Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Pilietiškumo, aplinkos tvarumo ir paveldo ugdymo aktualumas vaikų ankstyvajame bei pradiniame ugdyme Ispanijoje
No full textThis article presents the results from a study on the way of addressing, the education of active and global citizens. In this case, there has been an analysis of the different Spanish legal texts that put the early childhood and primary education curriculum into practice at the national level, with its particular implementation on Andalusia. From the results obtained we are able to conclude that there is a need for the integral reconstruction of the curriculum, structuring it on relevant socio-environmental problems.Nuo pat mokyklos pradžios mokytojai turi ugdyti kritiškai mąstančius piliečius, kurie geba priimti sprendimus ir tinkamiausiu būdu spręsti socialinės aplinkos konfliktus. Straipsnyje pateikiami sprendimo būdų, taikomų Ispanijos aktyvių ir globalių piliečių švietimo mokymo programose, tyrimo rezultatai. Šiuo atveju buvo atlikta teisinių tekstų, įgyvendinančių ankstyvojo ir pradinio ugdymo programas nacionaliniu lygmeniu Andalūzijos regione, analizė. Taikyta kokybinė, aprašomoji ir interpretacinė metodika. Tyrimo imtį sudarė 11 dokumentų, kurie apėmė ankstyvojo (3–6 metų amžiaus vaikų) ir pradinio (6–12 metų amžiau s mokinių) ugdymo pakopas tiek nacionaliniu, tiek autonominio regiono lygiu.Remiantis gautais rezultatais daroma išvada, kad reikalinga nuo ugdymo programos neatsiejama pertvarka, kuri suformuojama pagal „svarbias socialinės aplinkos problemas“, o ne remiantis „tradiciniais akademiniais klausimais“. Taip pat reikia skatinti su mokykla susijusių tyrimų metodologiją ir vertinimą, skirtą procesų analizei. Be to, ankstyvojo vaikystės ugdymo pakopoje į pilietiškumą žvelgiama kompleksiškai, tačiau aplinkos tvarumo ir paveldo ugdymas yra labiau susijęs su analitine perspektyva. Kita vertus, pradinio ugdymo pakopoje galima išskirti tris aspektus iš pateiktų trijų perspektyvų
Mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacija: kaip ją sąlygoja pasitikėjimas gamtamoksliniais gebėjimais ir tyrinėjimu grindžiamas mokymasis
No full textThe article deals with the Lithuanian school students’ motivation for learning science on the basis of TIMSS 2015 data. This article analyses the influence of two factors on motivation for learning science: the self-confidence in science of school students’ and teaching science using inquiry-based approach. The purpose of the research is to analyze the influence of self-confidence in science and the influence of teaching science by inquiry approach on students’ motivation for learning science.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos mokinių, kurie dalyvavo tarptautiniame TIMSS 2015 tyrime, gamtamokslinių dalykų motyvacija ir ją sąlygojantys veiksniai: mokinių pasitikėjimas savo gamtamoksliniais gebėjimais ir gamtamokslinių dalykų mokymasis taikant tyrinėjimu grindžiamą mokymąsi. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių pasitikėjimo savo gamtamoksliniais gebėjimais ir tyrinėjimu grindžiamo mokymosi reikšmę gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijai. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: 1) ištirti, kaip pasitikėjimas gamtamoksliniais gebėjimais sąlygoja gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvaciją; 2) nustatyti, kaip tyrinėjimu grindžiamas gamtamokslinių dalykų mokymasis sąlygoja mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvaciją; 3) ištirti, ar mokinių pasitikėjimo savo gamtamoksliniais gebėjimais įtaka gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijai yra sąlygojama gamtamokslinio dalyko turinio; 4) nustatyti, ar tyrinėjimu grindžiamo gamtamokslinių dalykų mokymosi įtaka mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijai priklauso nuo gamtamokslinio dalyko turinio.Mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacija nagrinėjama remiantis Lūkesčių - Verčių teorija, atliekant antrinę Lietuvos mokinių TIMSS 2015 tyrimo duomenų analizę. Tyrimo duomenys buvo atsisiųsti tik gavus TIMSS tyrimo sekretoriato pritarimą naudoti nemokamai