Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas?
Full text linkIn order to gain military advantage, the armed forces of states are exploring autonomous weapons that, by their technical capabilities (response speed, accuracy and military power), exceed the physical capabilities of the people. The lawful use of these weapons in armed conflicts must comply with the principles of international humanitarian law. Against this background, the article seeks to answer the question of whether the use of autonomous weapons for deadly force is lawful.
First of all, article defines the concept of autonomous weapons. Identifying the problems faced by scientists in defining autonomous weapons for which there is still no internationally recognized definition. The following is the advantages of autonomous weapons in comparison with people in armed conflicts are summarized and the problems of these weapons are mentioned.
Secondly, article explains the concept of deadly force and discusses the concept of meaningful human control over autonomous weapons. The aspects of the application of international humanitarian law and the basic principles governing the lawful use of deadly force during an armed conflict are discussed below. Finally, the problematic aspects of the use of autonomous weapons for deadly force are identified.
Thereafter a research methodology is developed and the legitimacy study on the use of autonomous weapons for armed conflict is conducted. The method of qualitative content analysis was chosen for the study. This approach analyzes the strategies of three states with the highest military power in the world the United States, Russia, China), in terms of the use of autonomous weapons for deadly force, in order to clarify their views on the legitimacy of the use of these weapons. These strategies were evaluated against three criteria: 1) whether the use of autonomous weapons for deadly force in armed conflict violates international humanitarian law principles; 2) states positions on the ban on lethal autonomous weapons; 3) whether human control is required using autonomous weapons for deadly force.
Based on the research, the United States and Russia have indicated that the use of autonomous weapons for deadly force will not violate the principles of international humanitarian law, as it is a human duty to ensure that these principles are respected before using the weapon. Meanwhile, China noted that autonomous weapons will not be able to comply with distinction and proportionality principles and the use of these weapons for deadly force will violate international humanitarian law.
The United States and Russia did not agree to ban lethal autonomous weapons systems. Whereas China supports a ban on the use of autonomous weapons but not on development or production. The study revealed that states are united in agreeing to maintain a particular human control over lethal autonomous weapon systems. Performed qualitative content analysis showed that the use of autonomous weapons for deadly force is lawful.Siekdamos įgauti karinį pranašumą, valstybių kariuomenės tyrinėja autonominius ginklus, kurie savo techninėmis savybėmis (reagavimo greičiu, tikslumu bei karine galia) pranoksta žmonių fizinius sugebėjimus. Norint šiuos ginklus teisėtai naudoti ginkluotų karinių konfliktų metu, jie turi nepažeisti tarptautinės humanitarinės teisės principų. Remiantis minėta aplinkybe, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas.
Sprendžiant išsikeltą klausimą, pirmiausia darbe yra paaiškinama autonominių ginklų sąvoka bei šio termino apibrėžimo problematika; nurodomi autonominių ginklų privalumai ir probleminiai aspektai; paaiškinamos mirtinos jėgos bei reikšmingos žmogaus kontrolės sąvokos. Taip pat straipsnyje pateikiami tarptautinės humanitarinės teisės taikymo aspektai ir pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi siekiant teisėtai panaudoti mirtiną jėgą ginkluoto konflikto metu. Galiausiai darbe yra nurodomos mokslininkų nuomonės dėl autonominių ginklų gebėjimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės atskiriamumo ir proporcingumo principų bei yra atliekamas kokybinės turinio analizės tyrimas.
