326 research outputs found
O impacto da qualidade da moeda nos fluxos de IDE na Zona Euro, Japão e Estados Unidos da América
No full textThe importance of both inward and outward FDI for the economy has been proven in the economic literature. High fluctuations of the volumes of FDI inflows and outflows since 1997 and its causes have raised even a greater interest of scholars and researchers in the economic field. A number of factors have been found to have an impact on the flows of FDI, one of them being monetary policy, however, there are no studies testing the relationship between the quality of money and FDI. Therefore, the aim of this thesis is to analyse such relationship in terms of both inward and outward FDI in Euro area, Japan and USA in the period from 1999 to 2019. For the purpose of empirical research, a multidimensional indicator of the quality of money has been created and its impact on inward and outward FDI was empirically tested. The results of the composite indicator of the quality of money reveal that over the period from 1999 the quality of Euro has decreased, the quality of Yen remained almost unchanged, and the quality of US dollar has increased. The results of empirical study confirm that there is statistically significant relationship between the quality of money and both inward and outward FDI in Euro area and USA. No statistically significant relationship was found between the quality of Yen and both inward and outward FDI in Japan.A importância da entrada e da saída de IDE para a economia tem sido comprovada na literatura económica. As elevadas flutuações dos volumes de entrada e saída de IDE, desde 1997, e suas causas têm despertado um grande interesse académico e investigação nesta área económica. Constatou-se que uma série de fatores impactam os fluxos de IDE, sendo um deles a política monetária. No entanto, não há estudos que testem a relação entre a qualidade da moeda e o IDE. Assim, o objetivo desta dissertação é analisar aa relação em termos de entrada e saída de IDE na Zona Euro, Japão e EUA no período de 1999 a 2019. Para o estudo empírico, um indicador multidimensional da qualidade da moeda foi criado e seu impacto no IDE interno e externo foi testado empiricamente. Os resultados do indicador composto da qualidade da moeda revelam que durante o período em análise a qualidade do euro diminuiu, a qualidade do iene permaneceu quase inalterada e a qualidade do dólar americano aumentou. Os resultados do estudo empírico confirmam que existe uma relação estatisticamente significativa entre a qualidade da moeda e a entrada e a saída de IDE na eurozona Euro e nos EUA. Nenhuma relação estatisticamente significativa foi encontrada entre a qualidade do iene e o IDE interno e externo no Japão.Mestrado em Economi
Quality of Life: Factors Determining its Measurement Complexity
No full textMeasuring ąuality of life is currently at the forefront of the various fields of science. In spite of a great interest in ąuality of life and many attempts to measure it, there is no method of ąuality of life measurement, which is grounded methodologically and accepted generally. Quality of life remains a contested concept, which is measured in different ways: analyzing one or several factors of ąuality of life (material well-being and GDP per person), using objective and subjective dimensions, creating composite indices.Following works and studies of scientists (Cummins, 1996; Diener & Suh, 1997, 1999; Easterlin, 1974, 1995, 2001; Hagerty et al, 2001; Layard, 2005, 2007; Veenhoven, 2000, 2005, 2009), who have analyzed quality of life and its measurement, the present article examines factors determining ąuality of life and complexity of their measurement. The article raises ąuestions for discussion: what factors are involved in ąuality of life? How do they determine the ąuality of life in a particular country? Furthermore, on the basis of theoretical and empirical studies of ąuality of life, insights into opportunities for the development and implementation of ąuality of life studies are presented.A special focus of the present article is on complexity of ąuality of