1,720,969 research outputs found
Moral values and social engineering as the tool for the welfare state creation
No full textStraipsnyje remiantis Vydūno požiūriu į moralinių vertybių vaidmenį valstybėje analizuojamas demokratijos ir technokratijos santykis. Nagrinėjant į gerovės valstybės sukūrimą nukreiptus projektus svarstoma, kiek jų vykdymas yra paremtas tik technokratinėmis siaurąja prasme kompetencijomis – gamtos, technologinių, ekonomikos ir kitų mokslų ekspertinių žinių pritaikymu ir kokį vaidmenį tokiuose projektuose atlieka moralinės vertybės. Skiriami dviejų tipų – siaurąja ir plačiąja prasmėmis – technokratiniai projektai. Pastarieji yra interdisciplinine diskusija paremta socialinė inžinerija, jiems svarbiausi yra vertybinių klausimų sprendimai. Teigiama, kad demokratija ir technokratija neturi būti supriešinami kaip valstybės valdymo metodai; kad technokratija negali pakeisti demokratijos kaip individo laisvę ginančios socialinės sistemos. Moraliniai idealai (laisvė, lygybė, teisingumas, bendrojo gėrio siekimas) yra pagrindiniai vertybiniai orientyrai socialinei inžinerijai, nukreiptai į gerovės valstybės kūrybą. Reikšminiai žodžiai: Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Filosofai; Socialinė inžinerija; Technokratija; Gerovės valstybė; Moralinės vertybės; Mokslas; Technologijos; Philosophers; Social engineering; Technocracy; Welfare state; Moral values; Science; TechnologyThe article analyses the relationship between democracy and technocracy invoking Lithuanian philosopher Vydūnas’ view on the role of moral values playing in the state. Investigating projects directed to the welfare state creation the author asks how much these projects are technocratic in the narrow sense – performing with the help of knowledge of nature sciences, engineering, economics and other, and what role in these projects moral values play. The author distinguishes two types of projects – technocracy in the narrow and in the wide sense. The latter is defined as social engineering based on the interdisciplinary discussion of experts on the questions linked with moral values. The main theses defended are the following: democracy ant technocracy as the methods of governance should not be contrasted; technocracy could not replace democracy which is the system defending freedom of the individual person; moral ideals (freedom, equality, justice, seeking of common good) are the basic guide in the sphere of values for the social engineering directed to the creation of welfare state
(Post)truth and knowledge from a philosophical, sociological and communicative point of view
No full textStraipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijoje nagrinėtos temos: tiesa ir posttiesa Rusijoje, žmogaus tapatumas medijose, tiesos problema Martino Heideggerio filosofijoje, techninės posttiesos galimybės sąlygos, pedagogika (post)tiesos sąlygomis, nesutarimo etika ir diplomatija bei racionalumų įvairovė, politinis veikimas posttiesos sąlygomis, politinis ethos, posttiesos apraiškos medijose ir propagandoje, sąmokslo teorijos ir posttiesos santykis, taip pat analizuota posttiesos būklė per žaidimo fenomenologijos prizmę ir kt. Straipsnyje aptariamos pagrindinės konferencijos pranešėjų mintys, su kai kuriomis jų polemizuojama, apžvelgiami svarbesni diskusijų momentai. Raktažodžiai: posttiesa, filosofija, sociologija, komunikacija, medijos.The article gives a review of the scientific conference ‘(Post)truth and Knowledge from a Philosophical, Sociological and Communicative Point of View’, held at the Lithuanian Academy of Sciences. The topics discussed in the conference were the following: truth and post-truth in Russia, human identity in the media, the problem of truth in Heidegger’s philosophy, the technological conditions for the possibility of post-truth, pedagogy in (post-)truth conditions, the ethics of disagreement and diplomacy and the variety of rationalities, political action in post-truth conditions, political ethos, posttruth manifestations in the media and in propaganda, the relationship between conspiracy theory and post-truth, the concept of post-truth through the prism of game phenomenology and other. The article presents the course of the conference and the main thoughts of speakers. The author of the text discusses some main ideas of the speakers of the conference. Keywords: post-truth, philosophy, sociology, communication, media
