1,720,999 research outputs found
Mokslo ir politikos sąsajos J. Habermaso socialinėje filosofijoje
Full text linkThe article analyses Jügen Habermas’ attitude towards relations between science and politics, and influence of science upon political sphere. The author seeks to figure out the following: in what ways, according to Habermas, science could be dangerous for social life; then, Habermas’ position concerning validity of the main charges raised against science. Finally the author discusses alternative version of science and its sociopolitical role proposed by Habermas.Straipsnyje nagrinėjamas Jürgeno Habermaso požiūris į mokslo ir politikos sąsajas bei mokslo daromą įtaką politiniam gyvenimui. Siekiama išsiaiškinti, kuo mokslas, anot Habermaso, gali būti pavojingas socialiniam gyvenimui; taipogi bandoma išryškinti Habermaso nuostatas dėl pagrindinių mokslui keliamų kaltinimų pagrįstumo; galiausiai aptariama Habermaso siūloma alternatyvi mokslo bei jo sociopolitinio vaidmens sampratos versija
„Mes nekenkiame aplinkai“: gynybiniai humanitarinių mokslų režimai administraciniame akademijos diskurse
Full text linkFor the last decade, the humanities are globally pronounced as stranded in a crisis or at least touched by it. In the times of crisis the apologetic discourse is more important and visible than in the times of relative peace and prosperity. Comparing to the Anglo-Saxon humanities, the rhetoric of crisis is not very popular among the representatives of Lithuanian humanities. The article reconstructs the main arguments and defensive regimes used by scholars during experimental discussions on the value of the humanities in Lithuania. The empirical data consists of four discussions (conducted in 2017–2018). The aim of the article is to analyse this argumentation and to compare it to the global discourse on the value of the humanities.Pastarąjį dešimtmetį globaliu mastu konstatuojama humanitarinių mokslų krizė. Kai būklė krizinė, humanitarinės savigynos režimas gerokai svarbesnis ir ryškesnis, ypač palyginti su institucinės taikos ir gerovės laikais. Skirtingai nuo kolegų iš anglosaksiškojo pasaulio, tarp Lietuvos humanitarų krizinė retorika nėra itin populiari, todėl galima klausti, kaip jie artikuliuoja savo disciplinų poreikį bei naudą. Straipsnyje pristatomi dominuojantys gynybiniai režimai ir argumentai, rekonstruoti iš 2017–2018 m. vykusių keturių eksperimentinių diskusijų su Lietuvos universitetų mokslininkais apie humanitarinių mokslų reikšmę. Straipsnio tikslas – šių argumentacijų analizė bei sugretinimas su globaliais humanitarinių mokslų vertę grindžiančiais argumentais
Formation of Otaku Cultural Identity: Šiauliai Club "Yorokonde" Case Study.
No full textThe Bachelor‘s thesis analyses otaku cultural identity formation in Šiauliai Japanese culture enthusiasts club „Yorokonde“. The work consists of two parts, theoretical and practical. The theoretical part analyses the various authors talking about identity theories of self construction or socially constructed person. It also examines different approaches to the pop culture. In the empirical part Japanese culture spreading chronology is reconstructed. The concept of otaku term issues and implications is examined. Otaku identity and its formation through the activities of the otaku is analysed. Anime and manga importance to the interest of Japanese culture is extracted in the work.Examined relation between punk „Do-it-yourself“ ideas and cosplay, and also what cosplay is. Examined homosexual manga genre yaoi, and Japanese language usage in otaku speech
CONTEMPORARY ARGUMENTATION THEORY AND ITS APPLICATION POSSIBILITIES IN LITHUANIAN SCHOOLS.
No full textThe main objectives of this thesis are: (i) the analysis and comparison of S. Toulmin's and F. Eemeren's argumentation theories; (ii) the assessment of the potential application of the before-mentioned theories at Lithuanian schools in pursuance to acquire argumentative skills; (iii) demonstration of application possibilities in cases when students write argumentative essays and discuss actual topics. Choosing of F. Eemeren's theory led to precise evaluation of students argumentative skills and to detection of argumentation fallacies they are making. It was found, that students argumentative competency is far from perfect, so the work suggests to improve situation with publishing special metodics for writting the argumentative essays and to include chapter in Lithuanian language textbooks for studying argumentation. Students there should be acquainted with contemporary argumentation theory, for example with theory of F. Eemeren. Then the assesment problem of a argumentative skills could possibly be solved – this theory is supposed to be useful tool for the evaluation
Artistic research: how to match-make science and art?
