1,720,962 research outputs found
Extradition in the legislation of foreign countries and Lithuania
No full textIn the article the author considers urgent problems of Extradition. The study is based on
scientific researches in this area and Laws on Extradition in other countries.
The article consists of 3 parts. In the first part the author analyses the notion of Extradition.
The legal regulation on Extradition is considered in the second part and the problems of conditions
and procedures related to Extradition are presented in the third part of the article.
The author pays attention to shortcomings of the legal regulation on Extradition in Lithuania
and gives the ways of their elimination. At the same time the author grounds the need of passing the
National Extradition Act and at the end in the view he gives the scheme of such law.1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Priėmus šį nepaprastai svarbų aktą, Lietuva sugrįžo į pasaulio tautų bendriją ir vėl tapo savarankišku tarptautinių santykių subjektu.
Visiems žinoma, kad viena iš opiausių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo sferų yra nusikalstamumo kontrolė1. Jau senokai nusikaltėliams neegzistuoja valstybės sienos ir jų veiklos zona neapsiriboja kurios nors vienos valstybės teritorija. Be to, tobulėjant susisiekimo priemonėms ir suprastėjus asmenų judėjimo per valstybės sieną kontrolei, nusikaltėlis per kelias valandas atsiduria kitoje valstybėje. Būtent dėl šios priežasties pastaraisiais dešimtmečiais ekstradicijos (nusikaltėlių išdavimo2) instituto reikšmė esti nepaprastai svarbi. Juk ekstradicija – tai pagrindinė ir pati problemiškiausia valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo užkertant kelią nusikalstamumui forma.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje ekstradicijos problemai neskiriama pakankamai dėmesio, nors įstatymų ir praktikos būklė turėtų skatinti visai ką kitą. Šiame straipsnyje autorius stengiasi panagrinėti ekstradicijos sąvokos problematiką, šio instituto teisinę prigimtį, Lietuvos ir užsienio valstybių ekstradicijos proceso ypatumus, praktiką, pateikia pasiūlymų, kaip tobulinti nacionalinius teisės aktus
Problems of the validity of criminal law in space
No full textVieni iš svarbesnių valstybės baudžiamojo kodekso straipsnių yra tie, kuriuose nustatytas baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike ir erdvėje. Šiose normose įtvirtinami svarbiausi baudžiamojo įstatymo dėsniai, apibrėžaintys jo galiojimo ir taikymo ribas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse minėtos normos yra 4, 6 ir 7 straipsniuose. Įvairių šalių baudžiamosios teisės specialistai jau seniai atkreipė dėmesį į baudžiamojo įstatymo galiojimo laike ir erdvėje problematikos svarbą. Šių problemų analizei daug jėgų ir laiko skyrė pasaulinio garso baudžiamosios teisės specialistai. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje įvardytai tematikai deramas dėmesys neskiriamas, nors šioje srityje esti labai daug teorinių ir praktinių problemų, kurios nusipelno išsamaus tyrimo. Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamieji įstatymai ar jų projektai, baudžiamosios teisės teoretikų darbai, tarptautiniai dokumentai svarbiausiais baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje aspektais. Pateikiami pasiūlymai tobulinti Lietuvos baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius jų galiojimą erdvėje. Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis įstatymas; Baudžiamoji jurisdikcija; Erdvė; Galiojimas; Pilietybės principas; Teritorinis principas; Active personality principle; Criminal jurisdiction; Criminal law; Principle of teritority; Space; ValidityNational criminal codes attribute major significance to the articles which establish the validity of criminal laws in time and space. These legal norms enforce the most important aspects of the criminal law defining the scope of it s validity and application. These norms are envisaged in Articles 4, 6, and 7 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. The author of the article analyses problems related to the validity of criminal laws in space, and regrets that in Lithuania, the significance of this topic is underestimated, despite of the abundance of theoretical and practical problems calling for an in-depth analysis into the field. The article deals with the most important aspects of the validity of criminal laws in space, and provides certain proposals concerning the prospects of the development of Lithuanian criminal laws in terms of their validity in space. To this end, the author looks into Lithuanian and foreign criminal laws and draft laws, theoretical works by specialist of criminal law, as well as other international documents
On the issue of relation between international law and national criminal law
No full textThe article focuses on key questions relation to the issue of relation between international law and national criminal law. For this purpose the author explores theories explaining the relation between national and international law and analyses the principles and forms of approximation of the fore mentioned legal systems.
