Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
TARPTAUTINIS SVEIKATOS APSAUGOS REGULIAVIMAS NACIONALINIAME IR INSTITUCINIAME LYGYJE LATVIJOJE
No full textThe number of foreign patients who use medical services in Latvia increases every year and health care institutions have to provide quality services. The research problem is related to lack of a unified quality system in Latvian healthcare industry. The aim of the study is to introduce suggestions regarding the implementation of the international requirements to health systems outlined by the Di-rective 2011/24/EU. Research method is a focus group discussion with 8 Latvian health care experts and executives. Research results indicate that health care provider measures are introduced to a higher grade than national level measures reflecting the need for more comprehensive systemic changes in the governance of the system. Main improvements should be made regarding e-health system on na-tional level, and medical follow-ups on institutional level.Skaičius užsienio pacientų, kurie naudojasi medicinos paslaugomis Latvijoje, auga kasmet, todėl sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti kokybiškas paslaugas. Tyrimo problema yra susijusi su bendros kokybės sistemos trūkumu Latvijos sveikatos priežiūros sektoriuje. Tyrimo tikslas – pateikti pasiūlymus dėl Direktyvoje 2011/24/ES išdėstytų sveikatos priežiūros sistemų tarptautinių reikalavi-mų įgyvendinimo. Tyrimo metodika – fokusinių grupių diskusija su 8 sveikatos priežiūros specialistais ir vadovais. Tyrimo rezultatai rodo, kad medicinos įstaigų lygmeniu taikomos priemonės yra aukštes-nės kokybės nei valstybės lygio priemonės. Siūloma iš esmės patobulinti e. sveikatos sistemą naciona-liniu, o medicininius tolesnius veiksmus – instituciniu lygmeniu
„Atkurti nepriklausomą valstybę“ – Lietuvos tarybos reikšmė šimtmečio šviesoje
Get PDFThe article focuses on the question, which conception about the future Lithuanian state the members of the Taryba had and how these perceptions should be seen a century later. The beliefs of the Taryba will be shown in three central issues: the inner order of the future state, the relations with the neigbouring countries, the minority policy.Straipsnis nagrinėja klausimą, kokią Lietuvos Tarybos nariai įsivaizdavo Lietuvą būsiant ateityje ir kaip į šiuos jų įsivaizdavimus reikėtų žiūrėti praėjus šimtui metų. Straipsnyje aptariami Tarybos narių įsitikinimai trimis svarbiais klausimais: būsimos valstybės vidaus tvarka, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, valstybės politika mažumų atžvilgiu
Neaiškios struktūros problemų sprendimo bendradarbiaujant gebėjimų plėtojimo edukacinė sistema
No full textProblem solving is indicated among the most important 21st century skills and therefore many educational practitioners and researchers suggest to include the development of this skill in diverse subjects across university studies. However, practice of this skill development is usually limited to the application of problem-based learning, which leaves it only among many other goals. The fact also remains that this popular curricular invention is most commonly considered as a content-based method, which puts greater emphasis on subject-related knowledge acquisition in the context of solving problems.
Indeed, solving ill-structured problems is not an easy activity and what higher education needs is a more explicit focus on the development of this skill in students. The article seeks to scientifically and practically explain the system on how this educational aim can be attained. Based on literature review, we design a tripartite system for enabling students to learn collaborative problem solving. It comprises three main parts: preparation for solving ill-structured problems in collaboration, inclusion into the processes of solving such problems and evaluation of the processes as well as outcomes achieved. The designed system is universal and can be implemented across various disciplines and subjects in higher education.Problemų sprendimas yra įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių XXI amžiaus gebėjimų, ir todėl daugybė edukologijos mokslo atstovų ir praktikų nurodo, kad šio gebėjimo ugdymas turėtų būti integruojamas į įvairius universitetinius dalykus. Tačiau ši praktika dažniausiai apsiriboja probleminio mokymosi taikymu, problemų sprendimo gebėjimo ugdymas čia yra nurodomas tik kaip vienas iš daugelio tikslų. Taip pat svarbu pažymėti, kad šis populiarus metodas yra priskiriamas prie padedančių perprasti dalyko turinį metodų, jį taikant tam ir skiriama daugiau dėmesio. Iš tikrųjų neaiškios struktūros problemų sprendimas yra sudėtingas procesas, todėl aukštajame moksle turėtų būti skiriama daugiau dėmesio šio gebėjimo ugdymui. Šiame straipsnyje siekiama pagrįsti mokymo / mokymosi sistemą, kuri ir padėtų įgyvendinti tokį edukacinį tikslą.