life measurement, which is primarily dependent of the levels and kinds of ąuality of life identified in the first part of the article. If studies of ąuality of life are conducted without having first identified its levels and kinds, this reduces validity and reliability of the results.Factors of ąuality of life and theirgroups arepresented in the second part. It is important to note that in the scientific literature only premises for the identification and systematization of factors of ąuality of life and for analyzing their interrelationships are mentioned, while a wide range of ąuality of life factors and their different classifications only create a great confusion in ąuality of life research. Theoretical studies of ąuality of life measurement indicate that the analysis of one or several factors of ąuality of life fails to do justice to the topic of quality of life measurement. Measurement of quality of life reąuires systemic approach involving identification of factors of ąuality of life and determination of their interrelationships.Finally, on the basis of theoretical studies of ąuality of life and empirical research in this field, factors of ąuality of life are identified, categorized, and united in a single model. In the model of measurement of ąuality of life two environments of ąuality of life are identified - external and internal environment of quality of life. They in turn are divided into four groups of factors, including natural, political, social and economic environments as well as physical, personal developmental, social and material well-beings, which constitute the basis of the theoretical model for measurement of quality of life.The authors of the article believe that the concepts involving multiple criteria, which are determined by several groups of factors, different factors and indicators reflecting them, are best measured by means of indexes.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.311Gyvenimo kokybės teorija susiformavo ir kaip atskira tyrimų sritis į mokslo diskursą įsiliejo XX a. septintajame dešimtmetyje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Nuo to laiko visuomenės, bendruomenės, atskirų socialinių grupių ir individo gyvenimo kokybės vertinimo ir jos gerinimo klausimas tampa vis reikšmingesnis ne tik sprendžiant socialines ekonomines visuomenėje iškylančias problemas, ieškant priemonių, kurios skatintų siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, bet ir vertinant įvairių programų, viešosios politikos efektyvumą.Nepaisant didėjančio susidomėjimo gyvenimo kokybės koncepcija ir jos vertinimo problematika, gyvenimo kokybės samprata ir jos vertinimas lieka sudėtinga, galutinai neišspręsta problema su daugybę skirtingų apibrėžimų, interpretacijų ir gyvenimo kokybės matų. Pasigendama metodologiškai pagrįsto gyvenimo kokybės vertinimo modelio, kuriame būtų išskirti ir susisteminti pagrindiniai gyvenimo kokybę sąlygojantys veiksniai. Priklausomai nuo tyrimo siekiamų tikslų, gyvenimo kokybei vertinti taikomos įvairios metodikos: klausimynai ir skalės visuomenės nuomonės tyrimams atlikti (pvz., Eurobarometro apklausos; R. A. Cummins gyvenimo kokybės vertinimo skalė), gyvenimo kokybę tapatinant su materialine gerove - pavieniai ekonominiai rodikliai (pvz., BVP 1 gyventojui), klinikiniai, sveikatingumo parametrai su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei tirti (PSO-100), sudėtiniai indeksai (pvz., žmogaus socialinės raidos indeksas, tyrimų padalinių prie žurnalų The Economist, International Living sudaryti indeksai gyvenimo kokybei vertinti). Šie sudaromi į gyvenimo kokybės vertinimą įtraukiant vien tik makro- ar mikroaplinkos, objektyvią ar subjektyvią gyvenimo kokybę sąlygojančius veiksnius. Vienas ar keli ekonominiai socialiniai rodikliai visapusiškai neįvertina gyvenimo kokybės šalyje, todėl jai vertinti tikslinga taikyti kompleksinį vertinimą. Kompleksinio gyvenimo kokybės vertinimo priemonės nebuvimas tampa viena iš kliūčių, trukdančių objektyviai ir tiksliai įvertinti gyvenimo kokybę šalyje bei formuoti gyvenimo kokybės gerinimo kryptis. Visa tai paskatino giliau išanalizuoti gyvenimo kokybės vertinimą