tyrimo TIMSS 2015 duomenis (duomenų bazės adresas: http://www.timss.org/). TIMSS 2015 tyrimo imtis reprezentatyvi ir patikima, o tyrimo instrumentai yra validūs ir patikimi. Tyrimo tikslui pasiekti buvo taikoma linijinė regresija. Ją taikant buvo siekiama išspęsti tyrimo uždavinius, atsižvelgiant į išorinius (tyrinėjimu grindžiamas mokymasis) ir vidinius (mokinių pasitikėjimas savo gamtamoksliniais gebėjimais) gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos veiksnius.Linijinės regresijos duomenys rodo, kad mokinių pasitikėjimas savo gamtamokslinių dalykų gebėjimais statistiškai reikšmingai sąlygoja mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvaciją. Ryšys tarp mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos ir jų pasitikėjimo gamtamoksliniais gebėjimais yra statistiškai reikšmingas.Linijinės regresijos rezultatai rodo, kad tyrinėjimu grindžiamas gamtamokslinių dalykų mokymasis taip pat statistiškai reikšmingai sąlygoja mokinių gamtamokslinę motyvaciją. Linijinės regresijos rezultatai atskleidė, kad tiek išoriniai veiksniai (tyrinėjimu grindžiamas mokymasis), tiek vidiniai veiksniai (mokinių pasitikėjimas savo gamtamoksliniais gebėjimais) statistiškai reikšmingai sąlygoja mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvaciją ir ši priklausomybė nepriklauso nuo gamtamokslinio dalyko turinio (fizika, chemija, biologija)
Rekreacinių idėjų raiška neformaliajame ir formaliajame curriculum
Get PDFThe aim of the article is to highlight manifestation of recreational ideas in non-formal and formal curriculum. The methods of research such as scientific literature analysis, systematization, synthesis, generalisation are used in the article.The article includesthree main parts. The aim of the first part is to reveal the relationship between formal, non-formal, and informal education in the context of the curriculum following the conceptions of lifelong learning, comprehensive learning. The conclusion is drawn that education forms are complementary; therefore, it is necessary to create the guidelines for promising education beneficial for young people. The formal curriculum should encompass all education forms, and not to be oriented towards ensuring the needs of learners. The second part presents the concept of the curriculum, emphasises the need for recreational activities as factors motivating youth to learn. It leads to the conclusion that the formal curriculum is oriented towards the efficiency of learning abilities/situation structural elements, teacher’s motivational teaching methods, and non-formal curriculum focuses more on strengthening internal (personal) motivation. The third part analyses non-formal and formal education curriculum. The document analysis showed that in non-formal education recreational ideas are realised through self-recognition motivational factor identifying the importance of education to personal improvement. In formal education, education policy makers declare recreational ideas in general curricula; however, there is a lack of direct recreational activities that motivated learners to learn in terms of understanding the importance of education for fostering their personality. The need for creating a recreational-educational environment was highlighted.Straipsnyje išryškinama rekreacinių idėjų raiška neformaliajame ir formaliajame curriculum. Pirmojoje dalyje atskleidžiamas formaliojo, neformaliojo, informaliojo ugdymo santykis curriculum kontekste, vadovaujantis mokymosi visą gyvenimą, visa apimančio mokymosi koncepcijomis. Antrojoje dalyje pristatoma curriculum samprata, išryškinamas rekreacinių veiklų, kaip jaunimą mokytis motyvuojančių veiksnių, poreikis. Trečiojoje dalyje analizuojamos neformaliojo ir formaliojo ugdymo curriculum, siekiant rasti rekreacinių idėjų raišką
Šiauduva XIV a. – XV a. pradžioje