Tyrimo metu analizuojamos didžiausią karinę galią pasaulyje turinčių valstybių (JAV, Rusijos, Kinijos) strategijos autonominių ginklų naudojimo mirtinai jėgai atžvilgiu. Valstybių strategijos vertinamos pagal tris kriterijus: 1) ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai ginkluoto konflikto metu nepažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės principų; 2) valstybių pozicijos dėl mirtinų autonominių ginklų draudimo; 3) ar autonominius ginklus naudojant mirtinai jėgai reikia žmogaus kontrolės. Išanalizavus strategijas galima teigti, jog autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas
Santuoka modernėjančioje Lietuvoje (1918–1940): nuo diskusijų iki pokyčių
Full text linkAnnotation. Te study aims to reveal the changes in the marriage institute in Lithuanian society in 1918–1940. Te article evaluates statistical-demographic data, analyses discussions on the introduction of civil registration and analyzes Marriage Law project which was drafed (but not adopted).Anotacija. Tyrime siekiama atskleisti santuokos instituto pokyčius Lietuvos visuomenėje 1918–1940 m. Straipsnyje įvertinami statistiniai-demografniai duomenys, aptariamos diskusijos dėl civilinės metrikacijos įvedimo ir analizuojamas rengtas (tačiau nepriimtas) Santuokos įstatymo projektas
Socialinė klasterystė tvarioje aplinkoje
No full textIn the article we analyses Social clustering theories, Success stories, indicators and Models of the sustainability Algorithms for Smart Education and Social Partnership. Concepts that are conceptualized in. articles, studies, monographs and research reports of G.-B. von Carlsburg, G. Kvieskienė, V. Kvieska, T. Masson, K. Robinson, V. Targamadzė, E. Celiešienė and etc. associated with Smart Education, Child welfare and Positive socialization. This concept is also widely used in Lithuania for the preparation of national and international strategies, concepts, normative documents and projects between both public and non-governmental organizations. The phenomenon of social clustering development not been analyzed sufficiently and its development has been hampered both in Lithuania and in other countries. By analyzing a Smart Education Scenario, both the scientists and Stakeholders experiment to acquire answers about empowering public, private, research institutions and NGOs for daily networking, social clustering, developing social capital and public welfare. The object of this research is social clustering and Smart Education Interfaces. The Tasks: • Define the features of Smart Education and Clustering. • Analyze the Main Indicators of Smart Education, based on expert interviews, focus group discussions. • To Examine and Define the Principles of Social Clustering. • Create a Social Clustering algorithm and adapting four habits scenarios.Straipsnyje analizuojamos socialinės klasterizacijos teorijos, pristatomi sumaniosios edukacijos atvejai bei socialinės partnerystės tvarumo algoritmų modeliai. G.-B. von Carlsburgo, T. Massono, T. Robinsono, V. Targamadzės, E. Celiešienės ir kt. straipsniuose, mokslo studijose analizuojamos su sumaniąja edukacija ir pozityviąja socializacija susijusios koncepcijos. Šios sąvokos jau gana plačiai vartojamos Lietuvos ir kitų šalių strateginiuose ir moksliniuose straipsniuose, siekiant įgalinti vietos bendruomenės, NVO, privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės ir socialinės klasterystės algoritmus. Socialinių klasterių plėtra dar nėra plačiau nagrinėta ir tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse suprantama kaip privatus sektorius. Analizuodami sumaniosios edukacijos švietimo įstaigose scenarijus ir algoritmus mokslininkai, ekspertai ir strategai eksperimentuoja, norėdami gauti atsakymus apie viešųjų, privačių, mokslinių organizacijų ir NVO įgalinimą socialinei klasterystei, socialinio kapitalo plėtrai ir visuomenės gerovei. Šio tyrimo objektas yra socialinės klasterizacijos ir sumaniosios edukacijos sąsajos. Straipsnio tikslas – apibrėžti sumaniosios edukacijos įgalinimą socialinei klasterystei
The presence of above standard levels of commonly tested contaminants in communities on Long Island, New York: the impact of income on untreated water quality
Full text linkWater quality is a pressing issue in many communities. Long Island (LI), New York, rests on a system of aquifers created by prehistoric glacial activity. These aquifer systems are the only source of drinking water for LI. Water quality issues are pervasive in the region due to nitrate pollution, caused by antiquated septic systems in much of the Island, as well as the prevalence of environmental clean-up sites. Using the Watertraq database, we searched for levels of select compounds that were present in wells above acceptable levels on LI. We then collected demographic data from the U.S. Census, including income, ethnicities, poverty levels, number of children, senior citizens and renters for towns in parts of two counties on LI to determine whether there was a relationship between the presence of above standard levels of compounds and income. Using an Ordinary Least Squares (OLS) regression we found a statistically significant negative impact (at the p < 0.01 level) of income on the presence of contaminants in untreated water. In other words, the lower the income of the region, the greater the chance that above standard levels of volatile organic compounds were present
PRODUKTŲ KONKURENCINGUMO VALDYMO SISTEMOS KONCEPCIJA IR PAGRINDINIAI MOKSLINIAI POŽIŪRIAI Į JOS SUVOKIMĄ
No full textThis article presents the concept of product competitiveness, product competitiveness management, product competitiveness management system and outlines basic scientific approaches to its understanding. It is considered by the author from the standpoint of the systemic approach to management and is applied to the product, manufacturer, who can be an individual, enterprise, industry, region or a country in general. It also presents a description of the product competitiveness management system that should be constructed of the following three components: production, quality and marketing services.
