1,720,962 research outputs found
Transgrediencijos raiška Broniaus Radzevičiaus novelių rinktinėje "Link Debesijos"
Get PDFThe aim of this article is to present the transgredience theory of Russian scientist Mikhail Bakhtin as a compromise of the traditional and postmodern views of literature. Traditional criticism, which here is defined as a metaphysical view of literature as a subject’s self-representation, rejects the postmodern idea of the subject’s death as nihilistic blather. On the contrary, the postmodern attitude denies the subject’s identity as a centre of literature. The theory of transgredience admits that subjectivity is not dead, but rejects it as a constant and finite identity. It makes it possible to join the traditional and postmodern attitudes.The first section deals with these aspects of transgredience. Such categories as time, space, author, hero, exteriority, and inner world are defined. It is stressed that the word man, which traditionally is understood as a subject of constant identity, in Bakhtin’s theory means the possibility to create that identity. This possibility becomes aesthetic reality only when an author—the principle of organizing language—exteriorizes and, through exteriorization, materializes experience in a hero. Exteriorization and the separation of man-authorhero are stressed as the main aspects of the theory of transgredience.The forms of transgredience that are expressed in Radzevičius’s novels are analyzed in the second section. The texts of this author come into the center of analysis because of their intensive correlations of experience and language. It is considered that the best way to present the theory of transgredience as a compromise of traditional and postmodern thought is to use it in an interpretation of the texts of those authors who not only join experience and language into an intense unity, but even feel the boundaries of representing experience through language. Radzevičius is one of those authors.Even though Lithuanian literary critics sees him as a master of creating unity between word and feeling, his texts, as a separate world which is governed by the rules of language, reveal that sometimes feeling absorbs language and novels becomes non-esthetic acts. Such situations are called disturbance of transgredience and have two directions: a) hero absorbs author and becomes an author of his own; b) author absorbs hero and makes him a figure of representing the ideology of the author as a living person. Both directions are described through analyses of certain novels.Straipsnio objektas – Broniaus Radzevičiaus novelių rinktinė „Link Debesijos“. Lietuvių prozininko novelės analizuojamos remiantis rusų literatūrologo Michailo Bachtino transgrediencijos teorija. Ši teorija vertinama kaip teorinis kompromisas, leidžiantis sujungti tradicinės, subjektyvumą ginančios kritikos nuostatas su postmodernia autoriaus mirties idėja. Teorinėje straipsnio dalyje pristatoma M. Bachtino transgrediencijos teorija, aktualizuojama žmogaus kaip patirties visumos idėja, apibūdinamas bachtiniškasis estetinės žiūros iš tos patirties kūrimo kelias. Daugiausia gilinamasi į rusų mokslininko autoriaus ir herojaus santykį, apibrėžiamos transgrediencijos, išoriškumo, vidinio pasaulio kategorijos, įvardijamos transgrediencijos sąlygos ir jos pažeidimo situacijos. Analizuojant B. Radzevičiaus kūrinius, tiriama, kaip juose skleidžiasi transgrediencija, kaip meninės visumos kūrimo procese dalyvauja autorius, kokių transgrediencijos pažeidimų galima rasti Radzevičiaus novelėse. Sąmoningai pasirenkama Radzevičiaus proza, kurioje itin intensyviai koreliuoja kalbos ir patirties impulsai. Manoma, kad transgrediencijos teoriją geriausia perteikti taikant ją tų autorių tekstams, kurie ne tik sulydo patirtį ir kalbą, bet ir jaučia patirties reprezentavimo kalba ribas. Radzevičius yra vienas tokių autorių, tačiau dažnai, susižavėję jo kalbos valdymo talentu, kritikai nepastebi, kad tekstas, kaip kalbos dėsnių valdoma struktūra, ima sakyti daugiau nei autorius norėjo. Tyrime parodoma, kad šalia novelių, kur transgrediencija pasiekiama, Radzevičiaus rinktinėje „Link Debesijos“ dažnai galime aptikti situacijas, kai autorius nesuvaldo savo intencijų bei patirties: jis arba kalbą paleidžia stichiškai tekėti patyrimų trajektorijomis, arba kalbėjimui nori suteikti iš anksto numatytą prasmę.
