1,721,035 research outputs found
Tautinio atgimimo lietuviškos spaudos istorija ir jos kūrėjas: subjektyvioji versija
Get PDFThis publication includes a letter from a literary worker of the Lithuanian national movement in Lithuania Minor, Martynas Jankus (1858–1946), to a professor of Baltic studies at the University of Göttingen, Eduard Hermann (1869–1950), written in 1929. The letter consists of a reply to a question from the linguist about the state of the Lithuanian press at the end of the nineteenth and the beginning of the twentieth centuries. The author of the letter characterized the publishing of the illegal press in Lithuania Minor and its secret transportation to Lithuania under the rule of Tsarist Russia. He wrote about the most significant literary and publishing workers and the problems of the publishing trade. The letter provides rich biographical data on Martynas Jankus
Rankraštinė lietuviška knyga Wolfenbüttelio Postilė /
No full textRecenzijoje pristatomas 2008 metais Vokietijoje pasirodęs dviejų tomų veikalas "Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573" - preciziškai iš skaitmeninės kopijos parengta Postilės rankraščio faksimilė, perrašas iš originalo ir studija. Leidinio autorė – Jolanta Gelumbeckaitė. Leidinys aptariamas knygotyros aspektu: užčiuopiami knygotyros elementai kalbotyrininkų darbuose, atskleisdžiamos tekstų publikavimo pastangos ir pasiekimai, parodoma bibliografinio aprašo raida ir branda bei knygotyrinio vertinimo bandymai. Taip pat pristatomas J. Gelumbeckaitės parašytas įvadas, kuriame apibūdinama rankraščio materialinė kultūra, įrišimas, turinys, pateikiama rankraščio istorija, aptariami rankraščio publikavimo principai ir metodika. Straipsnio autorius pastebi, kad J. Gelumbeckaitės veikalas vainikuoja senosios lietuvių raštijos paminklų tyrimų pasiekimus XX amžiuje. Vertinant publikavimo metodikos ir įgyvendintų uždavinių aprėpties požiūriu jis laikytinas idealaus maksimalizmo pavyzdžiu. Tolesnė tyrimų pažanga galima tik į Postilę sutelkus kitų mokslo krypčių tyrėjų pajėgas. Pažymima, kad visa jo vertė atsiskleis tada, kai bus sudarytas ir paskelbtas Postilės žodynas. Veikalo publikacija taip pat plečia istorijos, etnologijos, kultūros, literatūrinių ryšių, Protestantų bažnyčios tyrimų erdvę ir galimybę. Reikšminiai žodžiai: Rankraštis; Raštija; Knygos kultūra; Publikacija; Istoriografija; Pamokslai; Biblioteka; Tekstas; Manuscript; writing; Book culture; Bibliography; Publication; Historiography; Homilies; Library; Interpretation; DiscourseThe review presents a two-volume work, Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573, released in Germany in 2008. This is a facsimile precisely produced from the digital copy of Postilla manuscript, overwriten from the original document accompanied by the study. The author of the publication is Jolanta Gelumbeckaitė. The publication is discussed from the bibliographical point of view, by grouping the elements of linguistics in works of different linguists, revealing efforts and achievements of text publishing, showing development and maturity of bibliographic description, and evaluation attempts of the bibliographer. The work also presents the introduction written by J. Gelumbeckaitė that describes material culture of the manuscript, binding, contents, history of the manuscript, principles and methodology of manuscript publication. The author of the article notes that this work by J. Gelumbeckaitė rounds up achievements of research into the old Lithuanian literature monuments of the 20 century. From the point of view of the publication methodology and scope of the tasks completed, this piece of work can be regarded as the ideal example of maximalism. Further research is possible only by focusing on Postilla the capabilities of the researchers from other scientific fields. It is argued that all of its value will be revealed, once the Postilla dictionary is compiled and published. Publication of this book also serves to expand the space and opportunities for historical, ethnological, cultural, and literary connections, and for the research of Protestant Church
Adamo Honory’io Kirkoro knygų leidyba lietuvių kalba Rusijos imperijos įvesto lietuviškosios spaudos draudimo laikais
