Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Kepyklų darbuotojai XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvoje: tarp organizuoto darbo judėjimo ir tiesioginio veiksmo
No full textThis article adapts the Hobsbawmian concept of “primitive rebels” and analyses Lithuanian bakers and their involvement in the labour movement and labour unrest in the 1920s–1930s. Ancient bakers’ traditions like “wedrówka” (travel money) and “fajerantas” as a way to support the unemployed bakers are also presented. The article draws attention to bakers’ cooperation which spontaneously formed as a response to poor working conditions and to symbolic acts of violence which happened as a response to poor factory management.Remiantis darbo istoriko Erico Hobsbawmano knygoje Primitive Rebels: Studies in Archaic Forms of Social Movements in the 19th and 20th Centuries pateikta primityviųjų maištininkų koncepcija šiame straipsnyje taikant šaltinių analizės ir aprašomąjį metodus tiriami Lietuvos kepėjai ir jų dalyvavimas darbo judėjime bei darbininkų maištuose XX a. 3–4-ajame dešimtmečiuose. Pristatomos senovinės kepėjų tradicijos, tokios kaip wędrówka (kelionpinigiai), ir pagalba bedarbiams kepėjams, vadinta fajerantu. Taip pat straipsnyje atkreipiamas dėmesys į spontaniškai susiformavusias kepyklų darbininkų grupes, besirūpinusias solidarumu, kai prasidėdavo streikas, ar kolektyvinio maišto organizavimu dėl prasto kepyklos darbo organizavimo. Daroma išvada, jog primityvūs socialiniai judėjimai ir tiesioginis veiksmas buvo būdingas ankstyviausioms darbo judėjimo stadijoms. Primityvios darbininkų tradicijos buvo adaptuotos arba nunyko besikuriant moderniam darbo judėjimui. Kepėjai, kaip ir kiti amatininkai, ilgą laiką naudojosi sąlyginai išskirtinu statusu, kuris ėmė prarasti modernizuojant pramonę ir kepyklas. Todėl besikeičiant darbo pobūdžiui ir organizavimui, senosios viduramžių ir naujųjų amžių laikus menančios kepėjų tradicijos buvo itin retos ir galutinai nunyko institucionalizavus Lietuvos darbo judėjimą XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje
„Išvien visi, draugai jaunieji!“ filomatų draugijos organizavimosi impulsai
Full text linkThis is the question that the article tries to answer, taking us back to the University of Vilnius in the second and third decades of the 19th century. Hermetically reading the Philomath Society archives the author attempts to trace chronologically the changing contours of the way students conceived of themselves both individually as well as of their relations to each other and to those outside the Philomaths’ circle.Straipsnyje analizuojami Vilniaus universiteto studentų filomatų organizavimosi impulsai XIX a. antro ir trečio dešimtmečių sandūroje. Hermeneutiškai skaitant filomatų archyvą bandoma chronologiškai išbrėžti kintančius studijuojančios jaunuomenės individualios savivokos, filomatų tarpusavio santykių ir santykio su jų aplinka kontūrus
Eustachijaus Valavičiaus ir Leono Sapiegos laiškai Justui Lpsijui 1604–1606 metais
Full text linkThe spread of humanist ideas that had arisen across Europe also reached the intellectuals of the Grand Duchy of Lithuania. A close correspondence was maintained with one of the European humanists, Justus Lipsius. This article presents a biography of Lipsius and examines the particulars of his letters to and from two Lithuanian intellectuals: Eustachijus Valavičius, who later became the Bishop of Vilnius, and Leonas Sapiega, who was the Chancellor of Lithuania and later served as its Grand Hetman. The purpose of the article is to determine the significance of this correspondence in the context of intercultural relations between Lithuania and Holland. To explore this topic, two tasks were identified: first, to identify the role in these epistolary dialogues of the individuals thanks to whom the contact with Lipsius was established; second, to compare the fundamental similarities and differences of the language used in the letters. The letters written by Valavičius and Sapiega to Lipsius and the answer written by Lipsius to Valavičius, kept in the archives of Leiden University, are examined in the article. In addition, the characteristics of Lipsius’s letters are detailed in the article and the history of the letters is reviewed. It is determined in the article that these correspondents who wished to write a letter to Lipsius made use of intermediaries who were well-acquainted with the humanist. Considerable attention is paid to such intermediaries in the