1,720,983 research outputs found
Assessment of the status of performance measurement of Lithuanian municipalities
No full textThis article discusses the evaluation of the status of performance measurement in Lithuanian municipalities. The evaluation is based on the analysis of legal documents regulating practices of performance measurement, the content analysis of documents of strategic planning of municipalities, and a survey of heads of divisions, heads and deputy heads of municipal administrations. The survey was conducted with the reference to the criteria of the Municipal Performance Measurement Model that was created following the widely known Common Assessment Framework. In the first part of the article the Municipal Performance Measurement Models are presented. In the second part the results of the analysis of legal documents are dealt with. The third part summarizes the results of the analysis of strategic planning documents. The fourth part presents the results of the survey.Straipsnyje pateikiamas veiklos matavimo būklės Lietuvos savivaldybėse vertinimas, remiantis veiklos matavimo praktikas reglamentuojančių teisinių dokumentų analize, savivaldybių strateginio planavimo dokumentų turinio analize ir savivaldybių administracinių padalinių vadovų, administracijų direktorių bei jų pavaduotojų anketine apklausa. Apklausa buvo vykdoma, atsižvelgiant į savivaldybių veiklos matavimo modelio, sukurto pagal plačiai žinomo bendrojo vertinimo modelio pavyzdį, kriterijus. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamas savivaldybių veiklos matavimo modelis, antroje dalyje aptariami teisinių dokumentų analizės rezultatai, trečiojoje dalyje - strateginio planavimo dokumentų turinio analizės rezultatai, ketvirtojoje - apklausos duomenų rezultatai
Persvarstant liberalizmą: požiūris į ideologijas, demokratiją ir politines partijas
No full textStraipsnyje plėtojamos normatyvinės prielaidos, kokios turėtų būti politinės ideologijos, demokratija ir politinės partijos. Formuluojama persvarstyto liberalizmo, kuris suvokiamas kaip patraukli alternatyva vyraujančioms šiuolaikinėms politinėms ideologijoms, versija. Persvarstyto liberalizmo prielaidas, kokios turi būti ideologijos, apibendrina ideologinio pliuralizmo samprata. Ideologiniam pliuralizmui būdinga: 1) skirtis tarp „kairės“ ir „dešinės“ nėra vienintelė, kuri paaiškina ideologinių schemų įvairovę – galimos ir kitokios skirtys, politinės ideologijos nebūtinai turi būti kategorizuojamos kairės–dešinės skalėje; 2) kad ideologijos būtų pripažintos demokratinėje visuomenėje, jos turi atitikti bendrus demokratiškumo principus; 3) ideologijos padeda politinėms partijoms generuoti alternatyvias socialinės tikrovės vizijas ir viešosios politikos alternatyvų paketus, įtikinti rinkėjus, suburti komandas, kompetentingas įgyvendinti šias vizijas ir viešosios politikos alternatyvas, išugdyti lyderius, kurie sugebėtų įkvėpti ir motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų. Taip pat formuluojama visapusiškos demokratijos samprata, alternatyvi tiek atstovaujamosios, tiek tiesioginės, deliberatyvinės, pilietinės, tiek kitų šiuolaikinių demokratijų koncepcijoms. Visapusiškos demokratijos modelyje demokratija yra suvokiama kaip kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso savybė, formuluojami normatyviniai kriterijai pagrindiniams kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso elementams: sprendimų priėmimo proceso dalyviams, sprendimų priėmimo proceso procedūroms, sprendimų turiniui ir sprendimų įgyvendinimui. Tokia integruota demokratijos teorija sudaro galimybę formuoti naujas demokratines institucijas, keisti sprendimų priėmimo praktikas. Iš visapusiškos demokratijos sampratos išvedamos prielaidos apie kitokį politinių partijų vaidmenį – politinėms partijoms siūloma priskirti tokias funkcijas kaip piliečių ugdymas, viešųjų diskusijų iniciavimas ir moderavimas, viešosios politikos sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Politinės partijos visapusiškoje demokratijoje turėtų veikti vadovaudamosi ideologijomis, kurios atitiktų jau minėto ideologinio pliuralizmo sąlygas. Politinių partijų vidaus valdymas taip pat turėtų būti organizuotas pagal visapusiškos demokratijos modelio kriterijus Reikšminiai žodžiai: Ideologinis pliuralizmas; Persvarstytas liberalizmas; Politinės partijos; Viešieji svarstymai; Visapusiška demokratija; Comprehensive democracy; Ideological pluralism; Political parties; Public deliberations; Reconsidered liberalismThe