Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Bendraamžių mediacija Lietuvos mokykloje (atvejo analizė)
Get PDFSchools implement peer mediation programs in order to fulfill the need for better conflict management among school students. It has been revealed that teaching students to be peacemakers is a very valuable competence benefiting them throughout their lives.
Mediation is not used and even known conflict resolution strategy in Lithuania’s schools. Therefore, taking into account the lack of research on school based conflicts this research sets as its object conflict resolution education. It is inspired with the project idea “Mediation at schools” initiated by organization “Save the Children Lithuania” aiming to introduce the innovation – peer mediation as conflict management tool – at Lithuania’s schools.
The research was conducted in one secondary school located in Vilnius, the capital of country. The purpose of the study was to evaluate the experience of pupils attending the peer mediation training (8 h) and mediators’ activities organized at school for a period of two months. The study revealed that pupils more often notice conflicts of others than to confess that they have a conflict themselves. When having a conflict with peers pupils are inclined to apply combat or collaboration strategy. 25 percent of the 7th grade pupils would like to become peer mediator.
When generalising the findings, it can be concluded that mediation training and activities at schools were evaluated as successul. The challenge is to have positive attitude of peer mediation not only of those participated but as well of all school community members (authorities, teachers, parents, pupils) in order the method to be implemeted for a long period.Mediacija padeda sukurti aplinką, kur kiekvienas konfliktas plėtoja jos narių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Tačiau Lietuvoje bendraamžių mediacija yra naujas reiškinys. Siekiant jį populiarinti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vykdyto projekto „Mediacija mokykloje“ metu buvo parengta ir išbandyta mediatorių mokymo programa. Tyrimo dalyviais tapo vienos projekte dalyvavusios mokyklos mokiniai (N = 47), išmokyti mediatoriai (N = 16). Mokinių grįžtamasis ryšys leido įsitikinti programos aktualumu ir prasmingumu
2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos statusas nacionalinėje teisinėje praktikoje – klausimas apie vietinę teisinę kultūrą? Rytų-Skandinavijos palyginimai
No full textToo often it has been taken for granted that East-Scandinavian countries, Finland and Sweden share similar societies, similar culture and even legal mentality. Very often there is a shared or similar jurisprudence, sometimes even identical single legal rules in Finland and Sweden due to the historical background, deep co-operation of Nordic legislators especially before the EU-memberships and because Finland has often copied the Swedish legislation. However, the interpretations and therefore the way of legal thinking varies between Finland and Sweden, in the other words, the legal culture in the neighboring countries are not identical. Swedish legislative culture is much more dialogic compared with the Finnish one. The Finnish way to “run things” instead of to discuss and reflect is the main difference between the Finnish and Swedish cultures of realizing things.
This might be one reason to the current difference that ECHR and case law based on it, is lively discussed by academics in Finland and easily followed by courts too, whereas this common law –based way of interpretation (the contents of the convention is developed by case-law and not amending the text) is not that familiar way to make legal changes in Sweden. Formally, the convention is valid and binding in both countries and that history is much longer in Sweden since 1959 whereas - mainly thanks to political reasons – Finland could join in the convention in the beginning of 90´s but the factual effects at least into the Finnish procedural law has been really enormous and very fundamental whereas in Sweden the ECHR and its article 6 are not the main factors in the procedural law.