Concept of technology: how to avoid the ostrich strategy and to see an elephant
No full textStraipsnyje analizuojama technikos sąvoka, siekiant ją suprobleminti, pateikti konceptualius instrumentus technikos reiškinių įvairovei apžvelgti, įvardinti ryškiausiais skirtumais pasižyminčias technikos reiškinių grupes. Technika bendriausia prasme suprantama kaip visuma žmogaus sukurtų daiktų / objektų / sistemų ir veiksmų / veikimo metodų, kurie panaudojami kaip priemonės / instrumentai siekiant kokių nors tikslų. Siūloma technikos reiškinius skirstyti į tris kategorijas: daiktinė / materialioji technika; kalbinė-informacinė technika; socialinė technika / technologija. Teigiama, jog technikos sąvokos neįmanoma redukuoti į jokį konkretų / atskirą techninį objektą ar technologinį veiksmą – suprantant tai kaip technikos kūrimą ir technikos panaudojimą. Reikšminiai žodžiai: Technikos sąvoka; Kalbinė-informacinė technika; Technologinis racionalumas; Concept of technology; Linguistic-informational technology; Technological rationalityArticle analyzes the concept of technology. Expressing the problematic of the notion, the creating of conceptual tools to consider the variety of technical phenomena and also to differentiate the main groups are basic goals of this research. In the broadest sense technology is understood as all creations (things and actions/methods of action) used by human beings as a means/instruments in seeking various concrete purposes. The author classifies technical phenomena into three categories: material technology/technique, linguistic-informational technology, social technology. The main thesis defended is: the concept of technology is not reducible to any kind of technical object and action/process – in the meaning of creation and use of technology
KANTIŠKOJI PATYRIMO SAMPRATA IR PAŽINIMO RIBŲ PROBLEMA
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama Kanto teorinėje filosofijoje išdėstyta patyrimo samprata ir iš jos kylanti pažinimo ribų problema. Įrodinėjama, kad kantiškasis patyrimas kaip juslinės medžiagos ir apriorinių formų sintezė yra reiškinių santykių pažinimas. Patyrimo teorijoje Kantas atsiriboja nuo transcendentinės metafizikos – neigia transempirinio pažinimo galimybę ir nusako imanentinį proto taikymą. Teigiama, kad transcendentalinė patyrimo teorija leidžia suprasti kantiškąjį apriorizmą kaip pažinimo formų arba modelių kūrybą ir paaiškina „noumeno“ idėją kaip įsteigiančią tam tikras empirinio ir metafizinio pažinimo ribas.
Kantian Conception of Experience and the Problem of the Limits of Cognition
Edvardas Rimkus
Summary
The article examines Kant’s conception of experience and its theoretical implication for the limits of cognition. It is argued that Kantian experience as a synthesis of sensory material and a priori forms is a cognition of phenomenal relations. Kant distances himself from transcendental metaphysics, he denies the possibility of transempirical knowledge and describes how the mind works in the immanent area. Kant’s transcendental theory of experience allows us to understand the epistemological apriorism as a creation of forms and models of cognition and explains the idea of a “thing-in-itself” as establishing the limits of empirical and metaphysical knowledge
KANTIŠKOJI „DAIKTO PATIES SAVAIME“ PROBLEMA RAE LANGTON INTERPRETACIJOJE
Get PDFStraipsnyje pristatomas ir nagrinėjamas Rae Langton požiūris į kantiškąją „daikto paties savaime“ problemą. Autorė noumeno ir fenomeno perskyrą interpretuoja kaip dviejų „daikto paties savaime“ savybių rūšių perskyrą. Fenomenas – tai išoriškai noumeno atžvilgiu pasireiškiančios jo savybės. Išorinės savybės yra noumeno generuojamos jėgos. Noumenas turi ir vidines savybes, vidinę prigimtį, kuri nepasireiškia išoriškai ir todėl nėra prieinama pažinimui. „Vidinių savybių“ koncepcija kritikuojama teigiant, jog ji pernelyg išplečia Kanto apriorinių intelekto kategorijų taikymo sferą ir yra nesuderinama su noumeno, kaip nekonceptualizuoto ir nepriklausomo nuo juslinio receptyvumo daikto, galima reikšme Kanto filosofinėje teorijoje.
Pagrindiniai žodžiai: Langton, Kantas, daiktas pats savaime, išorinės savybės, vidinės savybės.