Get PDFThis article explores the early history of Šiauduva, a small settlement, which is one of the oldest in the ethnic region of Samogitia. A small rural district (valsčius) of Samogitian eldership (seniūnija) of the Grand Duchy of Lithuania was also named after it. The circumstances under which Šiauduva arose near Laukuva, the older center of the area, are analysed. At the same time, the article addresses another important task – to determine the date of the first mention of Šiauduva in written sources. The settlement’s status in the 14th century and in the beginning of the 15th century and the formation of Šiauduva rural district are discussed as well. The research employed analysis and synthesis, comparative, geographical and retrogressive chronological methods. It showed that Šiauduva took over the role of the centre of the local area from Laukuva in the 14th century. Šiauduva was a centre of a small self-government unit in the end of the 14th century and in the beginning of the 15th century. It can be stated with very high probability that the act issued by the German Order in 1339 to a fugitive, Rusteika, includes Šiauduva’s first known mention in written historical sources.Šis straipsnis skiriamas ankstyvajai Šiauduvos istorijai. Jį rengiant taikyti analizės, sintezės, lyginamasis, geografinis ir retrogresyvinis chronologinis metodai. Tyrimo objektas nėra atsitiktinis, tai viena iš seniausių etninės Žemaitijos gyvenviečių, kurios vardu buvo vadinamas LDK Žemaičių seniūnijos administracinis padalinys – Šiauduvos valsčius. Straipsnyje nagrinėjamos gyvenvietės iškilimo šalia senesnio apylinkės centro – Laukuvos – aplinkybės. Kartu sprendžiamas svarbus lokalinei istorijai uždavinys – siekiama nustatyti pirmojo Šiauduvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datą. Taip pat aptariamas gyvenvietės statusas XIV a. – XV a. pradžioje. Svarbiausi tyrimo rezultatai pateikti išvadose, kuriose konstatuojama, kad XIV a. iš Laukuvos apylinkės centro vaidmenį XIV a. perėmė Šiauduva. Labai didelė tikimybė, kad ši gyvenvietė pirmą kartą minima Vokiečių ordino akte, išduotame 1339 m. bėgliui iš Lietuvos Rusteikai. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje Šiauduva buvo nedidelio savivaldos vieneto – kraštelio (valsčiuko) – centras
Valstybinės kalbos mokymas Lietuvos žydų gimnazijose ir progimnazijose 1919–1940 metais
Get PDFThe article sets out to investigate the teaching of the official Lithuanian language in Jewish gymnasiums and progymnasiums in Lithuania between 1919 and 1940. It analyses the decisions of the Ministry of Education establishing the requirement for the pupils in non- Lithuanian schools to learn the official Lithuanian language. The article also specifies the requirements of the official language that were applied to teachers at that time. It reviews the results and evaluations of inspections focusing on the knowledge of the Lithuanian language of Jewish pupils which were carried out by the individuals authorised by the Ministry of Education. They reveal that the opinion was often expressed that Jewish pupils were not sufficiently fluent in the official Lithuanian language. It is analysed what measures were applied in the abovementioned schools to improve the teaching of Lithuanian during classes and after-school activities.Straipsnyje nagrinėjamas valstybinės lietuvių kalbos mokymas žydų gimnazijose ir progimnazijose Lietuvoje 1919–1940 m. Analizuojami Švietimo ministerijos nutarimai, kuriais buvo siekiama, kad nelietuvių mokyklose mokiniai mokėtų valstybinę lietuvių kalbą. Taip pat įvardijami tuo metu galioję valstybinės kalbos reikalavimai dirbusiems mokytojams. Apžvelgiami Švietimo ministerijos įgaliotų asmenų atlikti mokinių žydų lietuvių kalbos mokėjimo patikrinimo rezultatai ir jų vertinimai. Jie rodo, jog daugeliu atvejų buvo išsakoma nuomonė, kad žydų tautybės mokiniai nepakankamai gerai moka valstybinę lietuvių kalbą. Nagrinėjama, kokiomis priemonėmis minėtose mokyklose buvo siekiama gerinti lietuvių kalbos mokymą per pamokas ir užklasinėje veikloje
Kosakovskių ir Platono Zubovo ryšiai Rusijos intervencijos ir antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo kontekste
