143 research outputs found
Religious and Psychological Aspects of Sense of Guilt in the Sacrament of Reconciliation.
No full textTo test the hypothesis that the sacrament of Reconciliation expresses the reconciliation not only with God and with themselves, but with the entire community of believers, and reveals the religious and psychological aspects of the guilt, we sought (purpose) to reveal the religious and psychological aspects of the guilt in the sacrament of Reconciliation. The object of the thesis – the religious and psychological aspects of the sense of guilt in the sacrament of Reconciliation. Tasks are following: 1. To analyze the concept of the term of the sacrament of Reconciliation, historical – theological evolution revealing the role of the sense of guilt with the help of the scientific and methodological religious literature. 2. To analyze the theological, philosophical, scientific and psychological literature about the essence of the guilt and about the religious and psychological aspects of it. 3. To highlight the religious and psychological factors of the sense of guilt affecting the grace efficiency of the sacrament of Reconciliation. 4. To assess the formation of the fault assumptions and to provide the positive sacrament fields of Reconciliation by analyzing the religious and psychological aspects of the fault in the sacrament of Reconciliation (penance). Results: With the help of the scientific and methodical religious literature after the analysis of the concept of the sacrament of Reconciliation we can say that the Church since its inception recognizes and values its many different forms of penance but there is not any more significant, divinely effective, more prominent and accessible at the same time as the celebration of the Sacrament of Reconciliation among all acts. We realize the Sacrament of Penance and confession as a mean of overcoming guilt, which has not only a deep spiritual value, as we have seen, but also provides very useful psychological implications: it is the growing need for self-discovery, correction of bad habits, purity of conscience, the strengthening of will, achieved salutary self-control, the abolition of sin, approach to the person of Jesus Christ and obedience to the Holy Spirit link the religious and psychological aspects of the sense of guilt. During the study, according to the summarized and analyzed responses of the respondents, we can confirm that the sacrament of Reconciliation is usually practiced and positively valued and is identified as a way of overcome of guilt, which expresses the reconciliation with God, ourselves and the whole community of believers, emphasizing the religious and psychological aspects
Church and universities in Europe: new context for academic pastoral care
No full textStraipsnyje kalbama apie seniausių Europos institucijų – Bažnyčios ir universiteto svarbią misiją – kurti naujosios Europos civilizaciją ir puoselėti kultūrą remiantis krikščioniškosiomis vertybėmis. Katalikų Bažnyčia ne tik aktyvi pagalbininkė, kuriant naująją Europą, tai pagrindinė vienijanti jėga, dedanti pamatą politiniam, socialiniam ir ekonominiam į Europą beįsiliejančių kultūrų bendrumui. Universitetinės sielovados esmė – tikėjimo ir mokslo, religijos ir kultūros dialogas. Tai reiškia Bažnyčios ir jos narių dalyvavimą akademiniuose procesuose, pažįstant pasauli žmogų ir patį Dievą. Garsių Europos universitetų pagrindas visada buvo krikščioniškoji moralė. Sielovada viduramžių akademinei visuomenei nebuvo svetima, nes Europos universitetų atsiradimas neatsiejamas nuo dvasininkų, kuriems rūpėjo ir mokslas, ir dvasinis ugdymas, dalyvavimo. Bažnyčia ir šiandien ragina stabtelėti, atsigręžti ir apmąstyti, ar be pagrindinių doros principų šių laikų žmogus gali kurti visuomenės gerovę Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Kultūra; Universitetas; Church; Culture; UniversityThe article points out that nowadays the oldest European institutions - the Church and university - retain a very important mission to create the civilization and culture of the new Europe on the basis of Christian values. The Catholic Church is not only an active assistant in the creation of the new Europe, but it is the essential unifying power which lays the foundation for the political, social and economical unity of the cultures which are joining Europe. The essence of pastoral care of the university is the search for a dialogue between faith and science, between religion and culture. This involves presence of the Church and its members in academic processes in search for the truth about the world, man and God. All great European universities were founded and operated on the basis of Christian morality. Pastoral care was not uncongenial to medieval academic society as monasteries, clergymen and popes, who were concerned with both science and spiritual development, took part in establishment of European universities. Therefore, the Church today urges to stop, look back and consider if a modern person can create a better future for the society without essential principles of moralit
The drama of human existence in Fyodor Dostoevsky‘s autobiographical novel "Notes from the House of the Dead".
