje, pagalbos motinoms perspektyvą. Tyrime dalyvavo 8 motinos, kurios augina paauglius, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Jų lytiškumo ugdymas šeimoje motinoms kelia diskomfortą ir nepatogumą, jos patiria sunkumų, turi abejonių, neretai yra sutrikusios, atlikdamos lytiškumo ugdytojos vaidmenį. Tiriant išryškėjo psichologinio ir edukacinio motinų pasirengimo atlikti lytiškumo ugdytojos vaidmenį poreikiai: asmeninių reakcijų į paauglių lytinį brendimą ir seksualinį elgesį supratimas, pasitikėjimo ugdyti neįgalių paauglių socialinius, saviraiškos gebėjimus, vertybines nuostatas, susijusias su šeimos etika, vyro ir moters meile, draugyste, šeiminiais santykiais, įgijimas. Socialinės pagalbos motinoms perspektyva sietina su jų savirealizacijos, profesinės karjeros, laisvalaikio ir atokvėpio galimybių išplėtimu ir šeimos dalyvavimo bendruomeninėje veikloje skatinimu
8. Oficialioji konstitucinė doktrina ir baudžiamoji teisėkūra
No full textThe article discloses the most striking breaches of the constitutional requirements; these are the constitutional doctrine requirements to be met by the penal legislation. While working on the article, the authors analyzed some legal acts adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania and signed into law by the President of the Republic as of the year 2009. In the authors’ opinion, in case of the penal legislation, the most often breached requirements are the ones deriving from the principle of the rule of law, such as: legal acts shall be clearly understandable so that the subjects of legal relationship are able to understand what requirements they have to meet according to the law; legal rules shall be stable and ensure legal certainty as well as predictability of legal decisions; the force of legal acts shall be directed to the future; the principle of equality shall be respected and the court shall have a possibility to personalize a sentence or penalty in every individual case, etc. In addition, the article provides insight into some objective and subjective factors which cause essential insufficiencies in penal legislation and considers possibilities of improving the quality of penal legal acts.Straipsnyje konstitucinės doktrinos reikalavimų baudžiamųjų įstatymų leidybai kontekste atskleidžiami ryškiausi minėtų konstitucinių reikalavimų pažeidimai. Rengiant straipsnį buvo analizuoti nuo 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimti ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyti baudžiamieji įstatymai. Autorių nuomone, dažniausiai baudžiamojoje teisėkūroje pažeidžiami iš teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai, kad teisės aktai turi būti tokie, jog teisinių santykių subjektai aiškiai suprastų, ko iš jų reikalauja teisė; kad teisinis reguliavimas būtų stabilus ir užtikrintų teisinį tikrumą, teisinių sprendimų numatomumą; kad teisės aktų galia būtų nukreipta į ateitį; kad būtų gerbiamas lygiateisiškumo principas ir teismas turėtų galimybių individualizuoti bausmę konkrečiam asmeniui ir t. t. Taip pat straipsnyje nurodomi, autorių manymu, objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai, iš esmės lemiantys baudžiamosios teisėkūros broką, rašoma apie galimybes gerinti baudžiamosios teisės aktų kokybę
10. Rusijos baudžiamosios teisės Europeizacija: a potentia ad actum
No full textThe article, after assessing some of the legal scientific doctrine and practice of European and other foreign countries, poses the question "Is Europeanization of Modern Russian Criminal Law Possible?".
This issue is being addressed by analyzing how the treatment of the institutions of the capital punishment and property confiscation institutes in the criminal law of Russia is assessed in the context of Europeanization.
An overview of the changes in Russia's criminal laws governing the responsibility for murder and confiscation of property, taking into account the experience of the European Union and some other foreign states, the judicial practice developed by the Constitutional and Supreme Courts of Russia.
It is concluded that there is no alternative to this process of Europeanization of criminal law in Russia. Despite the peculiarities of Russian national legal systems and traditions, it has to move with the European models and standards.Straipsnyje, įvertinant kai kurių Europos ir kitų užsienio valstybių teisinę mokslinę doktriną bei praktiką, keliamas klausimas: ar galima šiuolaikinės Rusijos baudžiamosios teisės europeizacija?Šis klausimas sprendžiamas analizuojant, kaip Rusijos baudžiamojoje teisėje vertinant europeizacijos aspektu kito mirties bausmės ir turto konfiskavimo institutų traktavimas.
Apžvelgiama Rusijos baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už nužudymą ir turto konfiskavimą, kaita atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir kai kurių kitų užsienio valstybių patirtį, Rusijos Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų formuojamą teisminę praktiką.