Zasada niewspółobecności w zbiorze nowel Broniusa Radzevičiusa Link Debesijos Przedmiotem artykułu jest analiza zbioru nowel litewskiego prozaika Broniusa Radzevičiusa Link Debesijos (W stronę Debesiji), przeprowadzona w oparciu o teorię niewspółobecności rosyjskiego literaturoznawcy Michaiła Bachtina. Teoria ta jest traktowana jako teoretyczny kompromis, pozwalający połączyć założenia tradycyjnej krytyki broniącej subiektywizmu z postmodernistyczną ideą śmierci autora. Świadomie wybrano prozę Radzevičiusa, w której istnieje bardzo wyraźna korelacja między językiem i doświadczeniem. Uważa się, że teorię niewspółobecności najlepiej przedstawić na przykładzie tekstów tych autorów, którzy nie tylko nierozerwalnie stapiają w jedno doświadczenie i język, ale też wyczuwają granice przekazywania doświadczenia za pomocą języka. W części teoretycznej artykułu przedstawiono teorię niewspółobecności M. Bachtina, przywołano ideę człowieka jako całości doświadczenia, określono bachtinowską zasadę tworzenia wartości estetycznej w odniesieniu do tego doświadczenia. Najwięcej uwagi poświęcono analizie relacji między autorem i bohaterem, określono kategorie niewspółobecności, świata zewnętrznego i wewnętrznego, omówiono warunki występowanianiewspółobecności oraz sytuacje związane z jej naruszeniem. Dokonując analizy utworów B. Radzevičiusa, zbadano formy występowania zasady niewspółobecności, udziału autora w procesie tworzenia całości artystycznej oraz naruszenia zasady niewspółobecności w analizowanych nowelach. Najpierw dokonano rozbioru nowel stanowiących spójną całość artystyczną, następnie omówiono utwory, w których zabrakło artystycznego wykończenia.SŁOWA KLUCZOWE: Michaił Bachtin, Bronius Radzevičius, autor, bohater, estetyczny punkt widzenia, niewspółobecność (transgrediencja, egzotopia), całość artystyczna
"Glison's loop" by Jurgis Kunčinas: tale about novel which turned into slumgullion.
No full textWriting drags the main character Jeronimas Jaras into the word of creation. Alcohol and sex scatter abstract reflections and give a possibility to live in a world of senses. A brownie transposes Jaras from Earth to a world of spirits: the modern subject, which in modern novels is thought of as a centre of the universe, turns into a drinking lecherous tramp and finally into silent spirit. It is stressed that like Western antinovels "Glison's Loop" has no universal code of reading, no project of meaning can be discovered in it. Abstract reflections and "main ideas" are changed into language that concentrates on creating images, actions, and bodily senses. "Glison's Loop" is called antitraditional and antimodern at the same time, communicative as much as a language itself (without any subject's given directions) can communicate
Polymorphy of writing in ričardas gavelis’ fiction.
No full textPOLYMORPHY OF WRITING IN RICARDAS GAVELIS‘ FICTION ‘The Polymorpy of Writing in Ricardas Gavelis‘ Fiction‘ focuses on the analysis of Ricardas Gavelis’ fiction and discusses how the situation of a human being is outlined in the context of a changing cultural situation. The idea has been developed that Gavelis‘ fiction tries to rebel against all mental forms that suppresses identity. This author creates a polymorphous writing which can be described as alogic, nihilistic and sensual narration that destroys socialistic ideology, provincial patriotism or metaphysical stagnation of culture and with the variety of writing’s forms helps to ‘defend’ free and plural consciousness. The main theoretical ideals are taken from Roland Barthes and Julia Kristevas‘ concepts of writing. It is though that synthesis of these concepts helps to reveal the real variety of Gavelis‘ writing. The first part of the research focuses on the analysis of Barthes’ concept of writing and it’s connection to Kristeva’s concept. It is discussed how formalistic-structuralistic concept of subject and writing can be seen in the light of psychoanalytical ideas. Forms, signification, polymorphy – these are the object of the analyses in the first part. The polymorphy of writing means than Gavelis uses different ways to express the meaning in each novel. The second part of the research focuses on analyses the polymorphy writing in of Gavelis’ fiction. The aim of the analyses is to show how the variety of writing occurs. Novel ‘The Poker of Vilnius’ is described as the novel of polyphonic narrative, novel ‘The Memoirs of Young Man’ is called as writing of a disappearing one, ‘The Jazz of Vilnius” is interpreted as the improvisation of writing, ‘The Last Generation of the Manhood’ is analysed as the destructive writing and ‘Seven Ways to Commit a Suicide’ is seen as an example of self-destructive writing. This part of the research aims to reveal that Gavelis effort to express subject’s relations to history turns into desperate denial of culture and literature