letters. Moreover, when analyzing the letters, demonstration of very warm feelings is quite noticeable. It is claimed in the article that the correspondence with the Lithuanian intellectuals occurred relatively late in Lipsius’s life, and his death ended the communication that had only just begun to develop with Lithuanian intellectuals.Europoje kilusi humanistinių idėjų sklaida pasiekė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės intelektualus. Su vienu Europos humanistų Justu Lipsijumi buvo netgi susirašinėjama. Straipsnyje pateikiama Lipsijaus biografija, aptariama jo laiškų specifika, taip pat nagrinėjami dviejų Lietuvos intelektualų – Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus bei Lietuvos etmono ir kanclerio Leono Sapiegos – laiškai. Šio straipsnio tikslas – nustatyti susirašinėjimo svarbą Lietuvos ir Olandijos tarpkultūrinių ryšių kontekste, to siekiant buvo iškelti du uždaviniai: pirmas, apibūdinti asmenų, kurių dėka buvo užmegztas ryšys su Lipsijumi, vaidmenį epistoliniuose dialoguose. Antra, palyginti esminius naudojamos retorikos panašumus ir skirtumus laiškuose. Straipsnyje nagrinėjami Leideno universiteto archyve esantys Valavičiaus ir Sapiegos laiškai Lipsijui, taip pat Lipsijaus atsakymas Valavičiui. Be to, straipsnyje detalizuojama Lipsijaus laiškų charakteristika ir apžvelgiama jų istorija. Nustatyta, kad Valavičius ir Sapiega rašydami laišką Lipsijui pasitelkė tarpininkus, kuriuos humanistas pažinojo. Laiškuose tarpininkams taip pat skiriama nemažai dėmesio
Universiteto dėstytojų profesinio savarankiškumo ir naujovių diegimo sąsajų tyrinėjimas
No full textThe purpose of this paper is to investigate both - theoretical and practical aspects in association between foreign language teachers’ professional autonomy and their innovation performance under the current educational circumstances. The findings demonstrate that the development of innovative university teachers is possible in the framework of the autonomy-oriented approach that gets the teachers to be involved in intensive analysis and project activity, based on an analysis and a review of teachers’ personal learning and professional experience in a wide range of educational context.Šio straipsnio tikslas – ištirti tiek teorinius, tiek praktinius aspektus, susijusius su užsienio kalbos dėstytojų profesiniu savarankiškumu ir naujovių diegimo veiksmingumu dabartinėmis švietimo sąlygomis.
Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas universiteto dėstytojų savarankiškumo, kaip bendrosios kompetencijos psichologiniu ir pedagoginiu aspektu, svarbai. Profesinis savarankiškumas leidžia dėstytojams dalyvauti inovatyviuose procesuose, atsisakant šablonų ir stereotipų, keičiant savo mąstymo būdus ir veikiant kaip iniciatyviems ir reflektuojantiems profesionalams, kurie prisiima atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą ir atsakomybę už mokymo rezultatus.
Pasitelkiant užsienio kalbos dėstytojo pavyzdį, straipsnyje nagrinėjamos inovatyvios universiteto dėstytojų savarankiškumo galimybės. Jos pristatomos remiantis tyrimo apžvalga, teorija, dabartine mokymo praktika profesoriaus V. F. Voino-Yasenetsky Krasnojarsko valstybiniame medicinos universitete ir empiriniais tyrimo rezultatais.
Gauti rezultatai atskleidžia, kad inovatyvus universiteto dėstytojo tobulėjimas įmanomas į savarankišką požiūrį orientuotoje aplinkoje, įtraukiančioje dėstytojus į intensyvią analitinę ir projektinę veiklą, grįstą dėstytojo asmeninio mokymosi ir profesinės patirties analize bei peržiūra plačiame švietimo kontekste.
Taikydami į savarankiškumą orientuotą mokymo teoriją dėstytojų tobulėjimui spręsti, mes išsamiai apibūdinome pokyčius, kuriais reiktų vadovautis įgyvendinant savarankišką mokymą bei skatinant inovatyvią ir kūrybinę veiklą dėstytojų asmeninio ir profesinio tobulėjimo sistemos struktūroje
Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas
Full text linkThe article analyzes the importance of pupils’ values education, the impact that information communication technologies have on the formation of valuable provisions, and the significance of the use of ICT indeveloping valuable provisions. It also seeks to find out how and what ICT helps raise the elementary school students’ values, the results of the research are presented.
The study involved 22 elementary school teachers from different cities in Lithuania. A qualitative content analysis method was conducted to determine how and what ICT helps to develop the values of the elementary school students.
