1,721,008 research outputs found
Investigation of car engines emission control
Get PDFAutomobile exhaust gases significantly pollute the environment. Pollution decreases the modern electronic engine management system. Exhaust gas emissions due to correct the engine management system work Management system failures identify- the diagnostic aid. Automobile diagnostics is one of the main subjects in training cars service specialists in Vilnius College of Technologies and Design. The diagnostics subject consists of theoretical and practical training. Various types of engine management systems work and their faults are investigated in the laboratory. The main equipment consists of engine simulators. The development of using microprocessing technologies in automobile control requires more sophisticated diagnostics equipment. Most developing diagnostics equipment are systemic testers which take the information from the electronic control unit (ECU) about trouble codes' and display working parameters. However we can only see real sensors' signals by having direct contact. Students are measuring engine management signals in the laboratory by using an electricity signals input bloc. On the screen of the PC we can see the electronic management signals graphics image. The signals arc analyzed and that is how the faults are diagnosed. Experience of automobile electronic management signals research is necessary for the students in their practical work of automobile diagnosis
Improvement of Efficiency of Operation of An Internal Combustion Engine by Using Brown’s Gas
No full textDisertacijoje nagrinėjamas Brauno (vandenilio ir deguonies – HHO) dujų panaudojimo vidaus degimo varikliuose efektyvumas, dujas tiekiant į įsiurbiamą orą. Pagrindinis tyrimų objektas – vidaus degimo varikliai, veikiantys įprastiniais bei alternatyviaisiais degalais su papildomai tiekiamomis Brauno dujomis. Pagrindinis disertacijos tikslas – teoriškai pagrįsti ir eksperimentiškai ištirti Brauno dujų panaudojimo kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliuose racionalumą, įvertinant energetinius bei ekologinius rodiklius.
Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: ištirti Brauno dujų gamybos įrenginio veikimo energetinį efektyvumą, nustatyti Brauno dujų koncentracijos degiajame mišinyje įtaką kibirkštinio ir slėginio uždegimo variklių darbo proceso rodikliams bei deginių taršai, nustatyti Brauno dujų įtaką degalų užsiliepsnojimui slėginio uždegimo variklyje.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir šeši priedai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, pateikiama tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.
Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame apžvelgta vandenilio vartojimą skatinantys veiksniai, vandenilio ir Brauno dujų naudojimo vidaus degimo varikliuose tyrimų metodika ir rezultatai. Formuluojamos skyriaus išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikiama Brauno dujų panaudojimo vidaus degimo varikliuose tyrimo metodika. Trečiajame skyriuje pateikti Brauno dujų panaudojimo kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliuose eksperimentinių tyrimų ir skaitinio modeliavimo rezultatai.
Disertacijos tema paskelbta 14 mokslinių straipsnių: šeši – tarptautinėse duomenų bazėse esančiuose mokslo leidiniuose, du iš jų – „ISI Web of Science“ duomenų bazėje, aštuoni – kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Disertacijos tema perskaityta trylika pranešimų Lietuvos bei kitų šalių konferencijose
HHO (H2/O2) dujų panaudojimo vidaus degimo variklyje efektyvumo vertinimas
No full textStraipsnyje apžvelgtos vandenilio, kaip vidaus degimo variklio (VDV) degalų, naudojimo galimybės ir perspektyvos. Apibendrinti įvairių tyrėjų gauti rezultatai tiriant VDV energetinius ir ekologinius rodiklius, į variklį papildomai tiekiant HHO dujas. Pateiktos eksperimentiniu būdu nustatytos energijos sąnaudos reikalingos HHO dujų gamybai elektrolizės būdu ir apskaičiuotas šių dujų panaudojimo vidaus degimo variklyje būvio ciklo energetinis efektyvumas. Įvertinus HHO dujose esančio vandenilio fizikines–chemines savybes ir šių dujų gamybos efektyvumą paaiškinta teigiama ir neigiama HHO dujų įtaka slėginio ir kibirkštinio uždegimo variklių rodikliams
Kibirkštinio uždegimo variklio energetinių ir ekologinių rodiklių pokyčiai benziną pakeitus E85 degalais
No full textStraipsnyje pristatytas kibirkštinio uždegimo variklio su karbiuratorine maitinimo sistema energetinių ir ekologinių rodiklių lyginamasis tyrimas, varikliui veikiant benzino (95e) bei bioetanolio ir benzino mišinio (E85) degalais. Bioetanolis keičia benzino fizines ir chemines savybes bei variklio veikimo rodiklius. Stendiniais bandymais nustatyta, kad benziną pakeitus E85 degalais ir naudojant paliesintą degųjį mišinį bei paankstinus uždegimo paskubos kampą ~ 10°, variklio veikimo efektyvusis naudingumo koeficientas išauga, išmetamosiose dujose sumažėja anglies viendeginio ir dvideginio (CO ir CO2 ) koncentracija, tačiau išauga nesudegusių angliavandenilių (CH) ir azoto oksidų (NOx) koncentracija