No full textThis thesis analyzes the drama of human existence experienced in prison. The main source was Fyodor Dostoevsky‘s novel Notes from the Dead House (1861–1862), which was written based on his personal experience as a political prisoner (1849–1854). The work discusses the existence of depersonalized prisoners, forcing him to deny himself as a personality, to experience resignation, mismatch and the cruelty of the guards. Eventually, all of these negative experiences break through the aggressive behavior of the prisoner. Prisoners try to improve their being by psychological and religious means, thus guided by the suffering they experience. As a psychological support, the convicts were served by the satisfaction of needs according to the hierarchy of human needs established by psychologist A. Maslow. Also the perception of time spent in prison as non-existent in human life and physical work as a way to be forgotten. Prayer, reading the Holy Bible, sharing alms, mercy of doctors, perceived dignity in the image and likeness of God, celebration of religious holidays, and cultivation of conscience in preparation for repeating the mistakes of the past became religious pillars. The thesis reveals the mindset of the main character of the novel, Alexander Petrovich Gorianchikov, who gradually moves from the horrors of the first impressions of prison to the inner worldview of the prisoner. The focus shifts from materially difficult conditions to the beauty of spirituality and its value. In the face of the convict, one begins to see a personality who also longs for humanity, despite having committed a crime and suffering for it by withdrawing the sentence imposed
Psychological significance of religious feelings according to William James
No full textStraipsnyje analizuojama amerikiečių psichologo Williamo Jameso (Viljamo Džeimso) religijos psichologijos tematika. Ji traktuojama kitų ano meto psichologijos mokslo pradininkų darbų kontekste. W. Jamesas matė pozityvias religingumo / tikėjimo puses: tai stimuliuojantis gyvenimo šaltinis, integruojantis žmogaus brendimo aspektas ir netgi fundamentalus žmogaus dvasinės higienos veiksnys. Be religijos visavertis gyvenimas yra sunkiai pasiekiamas, o empirinis mokslas, jo nuomone, vis labiau ardė religijos pamatus. Todėl ieškodamas išeities bandė sukurti vadinamąją optimistinę filosofiją. W. Jamesas aiškino, kad psichologas gali taip pat objektyviai domėtis religijos fenomenais kaip ir kitais kasdieniais psichologiniais dalykais. Psichologija gali tirti teologinius reiškinius, tačiau yra vienas ribotumas – psichologinis tyrinėjimas apsiriboja žmogaus jausmų ir valios sritimi, o tai reiškia, kad netiria Bažnyčios institucijos doktrinos klausimų. Tikėjimo teikiamas šventumas žmogui padeda įgyti psichologinę pusiausvyrą, atveria naujus gyvenimo horizontus, praplečia akiratį ir teikia amžinybės viltį. Pagrindiniai žodžiai: W. Jamesas, religija, šventumas.The article discusses the theme of religion in the work of one of the pioneers of psychological science, the American psychologist William James. He is one of the few researchers who has sufficiently extensively analysed the relationship between the Christian faith and psychology. In his work, he quotes a lot from the Bible. However, he ignores doctrinal aspects of individual denominations, for example, he never quotes the documents of the Catholic Church in his works on religious topics. This is explained by the fact that the author tried to look at the phenomenon of faith as a scientist who is not committed to any particular religion, but who wants to study actual and practical manifestations of that religion in human life. James said that faith in God leads to the deeper self-knowledge of the individual, establishes a person’s authentic freedom, helps to maintain patience in everyday life, and stabilises the psyche. In particular, faith manifests itself in the mature pursuit of holiness. A person who believes has a sense of holiness in an actual and practical way. Practicality, in general, was one of the key concepts of James’ psychology. Therefore, the practical consequences of holiness for a person are an infinite sense of freedom, getting rid of the feeling of guilt, correctly experiencing the sinful past, hopeful anticipation of the future, purity of conscience, and the ability to empathically accept others as well as mercy for people who are downtrodden by fate, adherence to life discipline, and conversion from negative life experiences. In emphasising this, James emphasised the global positive importance of the Christian faith, and reveals the psychotherapeutic side of religion. The author emphasised that faith is a dynamic phenomenon, never static, but constantly renewed. This attitude of the scientist is very modern, because it emphasises the cultivation of a mature faith, not a neurotic and fanatical one. G. Allport and K.G. Jung, later masters of the science of psychology, drew much from his psychological studies. Key words: W. James, religion, holiness
Tikėjimo į Dievą Trejybę reikšmė šiandien : recenzija
No full textLietuvoje šiuo metu negalime skųstis religinės literatūros trūkumu, vis dėlto teologinių leidinių, kur būtų labiau gilinamasi į tikėjimo problemas, pasigendame. Priežasčių yra nemažai, viena jų, kaip pasakytų leidėjai, nėra tokios literatūros skaitytojo. Jį reikia išsiugdyti, sudominti. Pažvelgę į tarpukario Lietuvos teologinį paveldą, pamatysime visai kitą vaizdą. Nors išsilavinusių žmonių anuomet buvo mažiau ir universitetų skaičius neprilygo šiandieniniam, filosofinė religinė teologinė literatūra rado savo skaitytoją ir buvo gausiai spausdinama. Domėjimasis religiniais klausimais, tikėjimo problemų analize, atsakymų ieškojimas buvo didžiulis. Gal dėl to, kad žmonės siekė pažinti ir suprasti gana svarbų jų gyvenime religinį reiškinį. Manyčiau, nekaltinant ateizmo ir sekuliarizacijos-procesų, besireiškiančių mūsų visuomenėje, sovietinis mentalitetas pakirto mūsų tautos savimonės šaknis. Ar dėl to reikėtų nuleisti rankas ir susitaikyti su esama situacija? Anaiptol. Tikėkimės, kad dar ne vieną puikią knygą parašys kun. prof. dr. Arvydas. Monografija „Doktrina apie Dievą Trejybę" - tai ne romanas, kurį galėtum perskaityti per vieną vakarą. Ji reikalauja atidumo, yra labai informatyvi ir plačiai gvildena tam tikrus aspektus apie Trejybinį krikščionių Dievą. Gal dėl to yra nedaug žmonių, norinčių vargintis ir gilintis į sudėtingas Dievo paslaptis, verčiau pasitenkinama paprastais ir lengvai suvokiamais dalykais. Be abejonės, tai galioja tik tam tikrai asmenų grupei. Kalbant su studentais matyti, kad yra daug jaunų žmonių, kurie neieško atsakymų į sudėtingus egzistencijos klausimus, neretas pasitenkina tik tuo, ką turi, ką mato ir apčiuopia, juk pasirinkimų jaunam žmogui tikrai netrūksta, jis taip pat nespėja šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, nori pasivyti, turėti, yra įtraukiamas pasaulio dvasios ir pavargsta. Tuo tarpu brandesnis žmogus, susidūręs su įvairiomis ideologijomis, interesais, melu, sunkumais, skausmu ir egzistencine negalia, kaip pasakytų K. Jaspersas, išgyvenęs ribines situacijas, ieško atsakymų. Šiandien jis randa labai daug informacijos, kuri pristatoma kaip vienintelė, išskirtinė, nepakartojama, kuri siūlosi ir siekia savų tikslų. Šiandieniniam žmogui nelengva susigaudyti ir pasirinkti, jis neretai klysta ir karčiai iškenčia savo klaidų padarinius, galbūt tik kritiniu atveju kreipiasi į rimtesnes instancijas ieškodamas ramybės, paguodos, siekdamas pažinti. Manau, kad Autorius visą šią problematiką turėjo omenyje rašydamas savo monografiją. Čia randame daug įdomių dalykų (savaime suprantama), ypač naudinga nuodugni bibliografija kiekvieno skyriaus pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: Arvydas Ramonas; Dievas; Dievas Sūnus; Dievas Tėvas; Dievas Šventoji Dvasia; Doktrina apie Dievą Trejybę, Dievo vardas; Ramonas, Arvydas; Teologija; Tikėjimas; Trejybė; Šventoji dvasia; Arvydas Ramonas; Doctrine of God; Faith; God; God Holy Spirit; God Son; God Trinity; God's name; Holy Ghost; Ramonas, Arvydas; Theology; Trinit
Psychological measures to support human existence in prison.