Klaidūs vaikščiojimai painiais psichės labirintais : recenzija
No full textStraipsnis yra Rimos Pociūtės knygos „Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste“ (Vilnius: Homo liber, 2009) recenzija. Knygoje, pasitelkiant analitinės psichologijos sąvokas „kolektyvinė pasąmonė“, „archetipas“, „ego“, „savastis“, „individuacija“, „anima“, „animus“, analizuojami šiuolaikinės mūsų prozos autoriai. Į analizės akiratį patenka Broniaus Radzevičiaus, Dalios Urnevičiūtės, Danutės Kalinauskaitės, Renatos Šerelytės, Lauros Sintijos Černiauskaitės, Zitos Čepaitės, Jurgos Ivanauskaitės kūriniai. Analizės tikslas yra tekstuose besiskleidžiančioje asmeninės psichikos dinamikoje aktualizuoti universalius, kolektyvinius vaizdinius. Autorei ne visuomet pavyksta išvengti „jungininkams“ būdingo polinkio literatūrą sutraukti į schemas, prisidengiant subtilios kolektyvinės pasąmonės energijos nušvitimų paieškomis. „Psichės istorijos“ palieka nemažai atvirų klausimų, bet reikia pripažinti, kad ši knyga – svarbi. Pagaliau galime kalbėti apie rimtesnius bandymus kurti psichoanalitinių lietuvių literatūros studijų diskursą. Nedaug mūsų literatūros kritikų taip aiškiai deklaruoja savo priklausomybę vienam metodui, o dar mažiau pateikia praktinio metodo taikymo medžiagos. Knygos iškelti klausimai sukuria puikų kontekstą literatūrologinei polemikai, kurios taip trūksta Lietuvos akademinėje terpėje. Ši recenzija – tai vienas bandymų įsitraukti į interpretacijų konfliktų lauką, tikintis, kad kuriamas poleminis diskursas ir toliau plėsis. Reikšminiai žodžiai: Archetipas; C. G. Jung; C.G. Jungo analitinė psichologija; Feministinė kritika; Literatūros studijos; Psichoanalitinė literatūros kritika; Psichoanalizė; Rima Pociūtė; Archetipe; Archetype; C. G. Jung; C.G.Jung's analytical psychology; Feminist criticism; Literature studies; Psychoanalysis; Psychoanalytical literary criticism; Rima PociūtėThe article is a review of the book by Rima Pociūtė entitled “Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste” [Stories of the Psyche: Contemporary Lithuanian Writers in the Context of Psychoanalysis] (Vilnius: Homo liber, 2009). Using concepts of analytical psychology, such as “collective subconsciousness”, “archetype”, “ego”, “ownership”, “individuation”, “anima” and “animus”, the book explores authors of our contemporary prose. The analysis focuses on works by Bronius Radzevičius, Dalia Urnevičiūtė, Danutė Kalinauskaitė, Renata Šerelytė, Laura Sintija Černiauskaitė, Zita Čepaitė and Jurga Ivanauskaitė. The aim of the analysis is to make universal collective images more relevant in the dynamics of personal psyche unfolding in texts. The author does not always manage to avoid the inclination to contract literature into schemes by pretending to search for irradiation of collective subconsciousness energy. “Psichės istorijos” leaves a number of open questions, but it is worth admitting that this book is significant. We can eventually speak about more serious attempts to create a discourse of psychoanalytical studies of Lithuanian literature. Rather a small number of our literary critics declare their dependence on a single method so clearly and even fewer provide material on the application of a practical method. Issues raised by the book create an excellent context for literary polemics which Lithuania’s academic world obviously lacks. This review is one of the attempts to enter the field of interpretation conflicts in the hope that the polemic discourse under construction will continue to develop
Jutimo ir kalbos sąlytis Jurgio Kunčino romane "Tūla"
No full textReikšminiai žodžiai: Jurgis Kunčinas; Jutimas; Kalba; Kalbos tėkmę; Literatūra; Prasmė; Romanas; Tradicija; Jurgis Kunčinas; Language; Lithuanian literature; Novel; Sensation; Sense; Speech flow; Traditio
Diversity of writings in the novels of Bronius Radzevičius, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas.