The problems addressed in the article have been tried to analyse from the point of view of criminal law. Having examined criminal laws, which are in force in Lithuania at the moment, the
author draws a conclusion that the process of creation of national criminal law is taking place in
partial isolation from international law.
The author grounds the idea of direct enforcement of international treaties in Lithuanian
criminal law. The author speaks in favour of treatment of commonly resognised principles and rules of
international law as a part of Lithuanian legal system. The issues of parallel lawmaking and the rights
of courts to explain international treaties have also been addressed.
A particular attention is paid to the fact that international law is of co-orinative type in its
nature, which should be considered when creating national law.Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi klausimai, susiję su tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės santykio problema. Tuo tikslu tiriamos tarptautinės ir nacionalinės teisės santykį aiškinančios teorijos bei analizuojami šių teisės sistemų derinimo principai ir formos.
Tenka apgailestauti, kad Lietuvos baudžiamosios teisės teorijoje pastarajai temai dėmesio neskiriama. Tuo tarpu jau XIX a. žymiausi baudžiamosios teisės specialistai, pavyzdžiui, F. Listas, N. Tagancevas ir kiti pabrėžė, kad negalima kurti nacionalinės baudžiamosios teisės be tarptautinės teisės. Kitaip tariant, buvo pastebėta, kad tik suderinus šias sistemas galima pasiekti efektyvių rezultatų. Žvelgiant iš šių dienų pozicijų galima teigti tą patį. Tarptautinė teisė yra koordinacinio pobūdžio, todėl kuriant nacionalinę baudžiamąją teisę tiesiog būtina atsižvelgti į tarptautinės teisės normas – kitaip galima pakliūti į aklavietę. Ypač tai aktualu tada, kai kalbama apie normas, reglamentuojančias valstybės baudžiamosios jurisdikcijos ir užsienyje skirtų bausmių vykdymo pagrindus bei normas, apibrėžiančias atskirų nusikalstamų veikų sudėtis
Baudžiamosios atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus problemos: nacionalinis ir tarptautinis aspektai
Full text linkIn 2000 Criminal Code of the, Lithuanian Republic (further - CC) articles from XXIX chapter determine criminal responsibility for the proceeding which encroach on literature, science, art or other similar author’s rights of possession and interests. Purloin of authorship (CC 191article), literature, science, art or other unauthorized reproduction of work, distribution of unauthorized copies, shipment or possessing (CC 192 article), erasure or conversion of information about authors’ rights or subrights management (CC 193 article), illegal authors’ rights or subrights of elimination means of technical protection (CC 194 article) are included as well. Despite the necessity of protecting intellectual products, all the above mentioned CC articles are important, but it does really exist one very problematic but of paramount importance which determines the responsibility for literature, science, art or recovery of any other author’s work, unauthorized reproduction of work, distribution of unauthorized copies, shipment or possessing (CC 192 article). This notion could be validated by the prohibition of appropriate norms of the article which are most often violated and this in return presupposes abundant spectrum of problems, which are supposed to be solved by court. Scrutinizing practical implementation of CC 192 article, the author distributes the already tackled problem groups into 1) problems related with understanding of the expressed will of lawmakers and 2) problems related with the process of searching for justice. Analyzing these problem groups the author first, of all, investigates the limits of responsibility appealing to CC 192 article. Big attention is paid to the first part of CC 192 article which deals with the some kind of disposition problem because from the answer to the question depends and on the spectrum of criminal action.
It may be concluded that there is no doubt that the existing edited norm determines penal responsibility for illegal reproduction of phonogram, their import of copies, export, distribution, transporting or keeping for commercial purposes. Finally, the problem of narrow interpretation of "commercial purposes" feature existing in court practice is also analyzed. According to this aspect, the author speaks in favour of understanding of the "commercial purposes" feature in a wider spectrum then selling or any other realization seeking profit. In the article, based on court practice, some particular proceeding problem aspects such as expertise doing and avouching in testimony of penal action commitment and rating direct damage and adjudgement are analyzed as well.Straipsnyje nagrinėjamos aktualiausios baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas intelektinei nuosavybei problemos, kurios kilo įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui. Autorius gvildena BK 192 straipsnio l dalyje nustatytos baudžiamosios atsakomybės už literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą ribas. Analizuodamas BK 192 straipsnio l dalies dispozicijos rūšies problemą, dalyko sampratos aktualiausius aspektus, požymio „komercijos tikslais" aiškinimo ribas bei atitinkamos normos taikymo tam tikrus procesinius aspektus (ekspertizės atlikimas ir jos reikšmė įrodinėjant nusikalstamą veiką bei negautų pajamų priteisimas), autorius remiasi Lietuvos teismų praktika bei teikia siūlymus, kaip ją tobulinti. Straipsnis parašytas taikant sisteminės analizės, loginį ir dogmatinį metodus
The identification of the criminal act place and its significance for the state's criminal jurisdiction
No full textThe aim of the article is to analyze the rules of the identification of the criminal act place in the newly adopted Criminal Code of the Republic of Lithuania in 2000. The attention is focused on the difficulties of the identification of the criminal act place, when the act has an international aspect. It is an often case when a criminal act is started in one country and accomplished in another. In the process of investigating the conspiracy acts it often comes out that the conspirators act in different countries. The article also investigates the problem of the identification of the criminal act place when the act is committed in the virtual environment using telecommunication networks.