Scientific approaches to competitiveness management are grouped and the approach based on the concept of «food safety» is distinguished, which, unlike the existing classical and specific approaches, involves not only taking into account economic, organizational, innovative and other competitive advantages of the specific products, but also forms a system of quantitative and qualitative indices, whose observance will help to avoid both, economic and food risks.
The author has proved expediency of using classical approaches in combination, for example, with systemic and process approaches, which allows to assess comprehensively competitiveness of both, the products and the enterprise, its management system both, in general and on the level of competitive advantages.
Theoretical and practical value of the research is systematization and characterization of the existing approaches, their combination for the product competitiveness management, and definition of the new approach to product competitiveness management based on the concept of «food safety».
PRODUKCIJOS KONKURENTINGUMO VALDYMO SISTEMOS SUVOKIMO KONCEPCIJA IR PAGRINDINIAI MOKSLINIAI ŠIO SUVOKIMO POŽIŪRIAI
*Oksana Senyshyn1, Oleksandr Kundytskyj2, Marta Zlydnyk3
1,2 Ivan Franko National University of Lviv, 3Lviv University of Trade and Economics
Santrauka
Moksliniame straipsnyje yra išskirtos produkcijos konkurentingumo, produkcijos konkurentingumo valdymo, produkcijos konkurentingumo valdymo sistemos sąvokos ir pateikti pagrindiniai moksliniai požiūriai į šių sąvokų suvokimą.
Siekiant tikslų ir uždavinių įgyvendinimo šiame moksliniame straipsnyje autorius naudoja tokius mokslinio pažinimo metodus: palyginamąjį metodą – naudojamas įvairių produkcijos konkurentingumo traktuočių palyginimui; sisteminės analizės metodas leidžia nagrinėti konkurentingumą iš sisteminio požiūrio į valdymą pozicijos, pagal kurią išskiriamas konkurentingumas pagal prekes, gamintoją, regioną ar visą šalį; grupavimo ir apibendrinimo metodai sudaro galimybę išskirti pagrindinius požiūrius į produkcijos konkurentingumo valdymą.
Autorius išnagrinėjo sąvokas remiantis sisteminio požiūrio į valdymą pozicija ir pritaikė jas atitinkamai atsižvelgiant į prekes, gamintoją, kuriuo gali būti atskiras asmuo, įmonė, šakinę priklausomybę regioną arba visą šalį.
Straipsnyje pateiktas produkcijos konkurentingumo valdymo sistemos apibūdinimas, kuri turi būti sudaryta iš trijų padalinių: gamybos tarnybos, kokybės tarnybos ir marketingo tarnybos.
Straipsnyje taip pat sugrupuoti moksliniai požiūriai į konkurentingumo valdymą ir išskirtas požiūris į pagrindines „maisto prekių saugos“ koncepcijas, kuris, skirtingai nuo galiojančių tiek klasikinių, tiek ir specifinių požiūrių, numato ne tik konkrečios produkcijos ekonominį, organizacinį, inovacinį ir kitą konkurentinį pranašumą, bet ir kiekybinių bei kokybinių rodiklių, kurių laikymasis užtikrina išvengti ekonominių ir maisto prekių grėsmių, formavimą.