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Research into Adam Honory Kirkor’s life and work was initiated by a specialist in the history of Lithuanian culture, Michał Eustachy Brensztein, in his applied study Adam Honory Kirkor: Publisher, Editor and Vilnius Printer in 1834-67 (Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor I właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867. Wilno, 1930). Presently his historiography has become internationally famous, and due to numerous publications in various languages it has branched out into the Polish, Lithuanian, and Belorusian trends. The Lithuanian trend was shaped by Kirkor’s liberal and compromise views recognizing the merits of historical Lithuania and the prospects of its continuity as well as by the reduced possibilities of research and cultural activities in the Polish-Lithuanian Commonwealth occupied by imperial Russia. The research and fact-finding works by Lithuanian researchers Reda Griškaitė, Antanas Kulakauskas, Pavel Lavrinets, Juozas Maceika, Zita Medišauskienė, Vytautas Merkys, Darius Staliūnas, and other authors in most cases analyze Kirkor’s attitude towards the Lithuanian national revival movement and his relations with the participants of this movement. In the article by the present author, research is oriented towards the adaptations, translations into Lithuanian and their publication in Lithuania Minor following the Lithuanian press ban in Greater Lithuania of three works by Kirkor: Grand Duke Vytautas (Beликiй князъ Витовтъ) published in a book by several authors Outlines of the History and Life of the Lithuanian People (Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа. Вильно, 1854); A Guide to Vilnius and Its Environs (Przewodnik po Wilnie i jego okolicach. Wilno, 1880); The Graves of Grand Dukes and Kings in Vilnius(Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie. Warszawa, 1882). A deeper insight is offered into the relationship between the author and the publishers and collaborators of the monthly Auszra that promoted the ideas of the Lithuanian national revival. The latter prepared the first Lithuanian translations of Kirkor’s works in conformity with the ideological aspirations of the Lithuanian nation in the new times. The sources of research were Kirkor’s books published in Polish and Lithuanian as well as the archival and published documents connected with the publishing process, and the bibliographical data accumulated by the bibliologists of several generations. Use is also made of the results of the assessment of the publishing organization and culture of Kirkor’s books established by the de visu method. In the course of research, a proposition is suggested that the need for Kirkor’s books felt by 19th-century Lithuanian society was programed in advance.
The publishing of their Lithuanian translations in Tilsit (lit. Tilžė) and Bittehnen (lit. Bitėnai) accelerated the integration of Lithuanians in Lithuania Minor and Greater Lithuania and the civic rapprochement between the residents of old and new Lithuania, fostered their historical and national identity and promoted cultural variety and progress.
Translated from the Lithuanian by Gražvydas Kirvaitis, Ph.D.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Adamo Honory’io Kirkoro istoriografijos ištakos yra Michało Eustachy’io Brenszteino faktografinio pobūdžio monografija lenkų kalba „Adamas Honory Kirkoras. Vilniaus leidėjas, redaktorius ir spaustuvininkas 1834–1867 metais“ („Adam Honory Kirkor. Wydawca, redaktor i właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867“. Wilno, 1930). Dabartiniu metu šio asmens tyrimai pasižymi svarbiu įdirbiu ir išsišakojo į lenkiškąją, lietuviškąją bei baltarusiškąją kryptis. Lietuviškąją kryptį nulėmė Kirkoro liberalios, kompromisinės, pasikeitusioms istorinės Lietuvos tęstinumo aplinkybėms atliepiančios patriotinės pažiūros, imperinės Rusijos režimo užimtoje Abiejų Tautų Respublikoje apribotos mokslo tiriamosios ir kultūrinės veiklos galimybės. Lietuvių tyrėjų Redos Griškaitės, Antano Kulakausko, Pavelo Lavrineco, Juozo Maceikos, Zitos Medišauskienės, Vytauto Merkio, Dariaus Staliūno ir kitų autorių tiriamieji ir mokslo pažintiniai veikalai dažniausiai analizuoja Kirkoro laikyseną lietuvių tautinio atgimimo epochoje ir santykius su šio sąjūdžio dalyviais. Autoriaus teikiamame straipsnyje