First of all, the article draws attention to the fact, that paragraph 3 of article 4 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania preconditions the problem of the competitive jurisdiction. This conclusion is drawn on the grounds that the analyzed norm obligates to start the criminal prosecution even if only a part of the criminal act has been committed in the territory of the Republic of Lithuania. The author points it out that this is not fair and beside the purpose. Not denying the fact that the most reasoned and logic theory of the identification of the criminal act place is the theory embracing the theories of act and consequences, the author nevertheless suggests to apply the norm establishing the theory differentially.
If the criminal liability is possible only for the commitment of the dangerous act, any kind of effort to detach oneself from the act theory should be recognized as ineffective. Besides, even in cases, when the composite part of the criminal act is material, the fact itself that the consequences have occurred in the territory of a definite state, is not enough to rest on the theory other than of the act while identifying the place of the criminal act. The place of the consequences may be recognized as the place of the criminal act only in case, when the consequences had the most effect there (where it actual takes effect). Therefore a conclusion is made that while solving the problem of the place of the criminal act, the practice of the idealization of the consequence doctrine and thoughtless application should be evaluated negatively. The essential questions cannot be decided only on formal arguments.
In cases when the act was started abroad and ended in Lithuania, the author draws attention to the fact, that the break of the act should be related to the acts of the perpetrator, law enforcement officers or civil persons, due to whom the continuation of the criminal act is stopped. It is not reasonable to identify the end of the criminal act to the detention of the perpetrator.
A lot of attention is given to the identification of the criminal act place, when the act is conspirational. The author criticizes the provision established in the Article 4 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the application of which, may lead to a conclusion that for the perpetrators acting in different countries, the territories of the countries where the crime had been committed are considered to be the places of the criminal act ...Neretai nusikalstama veika pradedama vienoje, o baigiama daryti kitoje valstybėje. Tiriant bendrininkaujant padaromas nusikalstamas veikas dažnai išaiškėja, kad bendrininkai veikia skirtingose valstybėse. Būtent šiais atvejais nusikalstamos veikos tyrėjas susiduria su vadinamuoju nusikalstamos veikos padarymo vietos (lot. forum delicti commisini) nustatymo tarptautiniu aspektu.
Straipsnyje, taikant dogmatinį, lyginamąjį, istorinį, loginį, sisteminės analizės, kritikos ir kitus metodus, siekiama išnagrinėti 2000 m. priimto naujo Lietuvos baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykles, siekiant pateikti šių normų aiškinimą bei parodyti jų trūkumus. Autorius taip pat kelia nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problemą, kai nusikalstama veika padaroma virtualioje erdvėje. Šioje erdvėje daromos nusikalstamos veikos yra kasdienis, bet Lietuvoje dar nenagrinėtas reiškinys. Be to, autorius siekia įrodyti, kad kitaip, nei įtvirtinta Lietuvos baudžiamajame įstatyme, nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas nėra sudėtinė teritorinio valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principo taikymo problema. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatyti nusikalstamos veikos padarymo vietą svarbu ir tuo atveju, jei valstybės baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama kurio nors baudžiamajame kodekse įtvirtinto ekstrateritorinio principo pagrindu
Criminal jurisdiction of the State and recognition of foreign judgement in Lithuania
No full textThe article investigates the problems, related to the implementation of the State’s criminal jurisdiction, after a judgement for a criminal act committment has already been passed by foreign countries or International Court. In the investigation of the problem, the author of the article aims at answering the question of what is the significance of the court decision adopted outside Lithuania to the implementation of its own criminal jurisdiction based on the principles of Criminal Code?