Pasitelkiant literatūros analizę, yra kuriama sistema, kuri leistų plėtoti problemų sprendimo bendradarbiaujant gebėjimą. Ji susideda iš trijų dalių: pasirengimo spręsti neaiškios struktūros problemas bendradarbiaujant, įsitraukimo į tokių problemų sprendimą ir šių procesų bei pasiektų rezultatų vertinimo. Sukurta sistema yra universali ir gali būti pritaikyta dėstant įvairias mokslo disciplinas ar tarpdalykinius kursus aukštojoje mokykloje
Įtraukusis ugdymas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštosios mokyklos. Tęstinumo poreikis
Get PDFThe aim of the paper is to find out the state of continuity of inclusive education from schools to higher education institutions considering persons who are excluded. Inclusive education is discussed in the context of Paul Freire’s transformational education concept in order to emphasize the power of inclusion of higher education. According to Freire, education is never neutral; it either domesticates learners like pets or frees them up to construct their lives and social reality. Paulo Freire’s aim wasfor socially vulnerable persons not to be passive but to perceive their social environment and be able to change it themselves. In this context, inclusive education is understood as a power tool for persons who experience difficulty in managing their own lives. Thus, continuity of inclusive education from pre-school education to higher education has a positive impact on the person’s future life. The analysis of scientific literature focused on the contexts where accessibility is a prerequisite for the successful development of inclusive education. In realizing the concept of inclusive education, it is necessary to develop a culture of inclusive education: the values and the positive attitudes of educators, helping specialists, community members is considered to be a basis. This paper consists of three parts. After introduction, Part One presents the concept of inclusive higher education, based on the concept of transformational education by Paul Freire, and reveals its relationship with accessibility of higher education. Part Two highlights the problems and opportunities for inclusion of marginalized groups into higher education emphasizing the continuity of inclusive education. Part Three, based on the successful experiences of Ireland and Israel, examines whether the Inclusive Education Concept by Freire is realized.Straipsnyje analizuojamas atskirties problemų turinčių žmonių įtraukimas į aukštąjį mokslą, pabrėžiamas įtraukiojo ugdymo tęstinumas nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Įtraukusis ugdymas aptariamas Paulo Freire švietimo koncepcijos kontekste, akcentuojant aukštojo mokslo galią įtraukti sunkumų patiriančius žmones į ugdymo procesą. P. Freire teigimu, švietimas niekada nėra neutralus – jis besimokančius žmones arba prijaukina it naminius gyvūnėlius, arba išlaisvina ir paskatina kurti savo gyvenimą ir socialinę realybę. P. Freire siekė, kad socialiai pažeidžiami asmenys nebūtų pasyvūs, o suvoktų socialinę aplinką ir patys galėtų ją keisti. Įtraukusis ugdymas šiame kontekste suvokiamas kaip sunkumų patiriančių žmonių galios įrankis valdyti savo gyvenimą. Tad įtraukiojo ugdymo tęstinumo nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo užtikrinimas turi teigiamos įtakos žmonių gyvenimui. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad sėkmingai įtraukiojo ugdymo plėtotei būtina prieinamumo (accessibility) sąlyga. Realizuojant įtraukiojo ugdymo koncepciją, būtina kurti įtraukiojo ugdymo kultūrą: jos pagrindu laikomas vertybinis aspektas ir teigiamas pedagogų, pagalbos specialistų, bendruomenės narių požiūris
Vertybių aiškinimosi ir veiklos mokymosi strategijų poveikis mokinių požiūriui į pilietinio ugdymo sąvokas: mokymosi kalnų ekologinėse sistemose patirtis