tyrimas orientuotas į trijų Kirkoro veikalų („Великiй князъ Витовтъ“, publikuotas knygoje „Черты изъ исторiи и жизни литовскаго народа“. Вилъно, 1854; „Przewodnik po Wilnie i jego okolicach“. Wilno, 1880; „Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie“. Warszazwa, 1882) adaptaciją ir vertimus į lietuvių kalbą ir jų publikavimą Mažojoje Lietuvoje imperinei Rusijai uždraudus lietuviškąją spaudą tradiciniu lotyniškuoju raidynu Didžiojoje Lietuvoje bei autoriaus ryšius su „Auszros“ laikraščio leidėjais. Tyrimo šaltiniai yra Kirkoro knygos, archyviniai ir publikuoti dokumentai, kelių kartų knygotyrininkų sukaupti bibliografiniai duomenys. Darbe taip pat remiamasi tyrimo de visu metodu autoriaus užfiksuotais Kirkoro knygų leidybos kultūros vertinimais. Grindžiama įžvalga, kad XIX amžiaus lietuvių visuomenės užsakymas Kirkoro knygoms buvo užprogramuotas. Jų adaptyvių vertimų į lietuvių kalbą leidyba Tilžėje ir Bitėnuose spartino Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integraciją, senosios ir naujosios Lietuvos gyventojų pilietinį suartėjimą, ugdė istorinę ir tautinę savivoką, kultūros pažangą
TAUTINIO ATGIMIMO LIETUVIŠKOSIOS SPAUDOS ISTORIJOS NARATYVAI MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMUOSE: KNYGOTYRINĖS ŠALTINIOTYROS ASPEKTAS
Get PDFAn owner of a printing house and a publisher, Martynas Jankus (1858–1946) was a citizen of Germany and a Lithuanian of the East Prussian region. He was an active member of the Lithuanian national movement of the 19th – early 20th century. He supported the opposition of the people of the Grand Duchy of Lithuania which was annexed and integrated into the Russian empire in 1795. When the usage of the Lithuanian language in Latin script was banned in 1864–1904, Martynas Jankus started printing illegal books and newspapers in his printing house and transporting them secretly to the Russian empire. He supported publishing “Auszra” and “Varpas” the most influential newspapers of the national movement. In 1918, after the restoration of the independence of the Republic of Lithuania, this veteran of Lithuanian culture and politics was highly appreciated and attracted close attention of journalists. He publicised quite many memoirs about the publishing and distribution of illegal press, known newspaper editors and book authors, printers, and publishers. The greatest value for historiographic research of the book resides in three generalised memoirs that M. Jankus attempted in his late years. They include the publication “Smuggling of Lithuanian books” („Lietuviškų Kningų Kontrabanda“) which was published in the newspaper “Tėvynė” (1918) edited by Lithuanians in the USA, and two unpublished manuscripts: an exhaustive narrative (27 pages) without a title about the state of the Lithuanian press and language during the period of the growth of the national movement, sent to the professor linguist of the Göttingen university (Germany) Eduard Hermann, and the memoirs “An encyclopedia of my adventures” (,,Mano prietikių enciklopedija“) written in the form of a scholarly encyclopedic dictionary characterizing the acquaintances of M. Jankus. The advantage of the memoirs lays in the point of view of the author who is a direct participant and observer of the factual events, political and social processes, and characters of persons. Foreign researchers appreciate the knowledge of M. Jankus’ cooperation with the participants of Byelorusian, Polish, and German national and revolutionary movements and assistance in their literary publishing. On the other hand, although this author wrote many published and unpublished memoirs, they were small in size, written in the journalistic style and quite open. Therefore, they raised contradictions and critical comments of the public. Many did not understand the character of M. Jankus, which was conditioned by differences in cultural and religious traditions based on the civil rights of Prussian citizens, implying a much greater religious and political freedom. His publications and opinions were not self-controlled or limited in any way. The author sincerely depicted the positive and negative sides and character of the national movement and its participants. He was among the first to raise the issues of Polonized and estranged Catholic priests and the vices of the book smuggling as a social phenomenon. The Lithuanian society was not matured enough at his time and did not support him. The dethronement of the movements, communities, and leaders that had a national character was not tolerated during M. Jankus’ lifetime; it is not tolerated in modern society, either.