Dogmatic, comparative, logic, historical and critical methods have been used to analyze the norms of the Constitution of the Republic of Lithuania and the new Criminal Code of the Republic of Lithuania excluding double responsibility. While examining Article 31, part 5 of the Constitution and
Article 2, part 6 of the Criminal Code, more attention, however, is paid to Article 8, part 2 of the new
Criminal Code, where it is provided that the fact of a judgment and its enforcement in a foreign
country is a circumstance, preventing a person to respond to the Lithuanian Criminal Laws for the
criminal acts committed outside the territory of Lithuania.
According to the author, this position is not well-grounded, because unconditional recognition
of the foreign judgements is not the best way to ensure justice. The analysis of both international
agreements and criminal laws of a variety of foreign countries show that the position of the Lithuanian
legislative body should change on the issue.
Referring to the analysis carried out, a conclusion is made, that the application of the principle
non bis in idem on the international and national levels should be different. Unconditional recognition
of the principal on the international level would help a criminal to evade responsibility and deny the
State’s right to realize its own criminal jurisdiction. For the reason mentioned it is suggested to define
in the Criminal Code, that a court decision carried out in a foreign country can not be an obstacle to
prosecute and judge a person in Lithuania for the same criminal act, with the exception of the
following cases: a person was extradicted from Lithuania for the criminal act, Lithuania has passed
the criminal prosecution for the criminal act; Lithuania has applied to judge a person according to the
laws of the state, where the decision had been passed; Lithuania has agreed to carry out a foreign
decision. After sentencing a person in Lithuania for the criminal act, for which a foreign judgement
had been passed, the court should include the punishment given in a foreign country to the sentence
passed.Įgyvendinant valstybės baudžiamąją jurisdikciją tam tikrais atvejais galima susidurti su problema, kai dėl padarytos nusikalstamos veikos kitos valstybės ar tarptautinis teismas jau priėmė kaltinamąjį arba teisinamąjį nuosprendį. Vertinant šį faktą kyla klausimas, kokią reikšmę priimtas svetur sprendimas turi valstybės siekiui jos baudžiamajame kodekse įtvirtinto principo pagrindu įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdikciją? Norint atsakyti į šį klausimą svarbu išnagrinėti užsienio valstybėse bei tarptautiniuose teismuose priimtų nuosprendžių pripažinimo problemą, kuri glaudžiai susijusi su asmens dvigubos atsakomybės problema, daž-niausiai apibūdinama principu non bis in idem.
Straipsnyje, taikydamas dogmatinį, lyginamąjį, loginį, istorinį ir kritikos metodus, autorius siekia išsamiau panagrinėti Lietuvos Konstitucijos ir naujojo Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas dėl dvigubos atsakomybės draudimo. Nagrinėjant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį ir naujojo BK 2 straipsnio 6 dalį daugiau dėmesio skiriama naujo BK 8 straipsnio 2 daliai, kur įtvirtinta, kad tiek kaltinamojo, tiek teisinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo užsienio valstybėje faktas yra aplinkybė, trukdanti asmeniui atsakyti pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus už veikas, padarytas už Lietuvos teritorijos ribų.
Autoriaus manymu, ši nuostata yra kritikuotina, nes besąlygiškas užsienio valstybėse priimtų nuosprendžių pripažinimas nepadeda siekti teisingumo
Nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų reikšmė skiriamai bausmei
Full text linkWhile analysing the foreign states’ criminal codes and works of different scientists on repetitive criminal acts, one can see that there is no unified position to the problem. The discussions involve both the qualification of repetitive criminal acts, and their forms as well as their influence on sentencing.
However, the article with the use of dogmatic, logic and systematic analysis methods aims at analysing only the most complex and disputable problematic aspects of this independent institute of criminal law. These are the forms of repetitive crimes, and sentencing, after commitment of several criminal acts. The focus is on the forms of repetitive criminal acts, since the conception of this issue
determines the solution of other problems of the institute. According to the author, the most often
supported system of the three-member repetitive criminal acts (coincidence of criminal acts, repetition
of criminal acts and recurrence of criminal acts) does not hold the criticism, since in the process of
dividing the coincidence of the criminal acts, repeat and recurrence into types, it becomes obvious
that a number of them repeat each other. Besides, the terminology of repetitive criminal acts’ forms
and their types is rather confusing. After the analysis of those problems, the author presents a more
recent and modern view to the forms of serial criminal acts, and recognizes only the ones of
coincidence and repetition as such.
No less attention is dedicated to the problem of sentencing in case of several criminal acts, as
long as its decision is directly connected to the discernible forms of serial criminal acts.