The results of the research showed that responsible use of interactive white boards, computers, smart phones, educational programs, educational games, fair digital content creation and sharing, since reel ectronic tasks, robot programming and the use of smart technologies during the education process allow students not only to acquire knowledge and / to develop skills, but also to develop the following values: responsibility, honesty, sincerity, respect, tolerance, repentance, need for improvement, continuous learning and partnership.Straipsnyje analizuojama vertybių samprata, pradinių klasių mokinių vertybių ugdymo svarba, informacinių komunikacinių technologijų naudojimo (toliau – IKT) poveikis ugdant mokinių vertybes, pagrindžiamas IKT naudojimo ugdant vertybes reikšmingumas. Siekta išsiaiškinti, kokios IKT ir kaip padeda ugdyti pradinių klasių mokinių vertybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad tikslingas IKT naudojimas pradinėse klasėse padeda pedagogui ugdyti pradinių klasių mokinių atsakingumą, sąžiningumą, nuoširdumą, pagarbą, pakantumą, atjautą, poreikį tobulėti, nuolatinį mokymąsi bei partnerystę
Titulinis puslapis, turinys, recenzentų sąrašas
No full textREVIEWERS / RECENZENTAI
APARICIO Andres, Charles III University of Madrid, SpainBALEŽENTIS Tomas, dr. Lithuanian Institute of Agrarian Economics, LithuaniaBARANAUSKIENĖ Jurgita, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaBENDORAITYTĖ Asta, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaGUSTAINIENĖ Loreta, doc. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaKIAUŠIENĖ Ilona, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaKOZINA Andrzej, prof. University of Economics in Krakow, PolandMICEIKIENĖ Astrida, prof. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaOVCHARENKO Ievgen, dr. Volodymyr Dahl East Ukrainian National University, UkrainePAKELTIENĖ Rasa, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaPUPLUGA Dina, dr. Latvia University of Agriculture, LatviaURMONIENĖ Daiva, lect. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaVASIĻEVSKA Daina, dr. Liepaja University, LatviaVAZNONIENĖ Gintarė, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaVIEDERYTĖ Rasa, dr. Klaipėda University, LithuaniaVIIRA Ants, dr. University of Life Sciences, EstoniaZABLODSKA Inna, dr. National Academy of Sciences, UkraineZALECKIENĖ Jurgita, lekt. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaZAMLYNSKYI Viktor, prof. dr. Odessa National Polytechnic University, UkraineREVIEWERS / RECENZENTAI
APARICIO Andres, Charles III University of Madrid, SpainBALEŽENTIS Tomas, dr. Lithuanian Institute of Agrarian Economics, LithuaniaBARANAUSKIENĖ Jurgita, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaBENDORAITYTĖ Asta, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaGUSTAINIENĖ Loreta, doc. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaKIAUŠIENĖ Ilona, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaKOZINA Andrzej, prof. University of Economics in Krakow, PolandMICEIKIENĖ Astrida, prof. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaOVCHARENKO Ievgen, dr. Volodymyr Dahl East Ukrainian National University, UkrainePAKELTIENĖ Rasa, dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaPUPLUGA Dina, dr. Latvia University of Agriculture, LatviaURMONIENĖ Daiva, lect. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaVASIĻEVSKA Daina, dr. Liepaja University, LatviaVAZNONIENĖ Gintarė, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaVIEDERYTĖ Rasa, dr. Klaipėda University, LithuaniaVIIRA Ants, dr. University of Life Sciences, EstoniaZABLODSKA Inna, dr. National Academy of Sciences, UkraineZALECKIENĖ Jurgita, lekt. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, LithuaniaZAMLYNSKYI Viktor, prof. dr. Odessa National Polytechnic University, Ukrain
Politinės mąstysenos tradicijos Simono Daukanto istoriografijoje: respublikonizmas ir verslumas
Full text linkHistoriography is interlinked with the traditions of political thought, expresses them, relies upon them, or contradicts them in various local contexts. Monika Baar, a researcher in a comparative perspective of historical writings in East Central Europe, has already provided a concise analysis showing how Simonas Daukantas unusually combined classical republican thinking with the commercial tradition of political thought. According to classic republicanism, accumulation of wealth is tied up with luxury and corruption and means moral degradation. Adherents of the commercial tradition believed that the pursuit of private economic success could also be of public benefit. Thus these two traditions are contradictory, even confrontational, but Daukantas combines them in a convincing way and makes them mutually adjustable. Relying upon a hermeneutical method of historiographical analysis, it is possible to widen our understanding of Daukantas’s synthesis of republicanism and commercialism while analyzing, in parallel, another combination in Daukantas’s writings: that of the nation as an ethnic - linguistic community and as a political-territorial unit. Daukantas envisages the