Get PDFThe article attempts to analyse how the connections between the Lithuanian nobles, Bishop of Livonia Józef Kazimierz Kossakowski and Lieutenant-General of the Lithuanian and Russian Armies Szymon Marcin Kossakowski, and Platon Zubov, the favorite of Catherine II of Russia, evolved in the context of the Russian military intervention in the Polish-Lithuanian Commonwealth and the legitimation of the second partition. With reference to archival sources and the research on the activities of the 1792–1793 Confederation of the Grand Duchy of Lithuania, the article elaborates on how and when the contacts between the Lithuanian nobles and Platon Zubov were first made, what objectives the Kossakowski brothers sought to accomplish by virtue of the system of favouritism practised by the ruler of the Russian Empire and what Zubov aimed for in providing his protection to the Kossakowski family members. The article ends with the negative political outcomes that followed from the Kossakowski-Zubov collaboration.Straipsnyje analizuojama, kaip Rusijos karinės intervencijos į Abiejų Tautų Respubliką bei antrojo padalijimo įteisinimo kontekste vystėsi Lietuvos didikų Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero ir Lietuvos bei Rusijos kariuomenių generolo leitenanto Simono Martyno Kosakovskių ryšiai su Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritu Platonu Zubovu. Remiantis archyviniais šaltiniais ir 1792–1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos veiklos tyrimais nustatoma, kaip ir kada užsimezgė Lietuvos didikų kontaktai su P. Zubovu, kokių tikslų, naudodamiesi Rusijos imperijos dvare įsigalėjusia favoritizmo sistema, siekė broliai Kosakovskiai ir kokie buvo paties P. Zubovo tikslai proteguoti Kosakovskių giminės atstovus. Straipsnio pabaigoje parodoma, kokius neigiamus politinius padarinius turėjo Kosakovskių bendradarbiavimas su P. Zubovu
1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys
Get PDFBased on the statistical analysis of bibliographical data and the methods of content analysis and structuralist narratology, the research sets out to determine the dynamics of publication of the memoirs on the Great War in East Prussia that were published in Germany in the period of 1914–1939 as well as to investigate the tendencies of change in their content. The memoirs on the Great War in East Prussia have neither been studied in terms of content nor the dynamics of publication. Therefore, this study provided an opportunity to not only single out the prevailing storylines relating to the topic of remembrance of the Great War in East Prussia but also to reveal the dynamics of their circulation in German publishing.Šiuo tyrimu, remiantis statistine bibliografinių duomenų analize bei taikant turinio analizės (content analysis) ir struktūralistinės naratologijos metodus, siekiama nustatyti 1914– 1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir ištirti jų turinio kaitos tendencijas. Didžiojo karo Rytprūsiuose atsiminimai nei turinio, nei publikavimo dinamikos požiūriais iki šiol nebuvo nagrinėti, todėl atliekant šį tyrimą atsirado galimybė išskirti ne tik vyraujančius su Didžiojo karo Rytprūsiuose atminimo tematika susijusius siužetus, bet ir atskleisti pastarųjų siužetų cirkuliavimo dinamiką Vokietijos publicistikoje
Bendrojo lavinimo mokyklos istorijos kurso turinio klausimas istorikų metodininkų publikacijose XX a. 3–4 deš.
No full textThe article is the continuation of the publication The issue of social functions of history in the periodicals of Latvia in the 1920s and 1930s which was published in Istorija (2016, Vol. 102, No. 2). The article considers the views of teachers-historians about the principles of selection of historical material, its organization in the lower secondary school, their vision of the place of national history in school history education and its proportion with world history in the school curriculum.Šis straipsnis yra Istorijoje (2016, t. 102, Nr. 2) jau skelbto straipsnio Socialinių istorijos funkcijų klausimas Latvijos periodiniuose leidiniuose XX a. 3–4 deš. tęsinys. Straipsnyje aptariamos mokytojų istorikų nuomonės apie istorinės medžiagos pasirinkimo principus, jos išdėstymą pagrindinėje mokykloje bei jų įžvalgos apie nacionalinės istorijos vietą istorijos mokymo procese ir jos santykį su pasaulio istorija mokyklos programoje