It is recognized on the article that the new rules of generalising of sentencing are much more
obvious than the previous ones in the Criminal Code of the Republic of Lithuania of 1961. Under this
Code, courts in essence used only the principle of sentence embracing, what was especially favourable
for the persons committing criminal acts. However, the author states, that the provisions of Article 63
of the Criminal Code of Lithuania of 2000 has not fully solved the problem. The perpetrator may find
it useful to commit more crimes before the incriminatory decision of the court is made. Moreover, the
author assumes that the application of the principle of the addition of partial sentence in the case of
the repetition of criminal acts is neither scientifically grounded, nor properly regulated by laws. The
Criminal Code does not even mention what levers court should take into consideration in the most
severe punishment, of all given, adding a part of other mild ones. Due to this reason, a conclusion is
made that the principle of partial addition of sentences is a kind of sentence embracing and the
suggestion to withdraw from its application is provided in the article. At the same time, the author
maintains, that adding the sentences for several criminal acts committed, the amount of the final
sentence would not be limited. Only in such a case, it will become clear, how many crimes the
sentenced has committed and what is the retribution of society.
Apart from the theoretical aspect of this issue, the article draws attention to the problems
arising in court practice while imposing sentences after several criminal acts have been committed.Analizuodami užsienio valstybių baudžiamuosius kodeksus bei įvairių mokslininkų nusikalstamų veikų daugeto tema rašytus darbus pastebėsime, kad vienodo požiūrio į nagrinėti pasirinktą problemą nėra. Diskutuojama tiek dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo esant jų daugetui, tiek dėl daugeto formų bei jų įtakos skiriamai bausmei. Tačiau straipsnis, taikant dogmatinį, loginį ir sisteminės analizės metodus, skirtas išnagrinėti tik pačius sudėtingiausius ir daugiausia ginčų keliančius šio savarankiško baudžiamosios teisės instituto probleminius aspektus – tai nusikalstamų veikų daugeto formos bei bausmės skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas.
Daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamų veikų daugeto formoms, nes nuo to, kokia bus šiuo klausimu koncepcija, priklauso ir kitų šio instituto problemų sprendimas. Autoriaus nuomone, dažniausiai palaikoma trinarė daugeto sistema kritikuotina, nes skaidant nusikalstamų veikų sutaptį, pakartotinumą ir recidyvą į rūšis akivaizdžiai matyti, kad nemažai jų viena kitą kartoja. Be to, kiek painoka ir daugeto formų bei jų rūšių terminija. Išanalizavęs šias problemas autorius pateikia naujesnį ir šiuolaikiškesnį požiūrį į nusikalstamų veikų daugeto formas – tokiomis pripažįsta tik sutaptį ir pakartotinumą. Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir bausmės skyrimo problemai esant nusikalstamų veikų daugetui, nes jos sprendimas tiesiogiai susijęs su išskiriamomis nusikalstamų veikų daugeto formomis. Be teorinio šio klausimo aspekto, straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į teismų praktikoje galinčias kilti arba kylančias problemas skiriant bausmes padarius kelias nusikalstamas veikas
Baudžiamosios jurisdikcijos taikymo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie pagal nacionalinius įstatymus naudojasi imunitetu, problemos
Full text linkRecent events once again proved that the restrictions of the criminal jurisdiction, determinated by the Constitution of the Republic of Lithuania and other laws, are acute and give rise to many discussions about the citizens of Lithuania, who occupy certain positions or strive to achieve them. The discussions arise due to both the expedience of immunity guaranteed by respective laws for above mentioned persons and the meaning of immunity for the implementation of the state criminal jurisdiction. The inviolability of the president is a tradition which has lasted for centuries. Therefore, it is comprehensive and unquestionable to all that immunity for those persons must be secured and has to be ensured by the laws of many states. In this problem the discussion is raised only due to the term of immunity and the possibility to annulate it. Whereas one could say, that the immunity of parliament’s members, judges and persons, who are running for particular high state positions, from criminal jurisdiction is a quiet new and painful issue, especially when confronted with the problem of applying immunity as a protection from criminal responsibility. The author focuses on problematic rules of respective legal acts and the possibilities for improving the current situation during the elaboration of this problem.Straipsnyje nagrinėjamos problemos, susijusios su Lietuvos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos taikymu tiems piliečiams, kurie pagal įvairius nacionalinius teisės aktus naudojasi imunitetu nuo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos. Straipsnyje autorius analizuoja ir aukščiausių valstybės pareigūnų, ir kandidatų į atitinkamas pareigas imuniteto nuo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos problemą. Svarstoma teisėjų imuniteto problematika. Rutuliodamas šiuos klausimus autorius atkreipia dėmesį į problemiškas atitinkamų teisės aktų normas bei siūlo galimus jų tobulinimo būdus. Straipsnis parašytas taikant sisteminės analizės, loginį ir lyginamąjį metodus
Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principai
Full text linkMonografijoje nuodugniai nagrinėjama valstybės baudžiamosios jurisdikcijos samprata,
universali jurisdikcijos principų sistema bei tarptautinės teisės normų reikšmė,
kuriant valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principus įtvirtinančias Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso normas, ir jų sąveikos su kitais nacionaliniais įstatymais mechanizmas.