naudojant sisteminį požiūrį, pasižymintį gyvenimo kokybės veiksnių ir jų grupių išskyrimu bei ryšių tarp jų nustatymu. Todėl mokslinė problema straipsnyje keliama klausimu: kokie veiksniai ir kaip jie lemia gyvenimo kokybę šalyje.Mokslinio darbo tikslas - atlikti mokslinėje literatūroje išskiriamų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių analizę ir parengti teorinį gyvenimo kokybės vertinimo modelį.Tyrimo objektas - gyvenimo kokybę sąlygojantys veiksniai.Tyrimo metodai: lyginamoji, sisteminė ir loginė mokslinės literatūros analizė.Gyvenimo kokybės kaip plačios ir įvairialypės koncepcijos vertinimas yra neatsiejamas nuo mokslinėje literatūroje išskiriamų gyvenimo kokybės lygių ir tipų. Gyvenimo kokybės tyrimų vykdymas prieš tai neišskyrus jos lygių ir tipų mažina rezultatų validumą ir patikimumą. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai mokslinėje literatūroje išskiriami gyvenimo kokybės lygiai (individo, visuomenės, objektyvus ir subjektyvus) ir jiems vertinti naudojamos priemonės. Kiekvienas gyvenimo kokybės lygis skirstomas į keturis tipus pagal dvi dimensijas - įeigos ir išeigos (angl. input, output), išorinę ir vidinę kokybę. Straipsnyje akcentuojama būtinybė išskirti dažnai sinonimiškai iš anglų kalbos verčiamas ir vartojamas sąvokas: individo gyvenimo kokybė (gyvenimo kokybė šalyje) ir visuomenės gyvenimo kokybė. Konkreti, dažnai suasmeninta individo gyvenimo kokybės samprata yra priešprieša visuomenės gyvenimo kokybės sampratai, kuri akcentuoja visuomenės stabilumo, produktyvumo, idealumo kriterijus, į pirmą vietą iškeldama darnaus vystymosi idėją, ir yra vertinama tik makrolygiu. Tiksliai apibrėžtas tyrimo objektas (vertinama individo ar visuomenės gyvenimo kokybė) ir išskirti gyvenimo kokybės tipai padidina gyvenimo kokybės tyrimų rezultatų validumą, praplečia praktinio jų taikymo galimybes.Gyvenimo kokybės vertinimo kompleksiškumą sąlygoja ne tik mokslinėje literatūroje išskiriama gyvenimo kokybės lygių ir tipų gausa, bet ir ją sąlygojančių veiksnių gausa. Nors tyrėjai (Cummins, 1996; Felce & Peny, 1997; Haas, 1999; Hagerty ir kt., 2001; Veenhoven, 2000, 2005) vieningai sutaria dėl gyvenimo kokybės sampratos kompleksiškumo ir jos vertinimo naudojant skirtingus veiksnius, visuotinai priimtos veiksnių klasifikacijos ir vieningos nuomonės apie gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius bei jų tarpusavio ryšį nėra. Mokslinėje literatūroje minimos tik prielaidos, kuriomis remiantis galima išskirti ir sisteminti gyvenimo kokybės veiksnius, analizuoti ryšius tarp jų. Pagal tai, kas (viešoji politika ar pats žmogus) ir kokia kryptimi (iš išorės ar vidaus) veikia gyvenimo kokybę, galima išskirti dvi gyvenimo kokybės veiksnių grupes: išorinės aplinkos veiksnių grupę ir vidinės aplinkos veiksnių grupę. Skirtingi autoriai pateikia savitą požiūrį į gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius ir juos traktuoja įvairiai, kas apsunkina gyvenimo kokybės tyrimus. Pagrindiniai mokslinėje literatūroje išskiriami gyvenimo kokybės veiksniai: laisvė, saugumas (darbo, asmeninis, politinis), sveikata, šeima, gyvenimo lygis, švietimas ir visuomeninis gyvenimas.Tyrimai parodė, kad, siekiant įvertinti gyvenimo kokybę šalyje, gyvenimo kokybės veiksnius būtina nagrinėti kompleksiškai, neišskiriant vieno ar kito veiksnio. Vienam veiksniui neigiamai veikiant gyvenimo kokybę, jo neigiamą poveikį gali kompensuoti kito veiksnio daroma teigiama įtaka ir gyvenimo kokybė vis tiek gali būti aukšta. Gyvenimo kokybei vertinti reikalingas sisteminis požiūris, pasižymintis gyvenimo kokybės veiksnių ir jų grupių išskyrimu bei ryšių tarp jų nustatymu. Visi gamtiniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai sudaro vientisą sistemą, kurioje jie tarpusavyje susiję.Siekiant įvertinti gyvenimo kokybę kaip kompleksinį ir daugeliu dimensijų vertinamą reiškinį, sudarytas teorinis gyvenimo kokybės vertinimo modelis. Teorinis gyvenimo kokybės vertinimo modelis pagrindžia gyvenimo kokybės vertinimo sudėtingumą ir kompleksiškumą. Modelyje išskiriama išorinė ir vidinė gyvenimo kokybės aplinka, o kiekvienoje jų - po keturias veiksnių grupes. Išorinės