Daroma išvada, kad nėra alternatyvos šiam Rusijos baudžiamosios teisės europeizacijos procesui. Nepaisant Rusijos nacionalinės teisės sistemų ir tradicijų ypatumų, jis turi vykti naudojant europinius modelius ir standartus
NEW PUBLIC MANAGEMENT IN ORGANISATIONS INTRODUCING AGRICULTURAL POLICIES IN POLAND
Get PDFAfter Poland joined the European Union, the support system for entities operating in the sphere of agrobusiness took the institutionalized form. These entities exert a great influence on the functioning of the entire agribusiness sector. In order to perform their tasks efficiently and effectively, the agencies have to use appropriate management tools. The purpose of this study is the presentation of the concepts of NPM as a management model for public organisations currently introducing agricultural policies and rural developments in Poland. The methods of literature analysis and documents analysis containing the procedures of management in the organizations implementing agricultural policy in Poland were used. The method of comparative analysis was also used in the presented research. The research shows that agencies should depart from the measurement by focusing on procedures often controlled internally, which is typical for public administration, and aims to measure the effects of procedures, i.e. to measure the results achieved.Subjektai, formuojantys valstybinę politiką žemės ūkio srityje, turi didelę įtaką visam agroverslo funkcionavimui. Straipsnyje daroma prielaida, jog tam, kad valstybės institucijos būtų pajėgios sėkmingai vykdyti savo funkcijas, turi būti naudojami atitinkami vadybos įrankiai. Tyrimotikslas – pristatyti naująją viešojo administravimo (NPM) koncepciją, kuri padėtų viešosioms institucijoms efektyviai formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Pagrindinė tyrimo metodika: informacinių šaltinių ir dokumentų, numatančių kokybės vadybos procedūras, organizacijose, formuojančiuose ir įgyvendinančiose žemės ūkio politiką, analizė. Atlikus tyrimus daroma išvada, kad žemės ūkio viešosios institucijos turėtų pakeisti savo darbo pobūdį: nuo orientacijos į darbo procedūras keisti į pasiektų rezultatų įvertinimą pasitelkus atitinkamas procedūras
Tarptautinės žemės ūkio prekybos klasterizavimas tarp Ukrainos ir ES
No full textThe relevance of this study is determined by the necessity to refocus the foreign trade policy of Ukraine and to adjust the agricultural sector of economy to the conjunctural changes on the world agricultural markets. At present, the structure of the foreign trade of Ukraine is changing drastically taking into account economic, social and political circumstances. How can one identify potential partners and single out those that are the most economically feasible for a long-term co-operation? This is one of the most topical issues of the development of the foreign economic activi-ty. The purpose of the article is to identify the main trade partners of agricultural products between Ukraine and the EU. Using the k-means method and the Ward-method, clustering of the trade part-ners of the EU member countries and Ukraine is carried out. Three cluster groups are singled out and the main factors that have impact on these groups are described.Šio tyrimo aktualumą lemia poreikis perorientuoti Ukrainos užsienio prekybos politiką ir prisitaikyti žemės ūkio sektorių prie konjunktūrinių pokyčių pasaulio žemės ūkio rinkose. Šiandien Ukrainos užsienio prekybos struktūra iš esmės keičiasi atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę bei politinę aplinkybės. Problema yra tai, kaip identifikuoti potencialius partnerius ir nustatyti ekonomiškai perspektyviausias ilgalaikio bendradarbiavimo grupes? Tai yra vienas svarbiausių užsienio ekonominės veiklos vystymo klausimų. Straipsnio tikslas – nustatyti pagrindinius žemės ūkio produktų prekybos partnerius tarp Ukrainos ir ES. Naudojant k-vidurkio ir Ward metodus, vykdomas ES valstybių narių ir Ukrainos prekybos partnerių grupavimas. Išskiriamos trys klasterių grupės ir aprašyti pagrindiniai juos veikiantis veiksniai
Mokytojų asmenybės bruožai ir pyktis
Get PDFSome teachers tend to get angry. The anger of a teacher could destroy interpersonal relationships with students. It could weaken students’ learning motivation, academic achievement and social behavior. The aim of the current study was to investigate the relationship of teachers’ five personality traits and anger. The sample consisted of 157 Lithuanian teachers of general education schools. The NEO-FFI Personality Trait Questionnaire (Costa, McCrae, 1992) and the Multidimensional Anger Inventory (Siegel, 1986) were used to measure personality traits and anger. Correlation analysis of the research data revealed a positive correlation between neuroticism and anger, anger arousal, hostile outlook and anger-in. Extraversion and conscientiousness negatively correlated with anger, anger arousal, range of anger-eliciting situations, hostile outlook and anger-in. Openness to experience had the negative correlations with anger, anger arousal, anger-in and anger-out. The trait of agreeableness was not related to anger and its dimensions. The results obtained can be useful in organizing anger management programs for teachers or selecting future teachers.Kai kurie mokytojai dažniau ir stipriau reiškia savo pyktį. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti mokytojų penkių asmenybės bruožų ir pykčio sąsajas. Tirti 157 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. Tyrimui naudoti NEO-FFI asmenybės bruožų klausimynas ir Daugiamatis pykčio aprašas. Rastos teigiamos mokytojų neurotiškumo bruožo sąsajos ir neigiamos ekstravertiškumo, sąmoningumo ir atvirumo patyrimui bruožų sąsajos su pykčiu. Mokytojų sutarumo bruožas nebuvo susijęs su pykčiu ir jo dimensijomis. Gauti rezultatai gali būti naudingi sudarant pykčio valdymo programas mokytojams ar atrenkant būsimuosius pedagogus
Būsimųjų muzikos mokytojų rengimas įtraukiajam ugdymui
Get PDFToday inclusive education encompasses many more types of “otherness” than before. Systems like the Universal Design for Learning encourage us to consider the abilities of all learners, not just those with disabilities, yet in-service and preservice teachers feel unprepared to teach diverse populations of students, accounting for negative attitudes towards inclusion.