In this article, the status of the case-law from the European court of human rights is compared with East-Scandinavian countries.Pernelyg dažnai savaime suprantamu dalyku buvo laikoma, kad Rytų ir Skandinavijos šalys, Suomija ir Švedija turi panašią visuomenę, panašią kultūrą ir netgi teisinį mentalitetą. Suomijoje ir Švedijoje labai dažnai egzistuoja bendra ar panaši jurisprudencija, kartais net vienodos teisinės taisyklės, atsiradusios dėl istorinio pagrindo, glaudaus Šiaurės šalių teisės aktų leidėjų bendradarbiavimo, ypač prieš narystę ES; jos bendros dar ir todėl, kad Suomija dažnai kopijavo Švedijos teisės aktus. Tačiau skiriasi interpretacijos ir teisinio mąstymo būdai , kitaip tariant, teisinės kultūros kaimyninėse šalyse nėra vienodos. Švedijos teisės kultūra yra labiau dialogiška nei Suomijos. Suomijos būdas tvarkyti reikalus, o ne aptarti ir atspindėti yra pagrindinis skirtumas tarp Suomijos ir Švedijos dalykų realizavimo kultūrų. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių šiuo metu esama skirtumo tarp EŽTT ir jo grindžiamos teismų praktikos; tai aktyviai aptariama Suomijos akademikų ir lengvai vykdoma teismų, kadangi šis bendrais įstatymais grindžiamas aiškinimo būdas (konvencijos turinys parengiamas remiantis teismų praktika ir nekeičiant teksto) nėra toks įprastas būdas atlikti teisinius pakeitimus Švedijoje. Formaliai konvencija galioja ir yra privaloma abiejose šalyse, nors Švedijoje istorija yra daug ilgesnė (įsigaliojo nuo 1959 m.), o – Suomija (daugiausia dėl politinių priežasčių) galėjo prisijungti prie konvencijos tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje, bet faktiniai padariniai, bent jau Suomijos procesinėje teisėje, buvo didžiuliai ir labai svarbūs, tačiau Švedijoje EŽTT ir jo 6 straipsnis nėra pagrindiniai proceso teisės elementai.
Šiame straipsnyje teismų praktikos statusas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo lyginamas su Rytų ir Skandinavijos šalimis
18. Europos Sąjungos ir Žmogaus tesių teisės vaidmuo valstybių narių šeimos teisės aktuose
No full textFor a long time two approaches have been contrasted to each other: differences of cultures of states which do not allow to harmonize the family laws and a liberal approach by which the common European culture and values allows to unify the family laws of European states. In recent years the supranational identity has become more significant pushing aside the concept that culture is an obstacle for harmonization of family laws. European Court of Human Rights has given a pattern that certain human rights can be restricted when it is needed to protect certain more important value of the state. However, court has stated that this justification process must consist of correct proportionality test. Unfortunately, in practice the justification right has been used very often but proportionality test has not been made. Also, in this justification process the changes of the society should be considered – supranational identity and more liberal approaches to the family life impact this process. One can argue that it is more complicated to find a justified reason not to allow same-sex marriages or cohabitation when follow correctly the proportionality test in the justification process. Estonian Partnership Registration Act is a good example to show what such inappropriate proportionality test in a justification process can cause. Author analyses the proportionality test in the adoption process and implementation practice of Estonian Partnership Registration Act to dicuss and describe the mess what can be caused when proportionality test has not been used in an appropriate way if used at all.Ilgą laiką egzistavo du prieštaringi požiūriai: valstybių kultūrų skirtumų požiūris, neleidžiantis suderinti šeimos teisės įstatymų, ir liberalusis požiūris, pagal kurį bendra Europos kultūra ir vertybės leidžia suvienodinti Europos valstybių šeimos teisės aktus. Pastaraisiais metais supranacionalinis tapatumas tapo reikšmingesnis, nepaisant to, kad kultūra yra kliūtis šeimos teisės įstatymams suderinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad tam tikros žmogaus teisės gali būti apribotos, kai to reikia tam tikrai, svarbesnei valstybės vertybei apsaugoti. Tačiau teismas konstatavo, kad šis pateisinimas turi būti pagrįstas tinkamu proporcingumo testu. Deja, praktikoje pateisinimo teisė buvo naudojama labai dažnai, bet proporcingumo testas taip ir nebuvo sukurtas. Be to, pateisinimo procese turėtų būti atsižvelgiama į visuomenės pokyčius – šio proceso įtaką supranacionaliniam tapatumui ir liberalesnį požiūrį į šeimos gyvenimą. Galima teigti, kad daug sunkiau rasti pateisinamą priežastį neleisti tos pačios lyties asmenų santuokų ar bendro gyvenimo, kai pateisinimo procese tinkamai laikomasi proporcingumo testo. Estijos partnerystės registravimo įstatymas yra puikus pavyzdys, parodantis, kokių pasekmių pateisinimo procese gali sukelti netinkamas proporcingumo testas . Autorė analizuoja proporcingumo testą Estijos partnerystės registravimo įstatymo priėmimo procese ir jo įgyvendinimo praktikoje ir siekia aptarti bei apibūdinti painiavą, galinčią kilti dėl netinkamo proporcingumo testo panaudojimo, jei jis iš viso būtų panaudotas
7. Teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimas mokesčių administravimo procedūrose
No full textThis article analyzes the privilege against self-incrimination in the field of tax administration. Although the tax administration, which is an integral part of a public administration system, is an activity of the tax administrator aimed at collecting taxes, however, according to the authors of this article, the right to remain silent and the privilege against self-incrimination has to be ensured in the said process.