gyvenimo kokybės aplinkos veiksniai grupuojami į: gamtinės aplinkos veiksnius (klimato sąlygos ir gamtinės aplinkos kokybė), politinės aplinkos veiksnius (politinis stabilumas, politinės teisės ir pilietinės laisvės, korupcija), socialinės aplinkos veiksnius (sveikatos apsauga, švietimo aprūpinimas, socialinė apsauga, socialinė nelygybė) ir ekonominės aplinkos veiksnius (makroekonominė aplinka ir ekonominis augimas). Antroji gyvenimo kokybės vertinimo modelio dalis jungia vidinės aplinkos veiksnius, kuriuos daugiausia gali kontroliuoti pats žmogus kaip teisių ir laisvių turėtojas ir kuriems kartu būdinga priklausomybė nuo išorinės makroaplinkos. Šie veiksniai suskirstyti į: fizinę gerovę (sveikatos būklė ir asmeninis saugumas), asmens vystymosi gerovę (išsimokslinimo pasiekimas ir apsirūpinimas informacinėmis technologijomis), socialinę gerovę (šeima, laisvalaikis ir visuomeninis gyvenimas) ir materialinę gerovę (pajamos, apsirūpinimas būstu). Svarbu tai, kad tarp vidinės aplinkos veiksnių ir jų grupių taip pat egzistuoja grįžtamieji ryšiai. Reikia pastebėti, kad kiekvienas veiksnys, išskirtas gyvenimo kokybės vertinimo modelyje, daro skirtingą įtaką gyvenimo kokybei. Nustačius gyvenimo kokybės veiksnius ir sugrupavus juos, yra būtina nustatyti rodiklius, atspindinčius gyvenimo kokybės veiksnius. Tai yra tolesnių straipsnio autorių tyrimų tikslas, leisiantis sukurti matematinį gyvenimo kokybės vertinimo modelį ir kompleksiniu gyvenimo kokybės indeksu (Igk) kiekybiškai įvertinti gyvenimo kokybę šalyje.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.31
Avaliação do impacto da corrupção relativo ao comércio dos países exportadores de petróleo
No full textThe aim of this research is to understand the impact of corruption on trade in oil exporting countries. We consider the possibilities and outcomes of corruption and the effect of corruption on trade. Using a panel data set for 10 countries over the period 2000-2018, this study contributes to the area of trade and corruption in oil exporting countries. The first part of this study exposes the causes of corruption and presents a literature review of many authors concerning corruption and trade in oil exporting countries. The second part reviews the methods and exposes the construct of an econometric model for the estimation of the impact of corruption. Using a panel data set for 10 countries over the period 2000-2018, this study contributes to the area of trade and corruption in oil exporting countries. And the last part presents the results of the research and assessment data results presented in the third part expose, that a
decrease in corruption in the exporting country improves trade and on the importer side, a decrease in corruption will induce an increase in trade volume.O objectivo desta investigação é compreender o impacto da corrupção no comércio dos países exportadores de petróleo. Consideramos as possibilidades e os resultados da corrupção e o efeito da corrupção no comércio. Utilizando um conjunto de dados de painel para 10 países no período 2000-2018, este estudo contribui para a área de comércio e corrupção nos países exportadores de petróleo. A primeira parte deste estudo expõe as causas da corrupção e apresenta uma revisão literária de muitos autores sobre corrupção e comércio em países exportadores de petróleo. A segunda parte analisa os métodos e expõe a construção de um modelo econométrico para a estimativa do impacto da corrupção. Utilizando um conjunto de dados de painel para 10 países no período 2000-2018, este estudo contribui para a área de comércio e corrupção nos países exportadores de petróleo. E a última parte apresenta os resultados dos dados de pesquisa e avaliação apresentados na terceira parte expor, que uma diminuição na
corrupção no país exportador melhora o comércio e, do lado dos importadores, uma diminuição na corrupção induzirá um aumento no volume do comércio.Mestrado em Economi
Tax Behaviour: Assessment of Tax Compliance in European Union Countries