Changing the dispositions of future teachers is no easy task. For teacher education to become transformative rather than reproductive, many researchers have pointed to field experiences as being the key to success in changing teacher practices and dispositions. Since field experiences involve collaboration between the pre-service teacher and the school-based mentor, the aim of this research was to examine the voices of participants and prompted these research questions: how are future music teachers being prepared by university-based teacher education programs for inclusive classroom practice? What problems do pre-service music teachers face during field experiences? What challenges do school-based mentors face when guiding student teachers to work with diverse pupil needs? Focus group discussions were chosen as the method of data collection. Three groups consisted of bachelor-level students from two Lithuanian universities. The fourth consisted of six music teacher mentors.
Although attitudes are changing there is still a prevailing notion that children with differences are problem children. When asked to explain “the other,” students spoke about immigrants, children of nationalities other than Lithuanian, children from challenging home situations, and any pupils that cause problems or discomfort for the teacher.
Students from both universities acknowledged instruction about children with special needs, but coursework was not aligned to fieldwork needs. They also noted the illogical sequence of coursework and complained that mentors gave them little advice and did not analyze specifics. Mentors admitted that one of their greatest challengers is the inclusion of children with special needs. When they themselves went to college they had no coursework on inclusive education and only a couple had participated in seminars on inclusion. Mentors primarily saw themselves as facilitators of music-related instructional problems. Undoubtedly Lithuanian university study programs need to assume greater responsibilities in facilitating more effective partnerships with the schools and mentors that agree to host aspiring educators.Straipsnyje aptariama įtraukiojo ugdymo, kaip teikiančio lygias ugdymosi galimybes visiems ugdytiniams, nepaisant kultūrinių, socialinių ar kitokių skirtumų, problematika. Remiantis keturių tikslinės grupės interviu su muzikos pedagogikos studijų programų studentais ir pedagogais praktikais rezultatais analizuojama, kaip būsimieji muzikos mokytojai yra rengiami įtraukiajam ugdymui. Tyrimo rezultatai atskleidė kitoniškumo ribotą supratimą,gebėjimų užtikrinti įtraukųjį ugdymą stoką, nepakankamą mokytojų mentorių pasirengimą vadovauti studentų praktikai. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti mokytojų rengimą
TED-MDB daugiakalbio diskurso ryšiais anotuoto tekstyno naudojimas anglų kalbos mokymui(si)
No full textThe newest research has proved the importance of discourse for second language learning and teaching at more advanced levels. TED-MDB multilingual discourse-annotated corpus, created within the framework of TextLink, COST action IS1312, appears to be a handy tool for illuminating qualitative differences between the first and the second language discourse marker use. The current research focuses on the pragmatic use of English discourse marker and with its Lithuanian counterpart ir paying attention to the cases when the connectives and/ir perform different functions, e. g., discourse structuring, etc. It was established by the research that the use and translation of the connectives vary. They may be translated by the discourse markers provided by dictionaries, or might be transferred into a different discourse marker or are simply omitted. The research leads to a conclusion that language learners and teachers may use the corpus resources for raising linguistic awareness about the pragmatic use of discourse markers.Naujausiais tyrimais įrodyta, kad svarbu kalbėti apie antrosios kalbos mokymą(si) pažengusio vartotojo lygmeniu. TED-MDB daugiakalbio diskurso ryšiais anotuotas tekstynas naudojamas pagal TextLink, COST veiksmus IS1312 ir yra patogi priemonė, nurodanti kokybinius pirmosios ir antrosios kalbos diskurso žymeklių vartojimo skirtumus. Dabartiniai tyrimai skirti pragmatiniam anglų kalbos diskurso žymeklių vartojimui nustatyti, kartu atkreipiant dėmesį į atvejus, kai jungtukai and / ir atlieka skirtingas funkcijas, pvz., diskurso struktūrizavimo funkciją ir kt. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad jungtukų vartojimas ir vertimas skiriasi. Jie gali būti išversti žodynuose pateikiamais diskursų žymenimis, pakeisti kitu diskursų žymekliu arba yra tiesiog praleisti. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad besimokantieji anglų kalbą ir mokytojai turėtų naudoti tekstyno išteklius, skatinančius kalbinį supratimą apie pragmatinį diskurso žymenų vartojimą