Rae Langton’s Interpretation of the Kantian Problem of the Thing-in-Itself
Edvardas Rimkus
Summary
The paper presents and examines Rae Langton’s approach to the Kantian problem of noumena. Langton treats the distinction between noumena and phenomena as a distinction between two kinds of properties of the thing-in-itself. Phenomena are externally manifested qualities of noumena. Appearance is the power generated by noumena. Noumena also have intristic properties or the inner nature, which are not externally manifest and thus are not accessible
to cognition. The paper criticizes such conception of intrinsic properties, since it extends the scope of application of Kant’s intellectual apriori categories
and are not compatible with the possible significance of noumena as nonconceptual things independent of sensory receptivity.
Key words: Langton, Kant, thing-in-itself, intrinsic property, extrinsic property
Conspiracy theories from a philosophical, sociological and communicative point of view
No full textStraipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijoje iš įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos buvo nagrinėtos šios temos: sąmokslo teorijų atsiradimo sąlygos ir priežastys, sąmokslo teorijų meniniai-estetiniai aspektai, Atėnų ostrakizmas kaip sąmokslas prieš individą, kvantinės fizikos ir sąmokslo teorijų paralelės, sąmokslo teorijos ir ezoterinis gyvenimo stilius, sąmokslo teorija kaip socialinės ir politinės cenzūros įrankis, sąmokslo teorijos kaip atsakas į primetamą propagandą, sąmokslo teorijos švietimo sistemoje, socialinės politinių sąmokslo teorijų ištakos, tikėjimo sąmokslo teorijomis ir pasitikėjimo mokslu psichologiniai veiksniai, sąmokslo teorijos kaip kalbiniai žaidimai, simbolinis religinis pasaulis kaip sąmokslo teorijos šaltinis ir kt. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės konferencijos dalyvių mintys – su kai kuriomis iš jų polemizuojama. Raktažodžiai: sąmokslo teorijos, etika, medijos, technologija, komunikacija, filosofija, visuomenėThe article reviews the scientific conference ‘Conspiracy Theories from a Philosophical, Sociological and Communicative Point of View’ held at the Lithuanian Academy of Sciences. At the conference, the following topics were examined from the perspective of various social sciences and humanities: conditions and reasons for the emergence of conspiracy theories, artistic-aesthetic aspects of conspiracy theories, Athenian ostracism as a conspiracy against an individual, parallels between quantum physics and conspiracy theories, conspiracy theories and the esoteric lifestyle, conspiracy theory as a tool of social and political censorship, conspiracy theories as a response to imposed propaganda, conspiracy theories in the educational system, socio-political origins of conspiracy theories, psychological factors of belief in conspiracy theories and trust in science, conspiracy theories as language games, the symbolic religious world as a source of conspiracy theory, etc. The article reflects the course of the conference, discussing the main thoughts of the conference participants – with some of these thoughts being debated. Keywords: conspiracy theories, ethics, media, technology, communication, philosophy, society
Aesthetic formalism in the view of contemporary art
No full textFormalistinė meno samprata siaurąja prasme neaprėpia ir negali paaiškinti šiuolaikinio meno reiškinių įvairovės. Formalizmas plačiąja prasme – atmetus redukcionistinį meno esmės apibrėžimą, įtraukus konceptualųjį meno kūrinio lygmenį bei išplėtus juslumo dimensiją – tampa produktyvia filosofine meno teorija, padedančia paaiškinti ir nagrinėti dalį šiuolaikinio (modernaus ir postmodernaus) meno reiškinių. Išplėstinėje sampratoje pamatiniai formalizmo estetikos principai aprėpia plačią skalę meninės kūrybos ir jos suvokimo būdų / principų – nuo abstrakčios (jusliškai suvokiamos) iki konceptualios formos. Tai išsamiau iliustruojama dviejų formalistinių strategijų šiuolaikiniame vizualiniame mene – abstrakcionizmo ir siurrealizmo – aptartimi.In a narrow sense, the formalistic conception of art cannot range and explain a wide variety of contemporary art phenomena. In a wide sense, formalism – rejecting the reductionist definition of the essence of art, involving the conceptual dimension of the artwork, and expanding the dimension of sensibility – becomes a productive philosophical art theory allowing one to explain and investigate some part of the contemporary art (modern and postmodern) phenomena. In the expanded conception, the basic principles of aesthetic formalism include a wide scale of the principles of the creation and comprehension of the artwork – from an abstract form (perceived by senses) to a conceptual form. The article gives an illustration of these principles discussing abstractionism and surrealism as two different types of the contemporary formalistic visual art