No full textThe aim of this paper is to assess the impact of the selected tax behaviour determinants for the overall tax (non) compliance in European Union countries for a period from 2003 to 2014. Firstly, the literature on tax behaviour is analysed through the viewpoint of behavioural economics and the systemisation of the main determinants is provided. Secondly, selected tax behaviour determinants for the analysis are presented, hypotheses raised and models formed. Research suggests that tax morale, socio-cultural determinants and the relationship between tax authority and taxpayers have an overall significant impact on tax behaviour in European Union countries. Nevertheless, the effect from different determinants varies greatly across regions and countries
Taxation and economic sustainability
No full textMacroeconomic theory says that taxes play a repressing role in the economy. Introduction of new forms of taxation, the increase of tax rates and augmentation of tax income of the Government puts a downturn risk on consumption and therefore on economic growth. Knowing that, Governments start to compete with other countries by lowering corporate tax rates and trying to boost economic growth by using foreign investments. On the other hand Governments are pushed to lower personal tax rates in order to satisfy their electorate. It was highly believed that countries with lower tax rates have better prospects for future growth. However, small tax income boundaries government spending and might cause serious imbalances in economy. As the Irish example shows smaller taxes cannot guarantee sustainable growth of the economy. So the taxation and economic development relationship needs rethinking. This paper aims to test the efficiency of taxation in sustainable economic development terms and to discuss the factors that are the most important. The comparative analysis of EU countries is used for the research.Taxation; Economic Sustainability
. Num. 59 Año 20 (2017) enero-abril. Alquimia. Sistema Nacional de Fototecas
No full text- Editorial - Urbe noctámbula: travesías de Nacho López, por Yessica Contreras - Transitar en los veinte, por Miguel Ángel Morales - Las exóticas diosas de la noche, por Gabriela Pulido Llano - La noche del Puente de Nonoalco, por Claudia Negrete Álvarez - Vivir los años treinta desde la cultura gay, por José Antonio Rodríguez - Las mujeres al margen del salario mínimo. El caso de las “muchachas de buena presencia”, por Luis F. Bustamante - Los fondos fotográficos del Centro de Información Cultural en Hidalgo, por Gilda Andrea Noguerola Flores - Colección Ángel Bassols Batalla, por Violeta García Prado - Reseñas: - Tierras de Misión. Una aproximación a la arquitectura religiosa en el Estado de Hidalgo, por Rebeca Monroy Nasr - Ante el dolor de los demás, por Iván Méndez
THE FINANCIAL PERFORMANCE OF EUROPEAN COMPANIES: A COMPARATIVE APPROACH
No full textThe present study empirically examines the financial performance of European companies and tries to identify the profitability differences that exist between: enterprises with same profile, economic sectors and between several countries from the European Union. Based on data of the year 2009, the newest available on the BACH-ESD database, three financial performance main indicators are being calculated, namely: Return on Assets, Return on Equity and Net Margin. Results are discussed and compared with the ones obtained in former similar studies and some conclusions are drawn. The most performing sectors are found to be mining, quarrying, professional, scientific and technical activities, utilities and IT&C. The sectors that perform the worst are transport and storage, agriculture, accommodation and food service. As shown in other studies the most profitable and competitive companies in the sample belong to the Nederland, Belgium and Austria and the least profitable ones are situated in Italy and Portugal. As a complementary useful result of the study, the average values obtained for the three variables, in the various sectors considered, can be utilized for future comparisons, for assessing the financial performance of companies that belong to same sectors as those surveyed. This paper is a dissemination of the results obtained by the author in the doctoral program "The financial performance of EU member states' companies", coordinator: Professor Carmen Corduneanu, PhD, carried out within West University of Timişoara, Romania, in the period October 2010- July 2012.financial performance, return on assets, return on equity, net margin, BACH-ESD database