Kibirkštinio uždegimo variklio veikimo rodiklių gerinimas naudojant biodegalus ir vandenilį
No full textStraipsnyje pateikti automobilio Honda Civic su kibirkštinio uždegimo varikliu D14A3 energetinių ir ekologinių rodiklių tyrimo rezultatai varikliui veikiant benzinu A98 bei biodegalais E85 ir papildomai tiekiant vandenilio (H2) dujas. Dujos gaminamos elektrolizės būdu iš vandens ir į variklio įsiurbimo kolektorių tiekiamas H2 ir O2 (HHO) dujų mišinys. Tyrimas atliktas automobiliui važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu ir varikliui veikiant liesu mišiniu. HHO dujos pagerina mišinio degimą ir sumažina nepilnai sudegusių angliavandenilių koncentraciją deginiuose, bet padidina azoto oksidų emisiją. Variklio energetinis efektyvumas išauga iki 2 % benziną pakeitus E85 degalais ir tiekiant 1,5 l/min HHO dujų
Biodyzelino naudojimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje
No full textLietuvos laukia nauji iššūkiai siekiant, kad iki 2020 metų biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 10 % bendros energijos suvartojimo transporto sektoriuje. Siekiant šių rezultatų, labai svarbu palankios teisinė, ekonominė, socialinė, technologinė, bei aplinkosauginė aplinkos, kurios turi būti palankios ir skatinančios, bei užtikrinančios biodegalų gamybą ir platinimą Lietuvos rinkoje. Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biodegalų ir atsinaujinančių degalų naudojimo transporto sektoriuje skatinimo. Taip pat pateikti aplinkos taršos mokesčių skaičiavimo rezultatai, panaudojant gryną mineralinį dyzeliną, bei vertinamos II kartos biodyzelino NExBTL degalų gamybos išlaidos
Suskystintų naftos dujų įtaka slėginio uždegimo variklio rodikliams
No full textIštirta papildomai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) įtaka dyzelinu veikiančio slėginio uždegimo (SU) variklio energetiniams ir ekologiniams rodikliams. Atliekant eksperimentinius tyrimus nustatyta, kad papildomai tiekiamos SND daro įtaką degiojo mišinio degimo procesui ir mažina variklio energetinį efektyvumą. Didinant SND koncentraciją išauga nepilno degimo produktų – anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (CH) koncentracija išmetamosiose dujose bei dūmingumas, tačiau sumažėja azoto oksidų (NOx) ir anglies dvideginio (CO2) emisija. Naudojant 50 % SND priedą į dyzeliną bei optimizavus (paankstinus) dyzelino įpurškimo paankstinimo kampą, variklio veikimo energetinis efektyvumas yra artimas dyzelinui nes degalų mišinio degimas pagerėja, nepilno degimo produktų koncentracija sumažėja, tačiau išauga NOx koncentracija deginiuose. Įvertinus mažesnę SND degalų kainą, naudojant didesnę SND koncentraciją, pasiekiamas didesnis ekonominis efektyvumas
Possibilities and oportunities of biodiesel use in Lithuania
No full textLietuvos laukia nauji iššūkiai siekiant, kad iki 2020 metų biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 10 % bendros energijos suvartojimo transporto sektoriuje. Siekiant šių rezultatų, labai svarbu palankios teisinė, ekonominė, socialinė, technologinė, bei aplinkosauginė aplinkos, kurios turi būti palankios ir skatinančios, bei užtikrinančios biodegalų gamybą ir platinimą Lietuvos rinkoje. Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biodegalų ir atsinaujinančių degalų naudojimo transporto sektoriuje skatinimo. Taip pat pateikti aplinkos taršos mokesčių skaičiavimo rezultatai, panaudojant gryną mineralinį dyzeliną, bei vertinamos II kartos biodyzelino NExBTL degalų gamybos išlaidos. Reikšminiai žodžiai: Biodyzelinas; Degalų gamybos išlaidos; Taršos mokesčiai; Biodiesel; Fuel production costs; Pollution taxesLithuania is facing new challenges to ensure that by 2020, biofuels account for at least 10% of the total energy consumption in the transport sector. In order to achieve these results, the favorable legal, economic, social, technological, and environmental environments that are supportive and encouraging, and ensuring the production and distribution of biofuels in the Lithuanian market, are very important. This article analyzes the laws of Lithuania Republic and the Directive of the European Parliament and of the Council on the promotion of the use of biofuels and other renewable fuels for transport. Also, the results of calculating environmental pollution taxes using pure mineral diesel are also provided, and the production costs of the second generation biodiesel NExBTL fuel are estimated
- …