No full textThe current study determined the effectiveness of value clarification and action learning teaching modes on school-age children’s attitude to civic education concepts. It also determined the moderating effects of gender and academic ability on school-age children’s attitude to civic education concepts. In a randomized pre-post-design, 29 school-age children were in learning ecology I (experimental group I), 24 were in learning ecology II (experimental group II), while 93 were in learning ecology III (the control group). There was a significant effect of treatment on school-age children’s attitude to civic education concepts. Further research is proposed to study the sustainability of observed effects in mountain learning ecologies.Šio tyrimo tikslas buvo teigiamai paveikti mokinių požiūrį į pilietinio ugdymo sąvokas. Tyrėjas taikė kvazieksperimentą, kuriame dalyvavo jau sudarytos kaimiškame kalnų (ekologinės sistemos) regione esančios mokinių klasės. Tyrimo tikslas buvo nustatyti dviejų mokymo strategijų – vienos, grindžiamos mokinių pilietinių vertybių aiškinimusi, ir kitos, besiremiančios veiklos mokymosi strategija, – poveikį atsižvelgiant į mokinių lytį ir akademinius pasiekimus. Šis tyrimas remiasi Kolbo (1984) patirtinio mokymosi gairėmis, įtraukdamas ankstesnes moksleivių, kurie gyvena ir mokosi kalnų regionuose (ekologinėse sistemose), mokymosi patirtis. Straipsnyje nurodoma kalnų regionų (ekologinių sistemų), kur buvo vykdomas tyrimas, geografiniai duomenys. Duomenų rinkimo ir analizės skyriuje pristatomos tyrimo priemonės, kurios buvo sukurtos ir naudojamos šio tyrimo duomenims rinkti. Tyrimui surinkti duomenys buvo sistemingai koduojami ir jiems buvo taikoma kovariančių analizė (ANCOVA). ANCOVA rodo didelį teigiamą taikomų edukacinių strategijų poveikį formuojant mokinių požiūrį į pilietinio ugdymo sąvokas. Straipsnyje parodoma, kad veiklos mokymosi ir vertybių aiškinimosi strategijos yra naudingos mokant vaikus, gyvenančius kalnų (ekologinės sistemos) regionuose
Mokymo aplankas kaip būsimųjų mokytojų rengimo programos poreikių analizės šaltinis
No full textThe present study aims to portray the information value of the pre-service teachers’ portfolios within the particular study programme needs analysis with respect to the profile of effectively prepared novice teachers. The study focuses on the values of portfolios with respect to teacher training programme needs. The portfolio was used to examine the gaps in pre-service teacher training and practice needs. Student teacher training observations, semi-structured interviews with teacher trainers and structured interviews with supervisors were carried out to confront the findings.
The research results may represent a further step towards using student-teacher portfolios as a significant source of information for students (teacher trainee), teachers, managers (author of the study programme).Įvairūs tyrėjai aptarė ir patvirtino galimą naudą, susijusią su aplankų taikymu mokytojų rengimo programoje. Šiame tyrime taip pat aprašyta, kaip pedagoginės praktikos metu ugdomas būsimųjų mokytojų saviveiksmingumas ir koks yra aplanko vaidmuo ugdant studentų savęs vertinimo įgūdžius ir savarankiškumą.
Galima teigti, kad aplankas yra svarbus informacijos apie mokytojų rengimo programos kokybę, ypač apie jos trūkumus ir apribojimus, šaltinis, todėl dėl grįžtamojo ryšio yra vertingas mokytojų rengimo programos poreikių analizei, atspindinčiai dabartinę padėtį. Straipsnyje parodoma, kad aplankas yra informacijos apie mokytojų pasiekimus, kokybę ir mokytojų rengimo studijų programos turinį šaltinis, kuris sudaro EPOSTL (EABKM – Europos aplankas būsimiesiems kalbų mokytojams) pridėtinę vertę. Straipsnyje pateikiama dalies ilgalaikio tyrimo duomenų analizė. Duomenys, gauti iš EPOSTL ir diskusijos su tyrimo dalyviais, gali būti laikomi pakankamai objektyviais (žr. tyrimo ribotumą), atsižvelgiant į tai, kad aplankų pagrindinis tikslas buvo padėti būsimiesiems mokytojams įsivertinti savo įgūdžius, o ne vertinti universitete dėstomus dalykus (remiantis universitete gauta medžiaga ir pravestomis pamokomis). Tyrimo rezultatų aktualumas buvo aptartas su mokytojais mentoriais kaip nepriklausomais studentų akademinių žinių, teorinio pasirengimo ir praktinių įgūdžių vertintojais. Mokymo kokybės puoselėjimas ir tobulinimas priklauso nuo to, koks yra mokytojų rengimas, ir nuo būsimųjų mokytojų gebėjimo įsivertinti savo sugebėjimus, analizuoti mokymo situacijas bei aplinkybes ir atitinkamai reaguoti, reflektuoti jų valdomą procesą ir sprendimų priėmimą. Manome, kad EPOSTL yra savirefleksijos priemonė, padedanti studentams sistemingai stebėti jų pažangą. Tai padeda išugdyti įprotį ir poreikį nuolat įsivertinti savo gebėjimus. Tuo pat metu mokymo programų rengėjai gali gauti svarbų grįžtamąjį ryšį apie savo studentų ir praktikos poreikius