Mapping Violeta Parra’s Cultural Landscapes [electronic resource] /
No full text“Readers discovering Violeta Parra for the first time and those who wish to deepen their understanding of her will appreciate this illuminating book.” —Nancy Morris, Professor, Department of Media Studies and Production, Temple University, USA “The editor and her collaborators have given us a gift—the ability to ‘listen’ differently to the music and art that embodied a nation, a social era, and a singular artist.” —Steve J. Stern, Alberto Flores Galindo and Hilldale Professor of History, Emeritus, University of Wisconsin-Madison, USA One of the leading figures in Latin American folk music and art during her lifetime, Violeta Parra was a vital force in the artistic, musical, visual, cultural, and social cultural production of the Chilean 1960s. Fifty years after her death, she continues to deeply influence artists of the present day. This book revisits Parra’s work and legacy to illustrate her global impact across artistic and political boundaries. Contributors offer multi-disciplinary perspectives that delineate how Parra contributed to shaping and—at the same time—antagonizing, societal processes in mid-20th century Chile. Patricia Vilches is Professor of Spanish and Italian and Scholar in Residence at Harlaxton College, UK and Professor of Spanish and Italian at Lawrence University, USA (retired). She is author of Blest Gana via Machiavelli and Cervantes: National Identity and Social Order in Chile (2017) and co-editor of Seeking Real Truths: Multidisciplinary Perspectives on Machiavelli (2007).“Readers discovering Violeta Parra for the first time and those who wish to deepen their understanding of her will appreciate this illuminating book.” —Nancy Morris, Professor, Department of Media Studies and Production, Temple University, USA “The editor and her collaborators have given us a gift—the ability to ‘listen’ differently to the music and art that embodied a nation, a social era, and a singular artist.” —Steve J. Stern, Alberto Flores Galindo and Hilldale Professor of History, Emeritus, University of Wisconsin-Madison, USA One of the leading figures in Latin American folk music and art during her lifetime, Violeta Parra was a vital force in the artistic, musical, visual, cultural, and social cultural production of the Chilean 1960s. Fifty years after her death, she continues to deeply influence artists of the present day. This book revisits Parra’s work and legacy to illustrate her global impact across artistic and political boundaries. Contributors offer multi-disciplinary perspectives that delineate how Parra contributed to shaping and—at the same time—antagonizing, societal processes in mid-20th century Chile. Patricia Vilches is Professor of Spanish and Italian and Scholar in Residence at Harlaxton College, UK and Professor of Spanish and Italian at Lawrence University, USA (retired). She is author of Blest Gana via Machiavelli and Cervantes: National Identity and Social Order in Chile (2017) and co-editor of Seeking Real Truths: Multidisciplinary Perspectives on Machiavelli (2007)
The Benefits of Bilingual Education
No full textThis article explores the controversial issue of Bilingual Education. Violeta Mendoza Wagner argues against the notion that Bilingual Education has failed in California schools. Borrowing from personal experience and based on a review of relevant literature the author concludes that Bilingual Education is a means to provide immigrants with a gateway to becoming full participants in this society. Dismantling Bilingual Education will not only weaken the social fabric of the state of California, but could also have a negative impact on its economic future at a time when multiculturalism and diversity are of utmost importance in an increasingly globalized world
- …