No full textThe article analyzes the psychological measures that support human existence in prison. The main source chosen is the novel “Notes from the House of the Dead” (1861–1862) by Fyodor Dostoevsky (1821–1881), a classic of Russian literature, which was written based on his personal experience as a political prisoner (1849– 1859). The author, above the gloomy life in prison, the poor household and the dehumanization of convicts, raises the effort to remain human and the hidden features of personal goodness hidden in the prison system. The article discusses why prisoners feel differently being in the same environment. The provision of needs according to the hierarchy of human needs established by the American psychologist Abraham Maslow and the changed concept of freedom served as a psychological support for the convicts. Survival was aided by a different perception of time spent in prison as non-existent in human life and physical work as a way to be forgotten
Prospects of university pastoral care in the European Union
No full textStraipsnyje aptariamos universitetin4s sielovados perspektyvos Europos Sąjungos kuriamos bendros aukštojo mokslo erdvės kontekste. Europos aukštojo mokslo struktūros harmonizavimo proceso pradžia ir vystymasis šiandien apibrėžiamas kaip Europos universitetinės erdvės vystymas, patvirtintas „Sorbonos deklaracija“ (1998), „Bolonijos deklaracija“ (1999) bei 2001 metais Prahoje 32 valstybių pasirašytu bendradarbiavimo dokumentu. Šie trys dokumentai pabrėžia tą patį tikslą – iki 2010 m. sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę. Šios perspektyvos šviesoje nuošalyje nelieka ir Katalikų Bažnyčia, puoselėdama universitetinės sielovados realijas. Jau kelis dešimtmečius Europos universitetuose veikė įvairios savanorių „stotelės“, kurios skleidė krikščioniškąsias idėjas akademinėje kultūroje. 2000 metų Krikščionybės jubiliejus paskatino Europos vyskupų konferencijos tarybą (CCEE) oficialiai įsteigti Europos akademinės sielovados tarybą, kuri sudaryta iš kiekvienos šalies delegatų. Šios institucijos tikslas – perteikti Evangelijos šviesą universitetinei kultūrai, užtikrinanti religinių ir bendražmogiškųjų vertybių buvimą sparčiai besivystančiame moksliniame pa-inime. Straipsnyje nagrinėjami saviti sielovados tikslai ir uždaviniai, pateikiami praktiniai patarimai ir gairės, taip pat aukštojo mokslo kūrimo senajame kontinente vizija, susijusi su universitetine kultūros pastoracija. Reikšminiai žodžiai: Akademinė sielovada; Bažnyčia; Universitetas; Universtetas; Church; The Church; The Churchhe; The university; The university pastoral care; University; University pastoral careThe article discusses the prospects of the university pastoral care within the context of the common space of higher education being presently established in the European Union. The start and development of the harmonizing processes in the structures of the European higher education is termed today as the promotion of the European common university space that was approved of by the Sorbonne Declaration (1998), the Bologne Declaration (1999) and the jointly signed document for co-operation by 32 states in Prague in 2001. The Roman Catholic Church participates in these processes in terms of promoting the university pastoral care activities. There have been the volunteer "stations" of academic pastoral care in existence at European universities for several decades already, and they have been doing a good job in spreading the word about the Christian ideas in the academic environment. The Jubilee Year of Christianity in 2000 gave an impetus to the Council of the Episcopal Conferences of Europe (CCEE) to establish the official body for the European academic pastoral care that involves national delegates from every country. The major objective of this institutional body is to spread the light of Gospel to the university cultural environment and guarantee the stability of religious and common human values in the fast-developing field of scholarly investigation. The present article is an attempt to analyse the aims and objectives of this specific kind of pastoral care as well as to give practical advice and guidance. The division of higher education in the old continent is offered in relation to the university cultural pastoral wor
Biblical andtheological foundations of the sacrament of baptism