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] Jankus (1858–1946) buvo aktyvus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lietuvių kultūros ir politikos veteranas buvo aukštai įvertintas ir sulaukė didelio visuomenės ir žurnalistų dėmesio. Atliepdamas paskatoms, jis ganai dažnai skelbė atsiminimus apie nelegaliosios spaudos leidimą ir platinimą, žymius laikraščių redaktorius ir knygų autorius, spaustuvininkus ir leidėjus. Knygotyros istoriografiniams tyrimams didžiausią vertę turi trys M. Jankaus senatvės amžiaus bandymai parašyti apibendrinamojo pobūdžio atsiminimus. Tai publikacija „Lietuviškų Kningų Kontrabanda“, išspausdinta JAV lietuvių laikraštyje „Tėvynė“ (1918), ir du nepublikuoti rankraščiai: Getingeno (Vokietija) universiteto kalbotyros profesoriui lituanistui Eduardui Hermannui 1929 m. išsiųstas laiško pavidalo išsamus be pavadinimo pasakojimas apie lietuvių tautos, lietuviškosios spaudos ir lietuvių kalbos būklę tautinio atgimimo kilimo laikais ir apie 1935–1937 m. rašyti enciklopedinio žodyno pobūdžio atsiminimai „Mano prietikių enciklopedija“, apibūdinantys M. Jankaus pažintus asmenis. Atsiminimų pranašumas yra faktinius duomenis, politinių ir socialinių procesų vyksmą, asmenybių charakteristiką vienijantis autoriaus kaip tiesioginio įvykių dalyvio arba stebėtojo požiūris. Užsienio tyrėjai vertina žinias apie M. Jankaus bendradarbiavimą su baltarusių, lenkų ir vokiečių tautinio ir revoliucinio judėjimo literatūros leidybos dalyviais. Kita vertus, nors publikuotų ir nepublikuotų atsiminimų šis autorius parašė gana daug, tačiau jie buvo palyginti nedidelės apimties, publicistinio žanro ir nestokojo atvirumo. Tai sukeldavo visuomenės prieštaravimų ir kritinių atsiliepimų. Daug kas nesuprato M. Jankaus charakterio dėl kultūrų ir tikybos tradicijų skirtumo, įdiegtos Prūsijos piliečių teisės į nepalyginti su Didžiąja Lietuva aukštesnio lygio politinę ir religinę laisvę. Autorius nuoširdžiai vaizdavo pozityviuosius ir negatyviuosius tiek tautinio sąjūdžio, tiek jo dalyvių asmenybių bruožus, galbūt vienas iš pirmųjų aštriai kėlė lietuviškosios spaudos draudimo laikų sulenkėjusios ir susvetimėjusios katalikų dvasininkijos ir knygnešystės kaip socialinio reiškinio ydas. Tokiam požiūriui lietuvių visuomenė nebuvo subrendusi ir jo nepalaikė
Culture of the regional book according to the Samogitian book of 1905-1944.
No full textIn summary of the doctoral dissertation are: relevance and the research problem, historiography, primary resources, the object of the research,the aim of the resear, tasks, methodology, the defended claims, the newness of the research, conclusions, and information on the author
Periodical "Pagalba" issued by the protestant wing of the national movement of Lithuania Minor in Germany (till 1919)
Get PDFStraipsnyje aptariamos tautinio lietuvių sąjūdžio protestantiškojo sparno svarbiausio leidinio – laikraščio „Pagalba“ atsiradimo priežastys, pateikiama formavimosi analizė, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į „Pagalbos“ leidybos ir idėjinę platformą lėmusios lietuviškosios medžiagos klausimus. „Pagalba“ dienos šviesą išvydo kaip savaitraštis. Jo redaktorius – Vilius Gaigalaitis (1870–1945) Prūsijos parlamento narys, evangelikų liuteronų kunigas. Laikraštis „Pagalba“ tapo vienu ilgiausiai egzistavusių ir skirtingą vaidmenį įvairiais etapais atlikusių Mažosios Lietuvos lietuviškų periodinių leidinių. Aptariama „Pagalbos“ leidybos kiekybinė charakteristika. Geriausiais metais žurnalas galėjo turėti, įskaitant ir draugijos narius, apie 2000–3000 skaitytojų. Leidinio struktūra buvo nesudėtinga. Nepaisant žurnalistinio atsargumo, idėjinio uždarumo ir pernelyg griežtos orientacijos į tam tikrų pažiūrų skaitytojų auditoriją, žurnalas ir jo redakcija nemažai nusipelnė skleidžiant švietimą, ugdant tautinę savimonę, suartinant imperijų siena perskirtas tos pačios tautos dalis. Leidinys pagal išgales atliko pozityvią tautinio sąjūdžio stiprinimo ir saviraiškos funkciją. Išliekamąją vertę jam