Mokytojų ir mokinių pedagoginė sąveika: mitologizuotas vs realus pasaulis
Get PDFThe article reveals the complexity of the pedagogical interaction between a teacher and a student and its multi-sensibility. The explanation of pedagogical interaction requires deep scientific-philosophical and practical-constructivist perception of reality. It has been indicated that pedagogical interaction can be based on two cultures: one of them explains reality on the basis of the understanding that occurred in the past, another one explains it with the principles characteristic to the culture of a contemporary teacher. The interaction between pedagogical myths and mythologemes has been revealed. It has been described how these constructs function in pedagogical reality. Mythologized thinking has been analysed in parallel with scientific thinking. It has been explained how a scientific idea in pedagogical practice turns into a myth because not always the diversity of the contexts of culture is taken into account and there is a lack of understanding to which educational culture a scientific idea is appealing.
The essence of scientific and empirical reasoning has been defined, their similarities, differences, features of expression in the diversity of the paradigms of modern education have been revealed. It has been indicated that when a scientific statement in pedagogical reality is accepted without a certain paradigmatic context that actualizes it, in this case a scientific idea loses its efficiency and does not influence the context of pedagogical interaction.Straipsnyje atskleidžiamas mokytojo ir mokinio pedagoginės sąveikos sudėtingumas, jos daugiaprasmiškumas. Pedagoginės sąveikos aiškinimas reikalauja gilaus mokslinio – filosofinio bei praktinio – konstruktyvistinio realybės suvokimo. Nurodoma, jog pedagoginė sąveika gali būti grindžiama dviem kultūromis: viena iš jų aiškina realybę praeityje atsiradusio supratimo pagrindu, antra – dabarties pedagogo kultūrai būdingais principais. Atskleidžiama pedagoginių mitų, mitologemų sąveika. Apibūdinama, kaip šie dariniai funkcionuoja pedagoginėje realybėje. Mitologinis mąstymas nagrinėjamas paraleliai su moksliniu. Aiškinama, kaip mokslinė idėja pedagoginėje praktikoje virsta mitu, nes ne visuomet yra paisoma kultūros kontekstų įvairovės bei stokojama supratimo, į kurią ugdymo kultūrą mokslinė idėja apeliuoja
Mokomosios mokinių bendrovės veiksmingumas ugdant asmenines savybes
No full textOn the basis of scholarly literature analysis, the article discusses the structural components of personal qualities that are developed most participating in activities of student mini-company (hereinafter – SMC). Applying the exploratory factor analysis (EFA), the evaluation of personal qualities of school learners, who participated in SMC activities, was conducted and the efficiency of SMC was substantiated separately evaluating structural components of personal qualities divided into relevant structural groups: Qualities of self-confidence, motivation and activity, Leadership qualities, Managerial qualities and Personal self-expression qualities. The results showed that participation in the activities of SMC has a considerable influence on development of school learners’ personal qualities. The EFA results of development of personal qualities through SMC activities disclosed that out of the four distinguished groups of personal qualities the school learners developed the qualities of self-confidence, motivation and activity best. The evaluation of 18 personal qualities revealed that diligence, ambitiousness, initiative, independence, activity and resourcefulness were developed best, whereas critical-analytical thinking was developed least.Remiantis mokslinės literatūros analize, straipsnyje aptariami mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) veikloje labiausiai ugdomų asmeninių savybių struktūriniai komponentai. Mokinių anketinės apklausos statistinių duomenų analizė atlikta ir sudarytų asmeninių savybių parametrai vertinti taikant IBM® SPSS® Statistics for Windows 22.0 (SPSS) specializuotą statistinę programą.