article develops normative assumptions about what the political ideologies, democracy and political parties ought to be and advocates a reconsidered version of liberalism, which is perceived as an alternative to the prevailing modern political ideologies. Assumptions of reconsidered liberalism about the role of ideologies in democracy are generalized in the concept of ideological pluralism. The article also presents a concept of comprehensive democracy as an alternative to representative, direct, deliberative, civic and other modern conceptions of democracies. In this perspective democracy is perceived as a mode of collective decision-making process. Normative criteria for the basic elements of a collective decision making process, i.e.: participants of decision-making processes, decision-making procedures, content of decisions and implementation of decisions, are formulated. Assumptions about the alternative role of political parties in democracy are derived from the conception of the comprehensive democracy. It is proposed to assign to political parties functions such as civic education, organizing and moderating public deliberations, monitoring policy implementatio
Policy Governance in Response to COVID-19 Pandemic: Types of Policy Tools and Governance Processes
No full textBased on policy design and process approaches, the article identifies and describes the organizational, authoritative, financial and information-based policy tools that are or could be used to make the decisions needed to halt the spread of COVID-19 virus and reduce the negative consequences of the restrictions to economy and population. There are five main processes for managing the COVID-19 pandemic – identification of infected persons, control of routes of infection, treatment of the sick, support for businesses and populations affected by the COVID-19 pandemic, and support for public service systems. These processes are modeled as the Plan-Do -Check-Act (PDCA) cycle. The model provides criteria for evaluating policy formulation and implementation processes in response to the COVID-19 pandemic
Reconsidering liberalism: an approach to ideologies, democracy, and political parties
Full text linkThe article develops normative assumptions about what the political ideologies, democracy and political parties ought to be and advocates a reconsidered version of liberalism, which is perceived as an alternative to the prevailing modern political ideologies. Assumptions of reconsidered liberalism about the role of ideologies in democracy are generalized in the concept of ideological pluralism. The article also presents a concept of comprehensive democracy as an alternative to representative, direct, deliberative, civic and other modern conceptions of democracies. In this perspective democracy is perceived as a mode of collective decision-making process. Normative criteria for the basic elements of a collective decision making process, i.e.: participants of decision-making processes, decisionmaking procedures, content of decisions and implementation of decisions, are formulated. Assumptions about the alternative role of political parties in democracy are derived from the conception of the comprehensive democracy. It is proposed to assign to political parties functions such as civic education, organizing and moderating public deliberations, monitoring policy implementation.Straipsnyje plėtojamos normatyvinės prielaidos, kokios turėtų būti politinės ideologijos, demokratija ir politinės partijos. Formuluojama persvarstyto liberalizmo, kuris suvokiamas kaip patraukli alternatyva vyraujančioms šiuolaikinėms politinėms ideologijoms, versija. Persvarstyto liberalizmo prielaidas, kokios turi būti ideologijos, apibendrina ideologinio pliuralizmo samprata. Ideologiniam pliuralizmui būdinga: 1) skirtis tarp „kairės“ ir „dešinės“ nėra vienintelė, kuri paaiškina ideologinių schemų įvairovę – galimos ir kitokios skirtys, politinės ideologijos nebūtinai turi būti kategorizuojamos kairės-dešinės skalėje; 2) kad ideologijos būtų pripažintos demokratinėje visuomenėje, jos turi atitikti bendrus demokratiškumo principus; 3) ideologijos padeda politinėms partijoms generuoti alternatyvias socialinės tikrovės vizijas ir viešosios politikos alternatyvų paketus, įtikinti rinkėjus, suburti komandas, kompetentingas įgyvendinti šias vizijas ir viešosios politikos alternatyvas, išugdyti lyderius, kurie sugebėtų įkvėpti ir motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų. Taip pat