The application of this principle is significant because the laws governing the tax administration provide the tax administrator the right not only to administer a proper tax liability but also to impose a monetary fine on the taxpayer for unlawful conduct which violates the requirements of tax law.
In the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the Supreme Administrative Court of Lithuania it has been ascertained that if certain sanctions established by law in their amount (severity) are equivalent to criminal penalties, regardless of the type of legal liability, the persons to whom such sanctions apply have to be provided with procedural guarantees arising from Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which establishes the right not to incriminate oneself.
The Supreme Administrative Court of Lithuania in its case law takes into account the elements of a criminal charge laid down in the jurisprudence of the European Court of Human Rights and recognizes that a fine for violation of tax law may amount to a criminal sanction within the meaning of the European Convention on Human Rights.
Although not specifically mentioned in Article 6 of the Convention, the right to remain silent and the privilege against self-incrimination are generally recognised in the jurisprudence of the European Court of Human Rights as international standards which lie at the heart of the notion of a fair procedure under Article 6.
All of this implies the conclusion that in the area of tax administration, in cases where a fine equivalent to criminal penalty is imposed upon a taxpayer, ensuring the right of that person to remain silent is relevant. Guarantees of the said right are also important in cases when the same facts concerning the payment of taxes trigger parallel proceedings – tax administration procedure and criminal proceedings conducted in accordance with the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania.
On the basis of the European Convention on Human Rights, the jurisprudence of the European Court of Human Rights, the legal acts of the Republic of Lithuania, the jurisprudence of Lithuanian courts and the scientific literature this article analyzes the aspect of criminal charge under the Convention, problematic aspects of ensuring the right to remain silent and the privilege against self-incrimination in tax administration cases, namely the duty of the tax payer to provide information to the tax administrator, the scope of such obligation and its limits, also the problem of using such information in the parallel criminal proceedings.Straipsnyje nagrinėjama, kaip mokesčių administravimo srityje įgyvendinama teisė neduoti parodymų prieš save. Nors mokesčių administravimas, kuris yra sudėtinė viešojo administravimo sistemos dalis, yra mokesčių administratoriaus veikla, skirta mokesčiams surinkti, tačiau, straipsnio autorių nuomone, mokesčių administravimo procese svarbus ir draudimo versti duoti parodymus prieš save principo užtikrinimas.
Minėto principo taikymas reikšmingas dėl to, kad be teisės administruoti tinkamą mokestinės prievolės vykdymą, mokesčių administravimo procesą reglamentuojantys įstatymai mokesčių administratoriui taip pat suteikia teisę skirti piniginę baudą mokesčių mokėtojui už neteisėtą elgesį, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad jei tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai šios sankcijos būtų priskirtos, asmenims, kuriems tokios sankcijos taikomos, turi būti nustatytos taip pat ir procesinės garantijos, kylančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, įtvirtinančio teisę neduoti prieš save parodymų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus baudžiamojo kaltinimo požymius, pripažįstama, kad bauda už mokesčių teisės pažeidimus gali prilygti nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija Konvencijos prasme.
Nors Konvencijos 6 straipsnyje teisė neduoti prieš save parodymų tiesiogiai neminima, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė neduoti prieš save parodymų priskiriama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reguliavimo sričiai.