Pateikiamas naujas požiūris į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
normų, įtvirtinančių valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principus, jų kūrimo metodikos
bei kitų teisės aktų, turinčių įtakos įgyvendinant valstybės baudžiamąją jurisdikciją,
tobulinimą.
Ši monografija skirta studijuojantiesiems teisės mokslus, mokslininkams, teisininkams
praktikams, dirbantiems ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje, advokatūroje
ir teismuose. Ji bus naudinga ir įstatymų leidėjams, nes nemaža dalis autoriaus
siūlymų pateikiami įstatymo projekto pavidalu
Profesoriaus Vytauto Piesliako knygų "Lietuvos baudžiamoji teisė. Pirmoji knyga" ir "Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga" (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas): recenzija : recenzija
No full textAtkūrus nepriklausomybę Lietuvoje baudžiamosios teisės tematika buvo išspausdinti vos keli tokio pobūdžio literatūros šaltiniai. Svarbiausi jų – baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių vadovėliai. Profesoriaus Vytauto Piesliako knygų „Lietuvos baudžiamoji teisė“ ciklas yra senai lauktas ir subrendęs poreikis. Recenzijoje yra pateikiamas šio ciklo vertinimas, jo pagrindinai bruožai, reikšmė, struktūriniai elementai, glaustai apžvelgiant kiekvieno knygų skyriaus turinį, pagrindinius nagrinėjamus baudžiamosios teisės institutus. Recenzento nuomone, nagrinėdamas aktualiausius baudžiamosios teisės klausimus autorius pateikia ne tik konkrečios problemos teorinius aspektus, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip vienintelio kasacinio teismo Lietuvoje, praktiką. Svarbi šių knygų ciklo ypatybė – jų skyrių išbaigtumas. Visi klausimai išdėstyti dalykiškai ir nuodugniai, kiekvienu probleminiu atveju pateikiamos autoriaus pastabos bei komentarai. Konstatuojama, jog recenzuojamos dvi profesoriaus V. Piesliako knygos „Lietuvos baudžiamoji teisė“ yra reikšmingi, aktualūs ir originalūs leidiniai. Jie neabejotinai gali būti naudingi ir aiškinant Baudžiamojo kodekso normas, ir jas taikant. Be to, šios publikacijos vertingos kaip kitokios nuomonės pažinimo šaltiniai ir yra geras postūmis mokslinėms diskusijoms, nes tik jų metu galima surasti tinkamiausią ir todėl teisingiausią sprendimą. Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Baudžiamoji teisė; Lietuvos baudžiamoji teisė; V. Piesliakas; Vadovėlis; Criminal law; Criminal liability; Lithuanian criminal law; Manual; Textbook; V. PiesliakasAfter the restoration of independence, there were just a few sources of literature on criminal law published in Lithuania. The main ones are manuals of general and special parts of criminal law. The publication of a set of books “Lithuanian Criminal Law” by professor Vytautas Piesliakas has been long-awaited. The review gives the name of the set, describes its main characteristics, significance, structural elements, and makes a short overview of every chapter of the books and the main criminal law institutions examined in them. In the reviewer’s opinion, by examining the key criminal law issues the author presents not only theoretical aspects of a concrete problem but also the case law of Lithuania’s Supreme Court, which is the only court of cassation in Lithuania. An important characteristic of the set of books is the comprehensiveness of the chapters. The author examines all the issues in a detailed and efficient manner, offering remarks and comments with regard to any problematic issue at stake. The reviewer believes that the two books “Lithuanian Criminal Law” written by Piesliakas are important, relevant and original publications. They can undoubtedly be used to interpret and apply the norms laid down by the Criminal Code. Moreover, the publications are valuable sources of information about different opinions and can prompt a scientific discourse which can help find the most suitable and right decision
- …