No full textThis dissertation, by applying the postulates of 20th century theories (of Mikhail Bakhtin, Northrop Frye, Roland Barthes, and Julia Kristeva) to the prose of Bronius Radzevičius, Ričardas Gavelis, and Jurgis Kunčinas, constructs a new way of reading Lithuanian novels of the last decades of the 20th century. It opens a discussion with the dominant Romantic attitude towards the novel and literary tradition in general, and argues that the selected novels show clear signs implying that the concept of tradition as “the continuing existence of literature” (Viktorija Daujutytė) or “the nation’s defensive wall” (Vytautas Kubilius) is incapable of understanding literature as a diversity of writings. Through the categories of writing and transgredience, an alternative way of reading the abovementioned authors is presented, one that finds the organizing principle of the aesthetic whole within the text—and the practice of writing that created it. This analytical perspective makes it clear that tradition is not a stable, language-external ideological dimension that regulates representation, but a storehouse of diverse writings located within the language itself
Electrical network relay protection and automation laboratory system.
No full textEletrical network relay protection and automation laboratory system was made in this final work. The theoretical part examined multifunctional relay design and features. Their discrete and analog signal converters, relay inputs and outputs. Information visualization tools, storage of digital devices and communication with other digital devices. It was chosen for further microprocessor relay siemens siprotec 4 group 7SJ611. Described in its selection and communication connections. To adjust the settings and inputs, output configuration. For practical purposes it was made microcontroller protectors test stand for future engineers get acquainted with the work of such relays and configuration parameters. As well as atypical mode test and analysis
Kultūrinis lūžis ir literatūros tradicija
No full textReikšminiai žodžiai: Apolonas; Archajinė kultūra; Dionisas; Identitetas; Kultūrinis lūžis; Modernioji kultūra; Naujasis romamas; Ričardas Gavelis; Apollo; Archaic culture; Cultural Breakdown; Dionysus; Identity; Modern culture; New novel; Ričardas Gaveli
Vaizduotės orgijos Herkaus Kunčiaus kūryboje
No full textStraipsnyje į Herkaus Kunčiaus kūrybą siūloma pažvelgti kaip į autoreferentiškos literatūros tekstus. Kunčiaus proza nagrinėjama kaip skirtingų laikotarpių, nesuderinamų kultūrinių ir istorinių pasakojimų reikšmes į vieną pasakojimą lydantis rašymas, kuris sunaikina bet kokią objektyvią tikrovę ir sukuria uždarą reikšmių sistemą, egzistuojančią tik tame tekste. Žvelgiant tokiu aspektu, Kunčiaus tekstai yra ne atviri komunikacijai, bet yra postmoderniai autoreferentiški – jų reikšmių sistema egzistuoja tik uždaroje to kūrinio semantinėje sistemoje. Straipsnyje analizuojama, kaip postmodernus autoreferentiškumas reiškiasi romanuose „Gaidžių milžinkapis“ ir „Nepasigailėti Dušanskio“. Abejuose romanuose įvykiai klostosi be aiškios tvarkos, pagal pasakotojo vaizduotės šuolius. Siužetas kuriamas taip, kad būtų atskleista, jog vaizduotė gerai žinomoms istorijoms geba kurti savas simbolines reikšmes. Vaizduotėje tvarkingas, nuoseklus pasakojimas išsiderina, kultūriniai ženklai jungiasi pagal savą logiką ir prasmė virsta ne aiškiai įvardijama idėja, bet neapčiuopiamu estetiniu-intelektualiniu įspūdžiu. Kunčiaus romanuose mes patenkame į vaizduotės erdvę, kurioje įprasti Biblijos, istorijos, filosofijos kontekstai išsilieja į vientisą paveikslą ir sukuria savitą reikšminę struktūrą, prasidedančią pirmuoju romano žodžiu ir pasibaigiančią su paskutiniu kūrinio puslapiu. Už teksto ribų prasmė tokiu pavidalu, kokią mes jaučiame skaitydami, neegzistuoja. Reikšminiai žodžiai: Fikcija; Herkus Kunčius; Naratyvas; Postmodernizmas; Romanas; Vaizduotės orgijos; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Contemporary Lithuanian