suteikia kruopščiai fiksuota Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninio gyvenimo kronika. Reikšminiai žodžiai: Mažosios Lietuvos spaudos leidybos istorija; Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio istorijaThe Lithuanian national movement in Lithuania Minor was developing in the conditions of intensive activity of German political organizations, cultural integration of both parts of Lithuania (Minor and the Great one), and the strengthening of Lithuanian national autonomy. The National movement of Lithuanian Minor was transforming into a differentiated political movement and independent organizations since the 19th century. A part of them stayed under the influence of German political parties, another part sought the political autonomy. Each of these organizations relied and flocked around ideologically related newspapers: “Lietuviška ceitunga” in Klaipėda, “Konzervatyvus draugystės laiškas” in Priekulė and others. The latest to emerge was the Protestant wing of Lithuanian national movement with a periodical “Pagalba” (1904–1939). Vilius Gaigalaitis (1870–1945) – a well-known Lithuanian activist, a deputy of Prussian Parliament, an Evangelical-Lutheran priest – edited it. This journal and its editor’s supporters declared total loyalty to Kaiser Germany, however, they sought to preserve the identity of Lithuanians in Lithuania Minor through political and cultural activity, cultural cooperation with Great Lithuania, and creation and promotion of a significant image of Lithuanian nation in the world. This led to confrontation with political power in Germany. The cultural, national, and political development of “Pagalba” and its supporters was stopped by the war. The situation, factors of influence and the goals of activity later changed significantly
LEONAS PANAVAS (1942–2011): ASMENYBĖ, KNYGOS KULTŪRA IR KNYGRIŠYSTĖ
Get PDFLeonas Panavas (1942‒2011) was a professional milling-machine operator at Vilnius metal-working plants who became a bibliophile and book binder due to his cultural aspirations. He was motivated by his complicated family and personal experiences as well as by his natural abilities. His book culture was developing in several directions. It was dominated by his collection of a personal library of scholarly bias, his strong inclination for reading, and bibliophily. Even though L. Panavas lacked higher education, his personal book culture surpassed not only that of an ordinary metal worker but also exceeded the competences achieved by some professionals in the humanities. The main motivation for his creative activities was bookbinding. It made up for the gaps in his specialized secondary education acquired in his younger days. With the aim of self-development, L. Panavas turned bookbinding into a way of life. To keep it going, he constantly solidified the material foundations of his craft, expanded the circle of his clientele and continuously perfected his professional skills and his style of binding. Striving for a qualitative progress, he made use of professional literature and expert consultations, visited exhibitions of original artefacts created by masters of binding and learned from them. The literature on bookbinding collected by him is valuable and diverse in content. It included the history of writing and book publishing, the methods and technology of binding, the graphics of type and ornamentation of covers, binding materials, and the restoration of ancient bookbindings. He did his best to familiarize himself with the professional publications on the related crafts (leather industry, paper making) in other countries (Russia, the United Kingdom, France, the USA, Czech Republic) even though, due to the lack of knowledge of foreign languages, he could not always use them to the best advantage. However, the bookbinder’s reading range was not limited to professional literature only. His reading interests were truly universal and they were satisfied by a well selected personal library specializing in the humanities. Its characteristic feature is preservation of books and respect for them. In the present study, research into L. Panavas’s book culture and bookbindings is based on his personal collection of over 150 professional bookbindings preserved by his family as well as on his private library and some documents. However, one feels the absence of more diverse archival material. A major part of bookbindings created by L. Panavas during 25 years of binding activities is dispersed in the private collections of his numerous customers. Researching them is a task for the future. Still, the study has made it possible to establish L. Panavas as an important participant of the Lithuanian book binding process during the period of the restoration of Lithuania’s statehood and its consolidation (1985‒2010) as well as a productive craftsman.Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Siekdamas kultūros tikslų, jis tapo savamoksliu knygrišiu ir knygos kultūros adeptu, artimu bibliofilui. Motyvaciją teikė sudėtinga šeimos ir asmens socialinė patirtis. Jo knygos kultūra buvo keliakryptė. Joje dominavo asmeninės bibliotekos kūryba, pagarba knygai ir jos tausojimas, pomėgis skaityti, bibliofilija. Nors Panavui stigo aukštesnio išsilavinimo, tačiau jo asmeninė knygos kultūra pranoko ne tik metalo darbininko, bet ir kai kurių išsilavinusių humanitarų lygį. Studijoje teigiama, kad svarbiausias kūrybinės veiklos motyvas buvo knygrišystė. Knygrišystės profesionalumo siekta pirmtakų imitacijos ir saviugdos būdu. Ji kompensavo jaunystėje įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo spragas. Tobulindamas knygrišystės gebėjimus, nuosekliai kūrė materialinius pagrindus, klientūrą, gerino įrišų techniką ir stilistiką, siekdamas pažangos naudojosi profesine literatūra ir profesionalų konsultacijomis. Jo sukaupta knygrišystės literatūra turinio požiūriu buvo vertinga ir įvairi. Šiame darbe L. Panavo knygos kultūros ir įrišų tyrimams panaudotas jo asmeninis daugiau kaip 150 profesionalių knygų įrišų palikimas ir asmeninė biblioteka, tačiau susidurta su dokumentinių šaltinių stygiumi. Nepaisant to, tyrimas leido nustatyti, kad L. Panavas gerai suvokė knygos kultūros reikalavimus ir formas, yra svarbus Lietuvos valstybingumo virsmo laikotarpio (1985–2010) lietuviškosios knygrišystės proceso dalyvis ir produktyvus meistras
Karaliaučiaus vaidmuo lietuviškos knygos istorijoje :
Get PDFIm Laufe von sieben Jahrhunderten hat die Stadt Königsberg i. Pr. einen entscheidenden Einfluss auf die Wirtschaft, Politik und Kultur mehrerer Völker ausgeübt. Besonders tiefe Wurzeln hat Königsberg in der geistigen und materiellen Welt der Balten – Preußen, Litauer und Letten geschlagen. Im Laufe von vierhundert Jahren wurden in Königsberg nach unserer Erkenntnis in 25 Druckereien oder in 13% aller Druckereien litauische Bücher herausgegeben. Unter den 17 Orten Kleinlitauens, die eine Spur in der Geschichte des litauischen Buches hinterlassen haben, nimmt Königsberg nach der Anzahl der Bücher den dritten Platz ein. In der Stadt erschienen 649 Ausgaben. Die litauischen Bücher in Königsberg sind unterschiedlich in ihrer Form und ihrem Inhalt
„NIDOS MOKYKLOS KRONIKA“: PRAĖJUSIO LAIKO METMENŲ KNYGA
Get PDFCHRONIK DER SCHULE ZU NIDDEN. HERAUS GEGEBEN VON GITANAS NAUSEDA UND VILIJA GERULAITIENĖ ; TRANSKRIPTI ON, KOMMENTARE – VILIJA GERULAITIENĖ , EINLEITUNG „HENRY FUCHS, DER AUTOR DER NIDDENER SCHULCHRONIK“ (P. 17–33) – NIJOLĖ STRAKAUSKAITĖ. VILNIUS : [PETRO OFSETAS ], 2013. 330, [14] P. : ILIUSTR . – AUF LAGE [900] EXEMP L. – ISBN 978-609-420-298-8. NIDOS MOKYKLOS KRONIKA. SUDARĖ GITANAS NAUSĖDA IR VILIJA GERULAITIENĖ, PARENGĖ VILIJA GERULAITIENĖ , PD HABIL. DR. CHRISTIANE SCHILLER , IŠ VOKIEČIŲ KALBOS VERTĖ VILIJA GERULAITIENĖ. ĮVADINIAI STRAIPSNIAI: NIJOLĖS STRAKAUSKAITĖS „HENRY FUCHSAS – NIDOS MOKYKLOS KRONIKOS AUTORIUS “ (P. 15–34); CHRISTIANE’ĖS SCHILLER „NIDOS GYVENTOJAI : JŲ GYVENIMO BŪDAS IR KALBA “ (P. 35–39), VILIJOS GERULAITIENĖS „NIDOS MOKYKLOS KRONIKOS RANKRAŠČIAI , TEKSTO RENGIMO IR VERTIMO NUOSTATOS“ (P. 40–45). VI LNIUS : [PETRO OFSETAS ], 2016. 287, [9] P.: ILIUSTR . – TIRAŽAS [800] EGZ. – ISBN 978-609-420-487-6
KNYGOS ISTORIJOS ŠALTINIAI