No full textStraipsnyje analizuojami Krikšto sakramento biblijiniai ir teologiniai pagrindai. Krikšto sakramentas yra ne vardo suteikimo veiksmas / proga žmogui, bet susitikimas su Dievu Jėzuje Kristuje, gimtosios nuodėmės panaikinimas, kvietimas į dieviškąją egzistenciją ir Dievo vaikų laisvę. Tai yra „nuostabus Dievo įvykis“ (mirabilia Dei) tikinčiajam, kuris nuteisina ir kviečia nuolatiniam atsivertimui, realizuojant savo krikščioniškąjį gyvenimo pašaukimą. Bažnyčia, švęsdama sakramentus, taip pat ir Krikšto sakramentą, sudabartina išganingą Kristaus Velykų įvykį kiekvieno gyvenamojo laikotarpio tikintiesiems. Taigi sakramentai „įkūnija“ Kristaus malonę „čia ir dabar“. Taip išganingi Dievo įvykiai, kurie vyksta amžiams bėgant: gydo, atleidžia, paguodžia, suteikia malonę, antgamtinį gyvenimą, gelbėja, skatina tarnauti, mylėti ir viltis. Vatikano II Susirinkimo konstitucijoje apie liturgiją „Sacrosanctum Concilium“ nr. 7 teigiama: „Kristus visada yra liturginiuose veiksmuose. (...) Jis yra savo galia sakramentuose; kam nors krikštijant, krikštija pats Kristus. Jis yra savo žodyje, kaip pats kalba, kai Bažnyčioje skaitomas Šventasis Raštas. Pagaliau jis yra drauge, kai Bažnyčia meldžiasi ir gieda, nes pats pažadėjo: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Krikštas, taip pat ir kiti sakramentai, išreiškia vienintelį Kristaus velykinį kančios, mirties ir prisikėlimo įvykį, laiduojantį mums išganymą Dievuje Trejybėje. Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Dievas; Krikštas; Krikšto sakramentas; Kristaus kūnas; Nuodėmių atleidimas; Sakramentai; Tikėjimas; Šventas Augustinas; Baptism; Body of Christ; Church; Faith; Forgiveness of sins; God; Sacrament of Baptism; Sacraments; Saint AugustinSacrament of Baptism has its foundation in Jesus' own baptism in the Jordan River. Baptism in the Jordan River symbolizes the transition from the Old to the New Covenant. Christ's baptism in the Jordan reveals not only the apocalyptic times that John was awaiting, but also that the kingdom of God has already entered history in the person of Jesus Christ. Jesus' Baptism described by the evangelists is the "baptism of repentance" (OT), which points to another Baptism: Jesus' death and resurrection, and gift of the Holy Spirit at the Pentecost. This NT understanding is illuminated in Acts 19, 1-7: here we can see a clear distinction between John's baptism of repentance and Jesus' baptism, which Paul gave to Christians in Ephesus. Thus, the relationship between John's and Jesus' baptism is the same as that between the OT and the NT. Jesus' Baptism is this initial model of Christian Baptism. Christ instituted Baptism based on the Baptism in the Jordan because he did not baptize himself, i.e., did not pursue the activities of John the Baptist, but he dedicated himself to proclamation of the kingdom of heaven. Figuratively speaking, he "baptized" by inviting to believe in Him, by inviting to salvation and Lord's presence. After Jesus' death and resurrection, apostles continued the practice of Baptism. Jesus' Church is not left alone because the Lord is with her. Through Baptism a new world is created for humans, and it is brought to life by the Paschal mystery. Practice of Baptism became popular after Jesus' ascension and the Pentecost. Baptism was clearly understood as an act that incorporated the baptized in the Church of resurrected Christ. Dogmatic and biblical meaning of Baptism symbolically covers all salvation history: human restoration; human liberation; institution of the New and Eternal Covenant; indwelling of the Triune God in the baptized; human sanctification; human vocatio Baptism is meaningful for infants. A baptized child receives grace – indwelling of the Triune God, i.e., this love of God in the beginning is unambiguous – one-sided love, and as the believer grows and becomes conscious it becomes mutual, mature, conscious and responsible. For adults this sacrament is the beginning of their life in the Church of Christ and experience of the action of the Holy Spirit. Baptized persons, who keep the faith, hope and love of their brothers and sisters, receive a gift – feels that they can believe, hope, love, renounce sin, and be free from guilt. Baptism is the first sacrament in order to celebrate/receive all other sacraments. It is a "gateway" to holiness. Through faith and Baptism we are all justified, receive possibility to participate in the divine nature, and become saints. Holiness, understood this way, is God's gift/grace, which is given without our merit, but purely from God's mercy. Sanctification is a task, which we need to do all our life. Baptism specially connects the baptized to the whole Church, the mystical Body of Christ. Baptism is work of the entire Holy Trinity. In her name we are called to new being, which has its foundation in God. Therefore, we become heirs and fellow citizens of the kingdom of heaven, already in this life joining the universal Church of Christ
- …