literature; Fiction; Herkus Kunčius; Narrative; Novel; Orgies of imagination; Postmodernism; Postmodernism, novelIn the article, it is suggested to look at the works of Herkus Kunčius as texts of auto-referential literature. Kunčius' prose is analysed as the writing that combines the meanings of different periods, incompatible cultural and historical narratives into a single narrative, which destroys any objective reality and creates a closed system of meanings that exists in that text only. Looking from this angle, Kunčius' texts are not open to communication, but rather are auto-referential in a post-modern way - their system of meanings exists only in the closed semantic system of that literary work. The article analyses the postmodern autoreferentiality in the novels "Gaidžių milžinkapis" ("The Tumulus of Roosters") and "Nepasigailėti Dušanskio" ("No Mercy for Dushansky"). In both of these novels, events occur without a clear order and can be seen as separate fragments of narrator's imagination. The plot is created in such a way as to reveal that the imagination can give well known stories new symbolic meanings. In the imagination, a neat, consistent story becomes unclear, cultural signs connect according to their own logic, and meaning turns from a logical idea into an intangible aesthetic-intellectual impression. Through Kunčius' novels we enter into the space of imagination, in which the typical contexts of Bible, history and philosophy create a coherent picture and a distinct structure of meaning, starting with the first word of the novel and ending with the last page of the literary work. Beyond the text, meaning does not exist in the form that the readers felt it to be while reading it
Transformation of cosmogonic myth in B. Radzevičius' novel "Priešaušrio vieškeliai"
No full textStraipsnyje, remiantis K. Jungo psichoanalitinėmis idėjomis, siekiama atskleisti, kaip „Priešaušrio vieškeliuose“ įgyvendinama subjektyvaus pasaulio kūrimo idėja, arba kaip į subjektyvią plotmę transformuojamas kosmogoninis mitas. Romane mitologinis mąstymas ryškiausiai skleidžiasi pagrindiniam romano veikėjui Juozui Daukinčiui ieškant tapatybės su gamta. Pagal K. Jungą – tai Motinos Gamtos archetipas. Daukintis tarsi uždaro gamtą savyje ir taip siekia tapatybės su ja. K. Jungas tokią poziciją vadina intraversine nuostata: žmogus yra susikoncentravęs ties savo vidiniu pasauliu ir gali netekti ryšio su išoriniu pasauliu. „Priešaušrio vieškeliuose“ intraversinę nuostatą ryškiausiai iliustruoja antros romano dalies skyrius „Sapnas“. Gamtos tobulumas ir moters meilė yra Motinos gimdytojos archetipo, kuris įkūnija pasaulio pradžią, išraiška. Motinos Gamtos archetipas romane suponuoja motinos sukurto pasaulio harmoniją, moters meilė turi pakeisti motinos ilgesį. Per gamtą ir moterį romano herojus kuria darnų vidinį pasaulį. Taip asmeninė pasąmonė išlaiko ryšį su kolektyvine, kuri užkoduota kiekviename žmoguje. Kolektyvinė pasąmonė pateikia universalias tiesas, o asmeninė kuria subjektyvų pasaulį: motina yra individo ir žmonijos bendrumo garantas. Subjekto refleksijos cirkuliuoja ratu ir viena ar kita forma (gamta ar moters meile) sugrįžta prie Motinos archetipo, įkūnijančio pasaulio pradžią. Taip K. Jungo teorijos kolektyvinės pasąmonės kosmogonija individualioje pasąmonėje transformuojama į siekimą iš vidinio chaoso sukurti harmoningą subjektyvų pasaulį, chaosą sutramdant meile. Reikšminiai žodžiai: Bronius Radzevičius; Kosmogoninis mitas; Lietuvių romanas; Literatūros psichoanalizė; Mitas; Motinos archetipas; Simbolis; Transformacija; „Priešaušrio vieškeliai“; "Highways before Dawn"; Archetype of Mother; Bronius Radzevičius; Cosmogonic myth; Literary Psychoanalysis; Lithuanian literature; Lithuanian novel; Myth; Symbol; TransformationIn the light of psychoanalytical ideas of Swiss psychiatrist Karl Jung, an attempt is made to reveal implementation in Radzevičius' novel of the idea for creating a subjective world or transformation of a cosmogonic myth into a subjective plane
- …