Tiriamoji faktorinė analizė (angl. Exploratory Factor Analysis, EFA) taikyta MMB veikloje ugdomų asmeninių savybių struktūrinių komponentų tarpusavio ryšiams nustatyti ir, remiantis tais ryšiais, klasifikuoti juos pagal tam tikrus požymius į atitinkamus latentinius faktorius. Mokinių asmeninių savybių, ugdomų vykdant MMB veiklą, tyrimui, buvo atrinkta ir analizuojama 18 asmeninių savybių.
Taikant EFA atliktas MMB veikloje dalyvavusių mokinių asmeninių savybių vertinimas ir pagrįstas MMB veiksmingumas atskirai įvertinus asmeninių savybių struktūrinius komponentus, suskirstytus į atitinkamas struktūrines grupes: Pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir veiklumo, Lyderio, Vadybines ir Asmens saviraiškos savybes.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dalyvavimas MMB veikloje daro didelį poveikį mokinių asmeninių savybių ugdymui(si). Asmeninių savybių ugdymo vykdant MMB veiklą EFA rezultatai parodė, kad iš keturių išskirtų asmeninių savybių grupių mokiniai geriausiai išsiugdę Pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir veiklumo savybes.
Didžiausi faktoriniai svoriai rodo, kad iš Pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir veiklumo savybių mokiniai geriausiai išsiugdę veiklumą, iš Lyderio savybių – ambicingumą, iš Vadybinių savybių gerai išsiugdę iniciatyvumą, savarankiškumą ir aktyvumą, iš Asmens saviraiškos savybių – išradingumą. Silpniausiai iš visų vertintų asmeninių savybių mokiniai yra išsiugdę kritinį ir analitinį mąstymą
Švietimo sociologijos paradigmų reikmė ugdymo moksluose
Get PDFThe paper analyzes the sociological theory. Western type public modernity theories are assumed as a process, for which a developing society is approaching the developed societies reaching a certain level of economic growth, a certain level of public participation and the democratic stage of development, giving the individual more physical, social and economic mobility. Structural functionalism (Parson, 1997; Merton, 1997 et al.). With the approach to this theory, it can be said that inequality in education stems from the ascription to social class, strata, ethnic groups, etc., also due to individual’s achievements, which are usually associated with the innate talents and efforts. The analysis of an individual’s social functioning and social stratification is based on the approach to Capital theory (Bourdieu, 1986). Thus, the participation of education players in education system, also the accessibility of education to an individual depends on the volume and structure of the available capital. Participation in individual’s reproduction process and education system, based on the approach to this theory, is defined by individual’s habits (habitus), and harmony with individual’s social status. The theory of social conflict (Dahrendorf, 1996; Coser, 1969) argues that conflicts can be identified among all social systems and the educational institute. In terms of social conflict society is the actual and potential arena of conflicts. Network activity theory (Burt, 1982; Granovetter, 1973; Castells, 2005) aims to analyze and describe reciprocal link models in the social system. The followers of this theory keep to the opinion that social structures need to be investigated first, as the players’ behavior is constrained by social structures. Very often it is the case at education institution that students from the disadvantaged families, with negative evaluations or various disorders, are often isolated from the classroom and school community.Straipsnyje pristatomos pagrindinės švietimo sociologijos paradigmos (modernybės ir vėlyvosios modernybės; socialinio konflikto ir socialinio konstruktyvizmo; tinklaveikos ir kapitalo), laiduojančios švietimo kaip socialinio instituto gilesnę ir platesnę analizę. Ypač aktualu, remiantis aptartomis paradigmomis, analizuoti aktualiausias šių dienų ugdymo mokslų problemas: lygiavertišką dalyvavimą, ugdymo(si) lygiavertiškumą, švietimo prieinamumą, įtraukųjį ugdymą ir t. t. Šios teorijos suteikia galimybę iš sociologinės perspektyvos įvertinti dabartinio laikotarpio visuomenės tendencijas, atskleisti skirtingų pakopų švietimo institucijų veiklos suderinamumo ir nuoseklumo problemas, jų tarpusavio sąveiką ir santykį su kitomis visuomenės socialinėmis sistemomis, švietimo vaidmenį tobulinant visuomenės socialinę struktūrą