 
JAUNIMO GEROVĖS STIPRINIMAS PER ŽALIĄSIAS ERDVES: MAŽO MIESTELIO ATVEJIS
No full textThe article deals with the concept of green spaces as a part of green infrastructure by highlighting its benefit to wellbeing of the youth living in a small town. Properly maintained and equipped green spaces are positive elements of living environment which attracts youth to stay where they live and not to move to cities. The increasing interest in wellbeing issues in different territorial levels reveals the necessity to explore how youth wellbeing can be strengthened by using, being and acting in green spaces. The aim of the article is to analyse the importance of green spaces to youth wellbeing. The research question: in which ways can green spaces contribute to better wellbeing of youth? Case study and experts’ interview methods were used to explore the formulated research question. The results of the research have demonstrated that green spaces promote youth wellbeing including personal development, physical functioning, emotional status, and have positive effects on their overall wellbeing. The results may serve as the groundwork for further researches of this kind and as the guidelines for local communities in small towns and other actors concerned with promotion of youth wellbeing.Straipsnyje nagrinėjama žaliųjų erdvių, kaip žaliosios infrastruktūros, koncepcija, pabrėžiant jos naudą mažame mieste gyvenančio jaunimo gerovei. Tinkamai prižiūrimos ir įrengtos žaliosios erdvės yra teigiami gyvenamosios aplinkos elementai, pritraukiantys jaunimą likti ten, kur gyvena, o ne persikelti į miestus. Didėjantis susidomėjimas gerovės problemomis skirtinguose teritoriniuose lygmenyse rodo, kad reikia ištirti, kaip būtų galima sustiprinti jaunimo gerovę, naudojant, būnant ir veikiant žaliosiose erdvėse. Straipsnio tikslas - išanalizuoti žaliųjų erdvių svarbą jaunimo gerovei. Tyrimo klausimas: kokiu būdu žaliosios erdvės gali prisidėti prie geresnės jaunimo gerovės? Suformuluotam tyrimo klausimui ištirti buvo naudojami atvejo analizės ir ekspertų interviu metodai. Tyrimo rezultatai parodė, kad žaliosios erdvės skatina jaunimo gerovę, įskaitant asmeninį vystymąsi, fizinį funkcionavimą, emocinę būklę, ir daro teigiamą poveikį jų bendrajai savijautai. Rezultatai gali būti pagrindas tolesniems tokio pobūdžio tyrimams ir kaip gairės mažų miestelių vietos bendruomenėms ir kitiems dalyviams
SOCIALINIŲ INOVACIJŲ VYSTYMAS, ĮTRAUKIANT KAIMIŠKŲ VIETOVIŲ ORGANIZACIJAS
Full text linkThe successful and efficient process of developing social innovations depends on the involvement of stakeholders, the distribution of their interests and the links of cooperation. However, it can be observed that it is difficult to identify all the relationships of stakeholders, the functions they perform in the development of social innovation. The aim of this article is to identify the principles of stakeholder involvement in the process of social innovation development in rural areas. The article presents a study that was conducted to assess the preparation of the environment for the process of social innovation development during systemic changes and during interviews with interested organizations in Rokiškis district. The study found that the involvement of organizations depends on the leading leader and the real motives for involvement.Sėkmingas ir efektyvus socialinių inovacijų vystymo procesas priklauso nuo suinteresuotųjų įtraukimo, jų interesų pasiskirstymo ir bendradarbiavimo ryšių. Tačiau galima pastebėti, kad sudėtinga identifikuoti visus suinteresuotųjų ryšius, funkcijas, kurias jie vykdo vystydami socialines inovacijas. Šio straipsnio tikslas – identifikuoti suinteresuotųjų įtraukimo principus į socialinių inovacijų vystymo procesą kaimiškose vietovėse. Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kuris buvo atliktas vertinant aplinkos pasiruošimą socialinių inovacijų vystymo procesui per sisteminius pokyčius bei interviu metu, kurie vyko su suinteresuotomis organizacijomis Rokiškio rajone. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad organizacijų įtraukimas priklauso nuo vedančiojo lyderio bei tikrųjų įsitraukimo motyvų