Visa tai suponuoja išvadą, kad ir mokesčių administravimo srityje tais atvejais, kai mokesčių mokėtojui skiriama bauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, aktualu užtikrinti ir mokesčio mokėtojo teisę neduoti parodymų prieš save. Šios teisės garantijos svarbios ir tuo atveju, kai dėl tų pačių faktų, susijusių su mokesčių mokėjimu, atliekama mokesčių administravimo procedūra ir lygiagrečiai vykdomas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnyje Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos teismų praktikos, mokslinės literatūros analizės pagrindu yra nagrinėjamas kriminalinio nubaudimo aspektas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, probleminiai teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimo aspektai mokesčių administravimo bylose, būtent mokesčių mokėtojo pareiga mokesčių administratoriui pateikti informaciją, tokios pareigos apimtis ir jos ribos, mokesčių mokėtojo pateiktos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese
11. Naudinga Lietuvos baudžiamojo-teisinio reguliavimo patirtis ir galimybė ją pritaikyti Rusijos baudžiamuosiuose įstatymuose
No full textThe article analyses some statements of the Criminal Law of the Republic of Lithuania which could be used to create the Russian Federation Criminal Law. Partly, to such statements can be attributed criminal offence, criminal liability of legal persons and others.Straipsnyje analizuojamos kai kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios galėtų būti panaudotos kuriant naują Rusijos Federacijos baudžiamąjį įstatymą. Iš dalies tokioms nuostatoms galima priskirti nuostatas apie baudžiamąjį nusižengimą, apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę ir kt
Švietimo sistemų efektyvumas ir našumas kintančių švietimo paradigmų kontekste
Get PDFNeoliberal conceptions are pervading educational context worldwide. Lithuania is not an exception. Originally conceived as a sociocultural educational paradigm is being rapidly replaced by an economical paradigm. Constrained and short-sighted preoccupation with labour market needs is a sharp shift from humanistic and cultural vision of education as social good per se.
Effectiveness and efficiency as an important endeavour of The New Public Management today permeates our education system. Data from international surveys show clear links between investment in education and student learning outcomes, yet, as EBPO PISA 2015 demonstrates, science classrooms in Lithuanian schools come short of laboratory equipment, leaving teachers with traditional chalk and talk methods, significantly lagging behind the international ones. We ask rhetorically “outputs without inputs”?
Despite the criticism of narrow input-output mindset growing numbers of educational efficiency studies are observed. Moving away from economical concerns to focus on the educational process educational effectiveness research includes such variables as classroom microclimate, student motivation, socioeconomic and cultural status, which is proven to have tremendous influence on student learning outcomes and overall wellbeing. Effectiveness and efficiency research though seemingly complement each other but still rarely merge.
Our most important educational documents – Lithuania’s progress strategy “Lithuania 2030”, National Education Strategy, Education Act, The Good School Concept are characterized by humanistic rhetoric stressing the importance of social and cultural aspects of education, but more than often indicators of success are oriented towards the implementation of the neoliberal economic education paradigm which leaves a lot to be desired.Straipsnyje nagrinėjamas sociokultūrinės ir ekonominės švietimo paradigmos susidūrimas. Svarstomas neoliberalizmo poveikis švietimo tikslams. Analizuojama naujoji viešoji vadyba, švietimo sistemoje diegianti verslo vadybos principus. Aptariamas orientacijos į rezultatus, švietimo našumo ir efektyvumo svarbos augimas. Tarptautinių tyrimų pagrindu analizuojamas išteklių ryšys su mokinių pasiekimais. Detaliau nagrinėjami švietimo efektyvumo ir našumo skirtumai išskiriant socialinės, ekonominės ir kultūrinės (SEK) ir emocinės aplinkos mokykloje poveikį pasiekimams. Efektyvumo ir našumo požiūriu apžvelgiami strateginiai Lietuvos švietimo dokumentai
Muzikos mokytojo veikla ir kompetencijos: Lietuvos ir užsienio studentų lūkesčiai
No full textThe purpose of the present study was to investigate student music teachers’ expectations towards their future professional activity and competences of a music teacher. Two groups of students (76 Lithuanian and 64 foreign), who chose studies at Lithuanian University of Educational Sciences, participated in the research. In this article, the results from the qualitative survey carried out in 2017 will be highlighted. The results showed that in music education it is particularly important to combine orientation towards pedagogical activities with orientation towards the spread of the learner’s personality. The music students at the University describe their future professional activities as broad and multidimensional ones but they also emphasise the importance of personal values, implementation of general, subject-specific, professional (didactic) competences and continuous improvement. Participation in musical and artistic activities plays a specific role in the spread of professional identity of a music teacher.Straipsnyje analizuojamas studentų, būsimųjų muzikos mokytojų, požiūris į profesinę veiklą ir bendrojo ugdymo mokyklos muzikos mokytojo kompetencijas. Tyrime dalyvavo 76 lietuviai ir 64 užsienio studentai (kinai), studijuojantys Lietuvos edukologijos universitete, Muzikos katedroje. Šiame straipsnyje išryškinami kokybinio tyrimo, atlikto 2017 m., rezultatai. Duomenys rinkti taikant apklausos raštu (naudojant atvirojo tipo klausimyną) metodą.