Work of art – the expression of human being’s world and the place for communication: M. Heidegger’s position
No full textStraipsnyje nagrinėjamos kai kurios Heideggerio meno filosofijos idėjos. Mąstytojas savo egzistencinės ontologijos kontekste kritikuoja estetiką ir tradicinę meno teoriją. Meno kūrinys suprantamas kaip istoriško žmogaus pasaulio atvėrėjas. Filosofo požiūris į meno kūrinį susiejamas su jo emocijų teorija – „Befindlichkeit“ koncepcija. Teigiama, jog, integravus emocinius fenomenus į Heideggerio meno filosofiją, meno kūrinys pasirodo ir kaip komunikacijos vieta. Heideggerio meno samprata suartinama su estetika ir meno teorija. Reikšminiai žodžiai: Befindlichkeit; Estetika; Filosofija; HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJA; Komunikacija; Menas; Aesthetics; Art; Befindlichkeit; Communication; HEIDEGGER'S PHILOSOPHY OF ART; PhilosophyThis article explores some ideas of Heidegger’s philosophy of art. The thinker criticizes traditional aesthetics and art theory in the context of his existential ontology. A work of art is understood as an opener of the historical human being‘s world. The philosopher‘s view of the artwork is associated with his theory of emotions – the concept of "Befindlichkeit". It is argued that the integration of emotional phenomena shows the work of art as a place of communication in Heidegger’s philosophy of art. Heidegger‘s conception of art is linked to the aesthetics and art theory
Kantian conception of experience and its reception.
No full textThe dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on experience
Metaphysical communication of I. Kant’s theory of experience: M. Heidegger
No full textStraipsnyje nagrinėjama Immanuelio Kanto patyrimo sampratos recepcija Martino Heideggerio veikale Kantas ir metafizikos problema (1929). Kanto patyrimo teorijos kontekstas yra kaip Heideggerio ir Kanto filosofijų sugretinimo pagrindas. Išskiriami epistemologiniai ir metafiziniai kantiškosios patyrimo teorijos komponentai. Aptariamos dvi pagrindinės Kanto teorinės skirtys: tarp juslinės patyrimo medžiagos ir konceptualios patyrimo formos; tarp daikto savaime ir reiškinio. Nagrinėjama kantiškoji patyrimo, arba empirinio pažinimo, kaip sintezės proceso tarp juslumo ir mąstymo, samprata. Gretinant Kanto ir Heideggerio filosofijas bei vertinant Heideggerio interpretacinę poziciją, apeliuojama į metafizinio nominalizmo ir realizmo teorinius kontekstus. Daroma išvada, kad Heideggerio pateikta Kanto patyrimo teorijos interpretacija yra persmelkta jo fundamentaliosios Dasein ontologijos teorinių prielaidų, nulemiančių žymias Kanto filosofijos transformacijas ir kai kurių Kanto patyrimo teorijos aspektų praleidimą. Reikšminiai žodžiai: Apriorizmas; Daiktas savaime; Metafizinis nominalizmas; Metafizinis realizmas; Ontologija; Patyrimas; Transcendentalinė sąmonė; Apriorism; Experience; Metaphysical nominalism; Metaphysical realism; Ontology; Priorism; The thing-in-itself; Transcendental consciousnessThe article examines the reception of Kantian conception of experience in Martin Heidegger’s book Kant and the Problem of Metaphysics. The context of Immanuel Kant’s theory of experience forms the basis for collation of Kant’s and Heidegger’s philosophies. Epistemological and metaphysical components of Kantian conception of experience are extracted. Two main Kant’s theoretical distinctions are discussed: the difference between the sensual matter of experience and conceptual form of experience; and the difference between the thing-in-itself and appearance. The research is focused on Kantian understanding of experience or empirical cognition, which is a process of synthesis of sensuous data and concepts. Collation of Kant’s and Heidegger’s philosophies and evaluation of Heidegger’s interpretational position appeals to theoretical contexts of metaphysical nominalism and metaphysical realism. The basic conclusion states that Heidegger’s interpretation of Kant’s theory of experience is transfused by the premises of Heidegger’s fundamental Dasein ontology. These premises determine significant transformations of Kant’s philosophy and the omission of some aspects of Kant’s theory of experience
- …