formuluojama visapusiškos demokratijos samprata, alternatyvi tiek atstovaujamosios, tiek tiesioginės, deliberatyvinės, pilietinės, tiek kitų šiuolaikinių demokratijų koncepcijoms. Visapusiškos demokratijos modelyje demokratija yra suvokiama kaip kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso savybė, formuluojami normatyviniai kriterijai pagrindiniams kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso elementams: sprendimų priėmimo proceso dalyviams, sprendimų priėmimo proceso procedūroms, sprendimų turiniui ir sprendimų įgyvendinimui. Tokia integruota demokratijos teorija sudaro galimybę formuoti naujas demokratines institucijas, keisti sprendimų priėmimo praktikas. Iš visapusiškos demokratijos sampratos išvedamos prielaidos apie kitokį politinių partijų vaidmenį – politinėms partijoms siūloma priskirti tokias funkcijas kaip piliečių ugdymas, viešųjų diskusijų iniciavimas ir moderavimas, viešosios politikos sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Politinės partijos visapusiškoje demokratijoje turėtų veikti vadovaudamosi ideologijomis, kurios atitiktų jau minėto ideologinio pliuralizmo sąlygas. Politinių partijų vidaus valdymas taip pat turėtų būti organizuotas pagal visapusiškos demokratijos modelio kriterijus
Vidurio ir Rytų Europos šalys Europos Sąjungoje ir šalia jos: ar bus išvengta naujo padalijimo?
No full textEvaluation of the Impact of Policy Measures of Government Response to the covid-19 Pandemic in Lithuania
No full textThe article presents the results of the evaluation of the impact of policy measures of government response to the COVID-19 pandemic on the Lithuanian economy and the social condition of the population. Methods of comparative analysis of several countries and interrupted time series design were used for the evaluation. Segmented regression and linear regression models were developed, which indicated that the restrictions of the quarantine regime in Lithuania helped to control the spread of COVID-19 during the first wave of the pandemic (February 26 - June 15, 2020), but, compared to Latvia, Estonia and Finland, they were more severe which resulted in more severe negative consequences for the Lithuanian economy and population. Measures to support businesses affected by COVID-19 were not properly implemented, which had a much greater impact on the rise in unemployment among the Lithuanian population than in other EU countries
Viešojo valdymo tobulinimas panaudojant veiklos vertinimo ir žinių vadybos priemones
No full textIn this article interrelationship between public governance, Knowledge Management and performance
evaluation is discussed. It is argued that Knowledge Management which is defined as steering of processes of
creation, sharing and application of knowledge by use of information and communication technologies is
related to performance evaluation which includes performance measurement and program evaluation. In
the processes of performance measurement and evaluation certain knowledge is created which should also
be efficiently distributed and properly applied. Knowledge Management systems could be measured and
evaluated too. In the paper the concept of „public governance“ as the new paradigm of public administration
which differs both of traditional public administration and the New Public Management, is formulated. The
arguments are presented that specific Knowledge Management strategies as well as performance evaluation
could contribute to implementation of principles of good public governance.Šiame straipsnyje nagrinėjamas viešojo valdymo, žinių vadybos ir veiklos vertinimo ryšys. Argumentuojama,
jog žinių vadyba, suprantama kaip žinių kūrimo, apsikeitimo žiniomis ir žinių pritaikymo procesų valdymas,
panaudojant informacines ir komunikacines technologijas, yra susijusi su veiklos vertinimu, apimančiu veiklos
rezultatų matavimą ir programų vertinimą. Veiklos rezultatų matavimo ir vertinimo procesuose sukuriamos tam
tikros žinios, kuriomis turi būti efektyviai keičiamasi, jos turi būti tinkamai panaudojamos. Žinių vadybos sistemos
taip pat gali būti matuojamos ir vertinamos. Straipsnyje formuluojama „viešojo valdymo“ kaip naujos viešojo
administravimo paradigmos, kuri skiriasi tiek nuo tradicinio viešojo administravimo, tiek nuo naujosios viešosios
vadybos, samprata. Pateikiami argumentai, kad specifinės žinių vadybos strategijos, taip pat ir veiklos rezultatų
matavimas bei vertinimas gali prisidėti prie sėkmingo viešojo valdymo principų įgyvendinimo
- …