Tyrime dalyvavę studentai – būsimieji muzikos mokytojai – turi savitą požiūrį į muzikos mokytojo veiklą ir kompetencijas. Edukacinę muzikos mokytojo veiklą studentai apibūdina kaip plačią, daugialypę ir akcentuoja mokytojo vertybių, bendrųjų, dalykinių, profesinių (didaktinių) kompetencijų bei meninės muzikinės veiklos svarbą. Kalbėdami apie muzikos mokytojo vaidmenį šiandienėje mokykloje, studentai daugiausia dėmesio kreipė į mokytojo asmenybę, t. y. jo vertybes, asmenines savybes (profesinį pašaukimą, atsakomybę, savarankiškumą, kūrybiškumą), vidinę motyvaciją, pedagoginės sąveikos mokykloje svarbą.
Lietuvių studentai muzikos mokytojo profesinių kompetencijų raišką daugiau sieja su dalyko turinio planavimu ir tobulinimu (parengti mokiniams įdomią ir patrauklią mokymosi medžiagą, atrinkti mokymo(si) metodus, tinkamus mokymo(si) tikslams pasiekti). Svarbiomis muzikos mokytojo kompetencijomis jie nurodo kompiuterinių muzikos technologijų naudojimo, ugdymo(si) aplinkų kūrimo, profesinio tobulėjimo kompetencijas. Studentai mano, kad muzikos mokytojui svarbu nuolat mokytis ir tobulėti, siekti aukštesnės ugdymo kokybės, profesinio meistriškumo.
Užsienio studentai (kinai) palankiau vertina muzikos mokytojo mokymo(si) proceso valdymo kompetencijas (prieinamai ir suprantamai mokiniui perteikti ugdymui(si) reikalingą informaciją, naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą). Svarbiomis muzikos mokytojo kompetencijomis jie nurodo bendravimo ir bendradarbiavimo, mokinio pažinimo ir jo pripažinimo kompetencijas. Pokyčių įgyvendinimas muzikos pedagogikos studijose siejamas su studijų orientacijos į praktiką stiprinimu ir specializacijų sukūrimu
Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas naudojant virtualiąją mokymo(si) aplinką „EDUKA klasė“
Get PDFThe article reveals the concept of individualization and differentiation of curriculum content in a real and virtual learning environment. It examines how the virtual learning environment (EDUKA class) features the ability to personalize and differentiate tasks, use digital textbooks and virtual material, provide and receive feedback, monitor progress and learning outcomes, and help to individualize and differentiate the content of elementary education at school.
In order to evaluate the use of the core functions of the virtual teaching environment “EDUKA class” – working with groups, tasks and lesson material, feedback and learning outcomes and tracking progress - to differentiate and personalize the content of primary education, a quantitative survey was conducted - a written survey of respondents. It took place in 2017 from June to August, 109 Lithuanian primary school teachers were actively interviewing the virtual learning environment “EDUKA class” in the learning process. Data received by respondents in response to closed questions were analyzed by the SPSS (Statistical Package for Social Sciences) for Windows 17.0 program. Descriptive statistics used for quantitative survey processing. The qualitative analysis (i. e. content analysis) was used to analyze the answers to open questions in the questionnaire.