Get PDFInvestigation of book history sources or source research is a book science discipline that investigates the origin of book history sources, their retrieval, classification, evaluation and usage. This is partly a theoretical and partly an applied discipline. The theoretical part of source investigation includes the analysis of the authenticity, reliability, and typology of sources. The applied part of source investigation focuses on the issues of building the basis of sources and their usage. The general solution in the methodology of processing sources is classification. The main concepts of classification are type and sort. A type is perceived as a model of a group of objects (data, work or things) having a general essential property. A sort is defined as an object under classification that meets the type definition by a general or a partial attribute.Scholars of different countries have agreed that a type is determined by the following attributes: 1) time of origin (primary and secondary), 2) information format (written, visual, audial, linguistic, or objects). Book history perceives the second attribute as the most important because, according to it, sources are defined as written and non-written. Written sources are most numerous; depending on their purpose they are grouped into the following sorts: 1) books; 2) official documents; 3) critical and evaluation materials; 4) bibliographies; 5) statistical documents; 6) reference books of institutions and companies, catalogues, address books; 7) archival clerical documents; 8) advertisements of publications; 9) information material of periodicals; 10) diaries; 11) correspondence; 12) memoirs; 13) book research in othersciences; 14) publicistic writings; 15) book ownership marks; 16) other manuscript or printed sources.Non-written sources are less diverse. They include: 1) visual and audial documents; 2) objects of material culture (buildings, equipment, memorials, book culture means). Critical evaluation concerns mainly written sources. It may be internal and external. The first one helps to identify the sort of a source as a document and its attributes, and the latter is related to the significance of a document. A researcher builds his conclusions on the totality of sources and reconstructs the facts and phenomena that belong to the past of a book and serve as a basis for determining the regularities of its development.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] istorijos šaltinių mokslas, arba šaltiniotyra, – knygotyros dalykas, tiriantis knygos istorijos šaltinių atsiradimą, jų išaiškinimą, klasifikavimą, vertinimą ir naudojimą. Knygos istorijos atžvilgiu jis yra pagalbinis mokslas. Tai iš dalies teorinis, iš dalies taikomasis mokslas. Teorinė šaltiniotyra tiria šaltinių autentiškumo, patikimumo, sisteminimo, taikomoji – šaltinių bazės formavimo ir naudojimo klausimus. Universalus šaltinių išteklių apdorojimo metodologinis sprendimas yra jų klasifikavimas. Pagrindinės klasifikavimo sąvokos yra tipas ir rūšis. Tipu laikoma bendrą esminę savybę turinčių duomenų, kūrinių arba vienarūšių daiktų grupės modelis, rūšimi – bendru arba daliniu požymiu tipą atitinkantis klasifikuojamas objektas. Įvairių šalių mokslininkų sutarimu šaltinių tipas dažniausiai nustatomas pagal tokius požymius: 1) pagal atsiradimo laiką (skirstomi į pirminius ir antrinius), 2) pagal informacijos formą (skirstomi į rašytinius, vaizdinius, garsinius, lingvistinius ir daiktinius). Knygos istorijai svarbiausias antrasis požymis, pagal kurį šaltiniai skirstomi į rašytinius ir nerašytinius. Rašytiniai šaltiniai yra gausiausi, todėl remiantis jų paskirties požymiu skirstomi į šias rūšis: 1) tiriamos knygos, 2) direktyviniai dokumentai, 3) kritikos ir vertinimo medžiaga, 4) bibliografinės rodyklės, 5) statistikos žinynai,6) knygos įstaigų ir įmonių žinynai, katalogai, adresų knygos, 7) archyviniai raštvedybos dokumentai, 8) leidinių anonsavimo publikacijos, 9) periodinių leidinių informacinė medžiaga, 10) dienoraščiai, 11) laiškai, 12) atsiminimai, 13) kitų mokslų knygos tyrinėjimai, 14) publicistika, 15) knygų nuosavybės ženklai, 16) kiti rankraštiniai ir spausdintiniai šaltiniai. Nerašytiniai šaltiniai ne tokie įvairūs. Jiems skiriami: 1) vaizdo ir garso dokumentai, 2) materialinės kultūros objektai (pastatai, įrengimai, memorialiniai paminklai, knygos kultūros priemonės). Kritinis šaltinių vertinimas daugiausia kreipiamas į rašytinius šaltinius. Jis yra išorinis ir vidinis. Pirmasis padeda nustatyti šaltinio kaip dokumento rūšį ir jo požymius, antrasis – dokumento reikšmę. Remdamasis šaltinių visuma tyrėjas atkuria knygos praeities faktus ir reiškinius, kurie sudaro pagrindą knygos raidos dėsningumams nustatyti
- …