great importance of trade and crafts, and of entrepreneurship in general in the history of Lithuania. But republican polity and the power of the Lithuanian state is also important precisely in order to defend and protect the interests of free and entrepreneurial individuals. Daukantas put emphasis on the Lithuanian nation as primarily a community united by the mother tongue, but equally important for him is the fatherland with clear geographical-territorial borders, not necessarily ethnically homogeneous but possessing political freedom.Istoriografija siejasi su politinio mąstymo tradicijomis, jas išreiškia, jomis remiasi ar joms prieštarauja skirtingų šalių specifiniuose kontekstuose. Istoriografijos raidos tyrinėtoja Monika Baar savo komparatyvistiniuose darbuose jau glaustai yra parodžiusi, kad Simonas Daukantas neįprastai jungė europinę klasikinio respublikonizmo tradiciją su vadinamąja komercialistine politinio mąstymo tradicija. Pasak klasikinio respublikonizmo, turtų kaupimas susijęs su korupcija ir švaistūniškumu ir veda į moralinę degradaciją. O pasak komercializmo, privačios ekonominės sėkmės siekimas gali duoti naudos ir visuomenei. Tad šios dvi tradicijos viena kitai prieštarauja, yra konfrontacinės. Tačiau Daukantas sugeba jas suderinti. Remiantis hermeneutine istoriografine analize, gali būti plačiau analizuojamas minėtų politinio mąstymo tradicijų derinys, paraleliai nagrinėjant ir kitą tautos kaip politinės-teritorinės ir kaip kultūrinės-kalbinės bendruomenės derinį Daukanto istoriografijoje. Lietuvos istorijoje Daukantas mato didžiulę prekybos ir amatų, verslumo apskritai svarbą. Kita vertus, respublikinė santvarka ir ja besiremianti valstybinė Lietuvos galybė jam svarbi pirmiausia tuo, kad padeda išsaugoti ir apginti verslių laisvų žmonių interesus. Daukantas iškelia tautą kaip pirmiausia savo kalba išsiskiriančią bendruomenę, tačiau jam lygiai svarbi yra ir teritoriškai apibrėžta, etniškai nebūtinai vienalytė tėvynė bei jos politinė laisvė
Diskusijos užduoties modelis EFL klasėje: besimokančiųjų užsienio kalbos supratimas, kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo pasiekimai
No full textThis research was aimed to investigate the implementation of discussion task model toward the EFL learners’ oral proficiency achievement (OPA) and critical thinking achievement (CTA). Non-equivalent, pre-test, post-test control group design of comparison group design has been employed in this research. Oral proficiency rubric, critical thinking rubric, and a set of the questionnaire were used to assess the EFL learners’ OPA and CTA. The research findings showed that (1) the OPA and CTA levels in the experimental group were in the good category in which it was much better than that in the control group. (2) Statistically, the discussion task model gave a significant improvement and a significant mean difference between the EFL learners’ oral proficiency and critical thinking achievements after being taught by using discussion task model and those who were not. (3) There was a significant contribution to the aspect of oral proficiency and aspect of critical thinking toward the total of oral proficiency and total of critical thinking achievements where the highest contribution in the aspect of OPA and CTA was fluency and context. (4) The EFL learners gave positive perception of the discussion task model instruction in EFL classroom. In concluding, using discussion task model in EFL classroom significantly improved the EFL learners’ oral proficiency and critical thinking achievements.Tyrimo tikslas – ištirti diskusijos užduoties modelio įgyvendinimą, užsienio kalbą (anglų) (angl. English Foreign Language, EFL) besimokančiųjų kalbinių įgūdžių pasiekimo (angl. Oral Proficiency Achievement, OPA) ir kritinio mąstymo pasiekimo (angl. critical thinking achievement CTA) atžvilgiu. Buvo pasirinktos lyginti nelygiavertės besirengiančiųjų testui ir atlikusiųjų testą kontrolinės grupės. Kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo užduotys bei klausimynas buvo panaudoti besimokančiųjų užsienio kalbai (anglų) vertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad: 1) kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo pasiekimų lygis eksperimentinėje grupėje buvo daug geresnis nei kontrolinėje grupėje; 2) diskusijos užduoties modelis parodė statistiškai reikšmingą vidurkio skirtumą lyginant užsienio kalbos (anglų) besimokančiųjų kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo pasiekimų rezultatus tų, kurie buvo mokomi naudojant diskusijos užduoties modelį,ir tų, kuriems jis nebuvo taikomas; 3) kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo aspektai buvo labai svarbūs bendram kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo pasiekimų lygiui, kur didžiausias dėmesys skiriamas kalbinių įgūdžių ir kritinio mąstymo pasiekimų sklandumui ir kontekstui;4) besimokantieji užsienio kalbos (anglų) teigiamai vertino diskusijos užduoties modelio taikymą klasėje. Diskusijos užduoties modelio naudojimas užsienio kalbos (anglų) klasėje žymiai pagerino besimokančiųjų kalbinius įgūdžius ir kritinio mąstymo pasiekimus