The results of the research showed that in the virtual teaching environment “EDUKA class”, the teacher quickly and comfortably divides students into homogeneous groups according to their talents, progress, inclinations, interests. Based on the individual differences of pupils, the teacher creates open-ended tasks and closed-ended tests in accordance with the complexity of the group’s students. Conducts teaching materials (files, links) created and used in the educational process. Environment The “EDUKA class” facilitates teacher work by differentiating learning content, monitoring student learning outcomes and progress by providing feedback to students and their parents.Straipsnyje atskleidžiama ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo samprata realioje ir virtualiojoje mokymo(si) aplinkoje. Nagrinėjama, kaip virtualiosios mokymo( si) aplinkos „EDUKA klasė“ funkcijos, sudarančios galimybę individualizuoti ir diferencijuoti užduotis, naudoti skaitmeninių vadovėlių ir virtualiosios saugyklos medžiagą, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti pažangą ir mokymosi rezultatus, padeda individualizuoti ir diferencijuoti pradinio ugdymo turinį mokykloje
Mokinių probleminio elgesio raiška Norvegijos mokykloje: individo ir įtraukiojo ugdymo sistemos perspektyva
Get PDFPresent research study overviews the manifestations of problematic teenage behaviour in the schools of Norway. In terms of problematic behaviour, a few aspects should be taken into consideration. First of all, it is important to define the problematic behaviour phenomenon. That is not an easy task, because not uncommonly, when analysing manifestations of problematic behaviour, links with emotional disorders are identified as well. In this manner it is almost impossible to separate the two, as well as to foresee the cause and effect relationship. That is why very commonly problematic behaviour ant emotional issues such as social isolation coexists together. Professionals working in Norwegian education system define problematic behaviour as a behaviour related to learning difficulties – that is inappropriate behaviour during classes causing various discipline disorders; provocative/aggressive behaviour, which manifests in physical and verbal attacks towards other individuals; social isolation and severe behavioural problems such as disregard of social norms and rules, stealing, harm-causing physical attacks, constant harassing, missing classes and vicious habits.
Data used in this study was collected during Norwegian national project SPEED (2012–2016), which took place in 95 secondary schools in 16 municipalities and one of the authors master’s thesis was produced on the basis of collected data. During the study, 5–10 grade students and teachers were interviewed and main challenges concerning problematic behaviour in today’s education were characterized, as well as their relationship with social skill development. Analysed data created an opportunity to assess current situation focusing on prevention and individual problem solving method application approaches in individual and inclusive education system perspective, emphasising the relationship between those two. Furthermore, obtained data was compared with the results of prior research studies conducted in Norway, where the relationship between various forms of problematic behaviour and different social skills was previously shown.Vaikai ir paaugliai, turintys tam tikrų elgesio problemų, Norvegijos ugdymo įstaigose ir visuomenėje ilgą laiką patyrė segregaciją, kurią daugiausia lėmė probleminio elgesio kaip fenomeno suvokimas ir vertinimas. Kai įtraukusis ugdymas tapo bendruoju ugdymo tikslu, iškilo būtinybė naujai įvertinti probleminį elgesį kaip reiškinį, o įtraukiojo ugdymo sistemos perspektyva sudarė galimybes mokiniams, turintiems tam tikrų elgesio problemų, tapti mokyklos bendruomenės ir visuomenės dalimi
DEVELOPMENT OF RURAL AREAS OF RUSSIA AND JORDAN
Get PDFRural areas both in Russia and Jordan are characterized by the lack of job places and relatively low opportunities for female and youth labor. The situation is worsened by the decrease in the efficiency of the agricultural production in general. Institutional and technological transformations are required to improve the efficiency of the agricultural sector which will inevitably be accompanied by the expansion of the employment. The purpose of the research is to analyze socio-economic aspects of agricultural sectors of Russia and Jordan and to develop proposals for the management of labor resources with thefocus on women employment. Research methods consist of comparative analysis of socio-economic development of agricultural areas on the basis of statistical data for Russia and Jordan as well as SWOT analysis. It is recommended to launch a national project on agricultural development in Jordan, as in Russia, with specific country targets and similar objectives pointed out in the study.Tiek Rusijoje tiek Jordanijoje kaimo vietovėms būdingas darbo vietų trūkumas ir santykinai nedidelės užimtumo galimybės, ypač moterims ir jaunimui. Padėtį dar labiau apsunkina žemės ūkio produkcijos efektyvumo sumažėjimas apskritai. Siekiant pagerinti žemės ūkio sektoriaus produktyvumą, būtini instituciniai ir technologiniai pokyčiai, kuriuos neišvengiamai lydės užimtumo plėtra. Tyrimo tikslas – išanalizavus socialinius ir ekonominius žemės ūkio plėtros aspektus Rusijoje ir Jordanijoje, parengti pasiūlymus dėl žmogiškųjų išteklių valdymo. Tyrimo metodika – atlikta agrarinių teritorijų socialinės ir ekonominės plėtros analizė, kuri remiasi statistiniais duomenimis apie Rusiją ir Jordaniją, taip pat atlikta SSGG analizę. Rekomenduojama parengti ir įgyvendinti Jordanijoje nacionalinį žemės ūkio plėtros projektą, remiantis panašiu projektu "AIC plėtra" Rusijoje, atsižvelgiant į šalies ypatumu