Pedagogų profesinio tobulėjimo lygiai ugdomojo vadovavimo sričių atžvilgiu
No full textThe present research aimed to determine the professional development levels of teachers according to developmental supervision approach. Case study method from qualitative research methods was used in the data collection. Educators participated in the research state that the professional development areas of the teachers should be comprised of eight main areas. These areas defined by the educators are lesson preparation and planning, teaching-learning process (lesson), assessment and evaluation, professional development, communication, counselling, classroom management, projects and time management. Therefore, it can be indicated that the determined professional development areas of teacher should be prioritized in order to increase both educational quality and teacher performances.Veiksminga vadovavimo sistema teikia informaciją ir grįžtamąjį ryšį apie darbuotojo veiklą. Ji sumažina problemų atsiradimo riziką. Vadovavimas yra valdymo funkcija, apimanti veiklos stebėjimą ir klaidų koregavimą, siekiant planuoti ir vykdyti organizacinę veiklą. Vadovai negali įvertinti pavaldinių veiklos, neįvertinę atliktų užduočių ir nepalyginę jų atlikimo su siekiamais veiklos rezultatais. Vadovavimas tampa tik tada efektyvus, kai yra pasiekiami tikslai. Tai reiškia, kad vadovavimo sistemos veiksmingumą lemia jos gebėjimas palengvinti tikslų siekimo procesą. Sistemos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek ji gali padėti vadovams siekti organizacinių tikslų. Labiausiai paplitusi vadovavimo forma remiasi grįžtamuoju ryšiu. Grįžtamasis ryšys yra tiesioginės ir aiškios informacijos apie veiklą teikimas pagal užduoties atlikimo rezultatus. Vadovavimas, kuris remiasi grįžtamuoju ryšiu, turi du pranašumus. Pirma, grįžtamasis ryšys teikia prasmingą informaciją vadovams apie jų planavimo pastangų veiksmingumą. Grįžtamasis ryšys, kuris neparodo skirtumo tarp siekiamų standartų ir dabartinės veiklos, reiškia, kad planavimas buvo sėkmingas ir pasiekė užsibrėžtus tikslus. Jeigu nukrypimas yra ryškus, vadovas gali pasinaudoti šia informacija rengdamas naujus planus. Antra, grįžtamasis ryšys gali padidinti motyvaciją. Vadovavimas yra vadybos funkcija, kuri parodo, ar tikslai, kaip buvo planuota, pasiekti. Yra daug vadovavimo tipų. Šiame tyrime naudojamas ugdomojo vadovavimo matas ir siekiama nustatyti mokytojų profesinio tobulėjimo lygius ugdomojo vadovavimo atžvilgiu. Duomenis buvo renkami remiantis vienu iš kokybinių tyrimų metodų – atvejo analize. Tyrime buvo taikoma pusiau struktūruoto interviu forma ir mokytojų išsilavinimo vertinimo sistema (rubrikos). Šiame kontekste mokytojų veikla buvo tiriama ugdomojo vadovavimo, kuris apima visiškos vadovo kontrolės, dalinės vadovo kontrolės, bendradarbiavimo su vadovu ir nekontroliuojančio valdymo etapus, atžvilgiu. Išnagrinėtos šios sritys: mokytojo elgesys, pastebėtas vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojo elgesys, stebimas dalinės vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams dalinės vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas bendradarbiavimu su vadovu paremto santykio etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams bendradarbiavimu su vadovu paremtų santykių etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas nekontroliuojančio valdymo etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi nekontroliuojančio valdymo etape (rekomendacijos). Remiantis ugdomojo vadovavimo požiūriu, pirmiausia turėtų būti nustatytas mokytojų profesinis lygis, o tada vadovavimo stilius turi atliepti tą lygį, kuriame yra mokytojas. Kadangi mokytojai atlieka daugybę vaidmenų ir pareigų, sričių, kurioms reikalingas vadovavimas, daugėja. Pedagogai, dalyvaujantys tyrime, pastebėjo, kad turi būti aštuonios mokytojų profesinio tobulėjimo sritys. Šios sritys apima pamokų ruošimą ir planavimą, mokymo ir mokymosi proceso (pamokų) organizavimą, vertinimą, profesinį tobulėjimą, bendravimą, konsultavimą, klasės valdymą, projektų ir laiko planavimą. Todėl galima teigti, kad mokytojų nustatytoms profesinio tobulėjimo sritims reikia suteikti pirmenybę, siekiant pagerinti tiek švietimo, tiek mokytojų darbo kokybę