No full textTaikant mokslo filosofijos prieigą, straipsnyje nagrinėjamas meninio tyrimo fenomenas. Tekste siekiama išsiaiškinti, kas yra meninis tyrimas ir kokios metodologinės prielaidos įgalina atsirasti naujai tyrimo rūšiai. Naudojant logines priemones, bandoma nustatyti formalias meninio tyrimo ribas. Loginę prieigą pratęsia įvairių mokslo klasifikacijų analizė, kuri parodo galimas meninio tyrimo sampratos variacijas, priklausančias nuo monistinės arba pliuralistinės mokslo sampratų. Formali prieiga papildoma ir derinama su trijų mokslo filosofų interpretacijomis, kuriomis siekiama parodyti mokslo (tyrimo) ir meno santykių aiškinimo versijas (Rudolfo Carnapo, Thomaso S. Kuhno ir Paulo K. Feyerabendo), argumentuojančias už meninio tyrimo (ne)galimybę. Reikšminiai žodžiai: Meninis tyrimas; Menas; Mokslas; Tyrimas; Rudolfas Carnapas; Thomasas S. Kuhnas; Paulas K. Feyerabendas; Artistic research; Art; Science; Research; Rudolf Carnap; Thomas S. Kuhn; Paul K. FeyerabendReferring to the philosophy of the scientific approach, the current article analyses the phenomenon of artistic research (AR). The author of the text seeks to explain what artistic research is and what methodological presuppositions enable us to establish this new kind of research. Applying the logical tools, the formal limits of artistic research are estimated and determined. The logical approach is supplemented by the analysis of different interpretations of artistic research based on the monist or pluralist approaches to the classification of sciences. The formal approach is combined with three interpretations by philosophers of science (Rudolf Carnap, Thomas S. Kuhn and Paul K. Feyerabend), arguing the pros and cons of the possibility of artistic research
Carlas Schmittas ir mokslo karų pateisinimas
Full text linkMokslo filosofijoje ir sociologijoje pakankamai dažnai pastebimas politinio žodyno vartojimas. Moksle vykstantys procesai apibūdinami „konflikto“, „karo“, „revoliucijos“ ir kitais militaristiniais terminais. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar politinių teorijų žodynas ir jų naudojami instrumentai galėtų prisidėti prie adekvatesnio socialiai nulemtų ir apspręstų moksle vykstančių procesų supratimo? Ieškant atsakymo į šį klausimą į pagalbą pasitelkiama Carlo Schmitto politinė teorija: politiškumo samprata, draugo-priešo perskyra, išimties ir karo sampratos. Šio teksto tikslas – peržiūrėti ir patikrinti, ar veikia, ir jei veikia, tai kaip veikia Schmitto idėjos svarstant socialinių ir humanitarinių mokslų filosofijos problemas bei klausimus
Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės: žemėlapiai šiapus ir anapus pasakojimo
Full text link[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. Žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. Bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. Jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, neįgyvendinamas ir bergždžias užsiėmimas. Tačiau žemėlapis nėra vien reprezentacija – kiekvienas žemėlapis „pasakoja“ tam tikras istorijas, kurios alternatyviai pateisina jo egzistavimą. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks yra epistemologinis žemėlapio statusas, ar galimas „nebylus“ žemėlapis ir ar esama pasakojimų, kurių nebūtų galima užfiksuoti žemėlapyje. Kaip žemėlapio naratyvumo iliustracija naudojamas ir nagrinėjamas Jurgio Mačiūno sudarytas Rusijos istorijos atlasas
Jeanas François Lyotard’as: mokslo vaidmuo postmodernioje visuomenėje
Full text linkStraipsnyje nagrinėjamas Jeano-François Lyotard'o požiūris į mokslo bei politikos sąsajas bei mokslo daromą įtaką socialiniam gyvenimui; siekiama išsiaiškinti, kuo modernusis mokslas, anot Lyotard'o, gali būti pavojingas socialiniam gyvenimui; taip pat aptariama Lyotard'o siūloma alternatyvi postmoderniojo molfslo bei jo sociopolitinio vaidmens sampratos versij"a; galiausiai Lyotard'o nuostatos apie socialinį mokslo vaidmenį lyginamos su Habermaso pozicija
Kodėl klystantis žmogus pranašesnis už techniką? Futbolo technofobų argumentai
Full text linkStraipsnyje nagrinėjami futbolo technofobų argumentai prieš naujų technologijų taikymą rungtynių metu. Technofobija – tai naujų technologijų baimė, nepasitikėjimas jomis ir jų demonizavimas. Technofobų argumentai rekonstruojami (jei įmanoma) siekiant suteikti jiems racionalų, neprieštaringą ir išbaigtą pavidalą. Todėl šie argumentai susiejami su technologijos poveikį visuomenei analizuojančių teoretikų idėjomis. Šis siejimas, viena vertus, įgalina išryškinti futbolo technofobų poziciją, ir, kita vertus, parodyti kai kurių teorinių pozicijų neišbaigtumą
LIETUVOS FILOSOFINIŲ DISCIPLINŲ APŽVALGOS IR JŲ NARATYVINĖS STRATEGIJOS
Full text linkStraipsnio tikslas – taikant filosofinio žinojimo sociologijos prieigą ištirti strategijas, kurias Lietuvos filosofai naudoja apžvelgdami savo disciplinų tapsmo ir raidos istorijas. Straipsnyje nagrinėjamos keturios apžvalgos, skirtos Lietuvos filosofų įdirbiui šiose srityse: Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėjimai (1993), filosofinė antikotyra (1995), fenomenologija (2008), analitinė kalbos ir mokslo filosofija (2010). Pagrindiniai klausimai: kaip aprašoma ir pateikiama konkrečios filosofinės krypties raida? Kokį vaidmenį apžvalgoje atlieka nuorodos į išorinį kontekstą? Kokia istorija dominuoja apžvalgoje – vidinė ar išorinė? Kuriems filosofams ir jų tekstams skiriama daugiausia dėmesio? Kokia apžvalgose pateikiamų tekstų dinamika?
Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, filosofinio žinojimo sociologija, filosofijos istorija, vidinė ir išorinė istorija.
The Reviews of Lithuanian Philosophical Disciplines and Their Narrative Strategies
Aldis Gedutis
Summary
T
he article applies the approach of sociology of philosophical knowledge in order to analyze the strategies Lithuanian philosophers use reviewing development of their disciplines. Four reviews on different fields of Lithuanian philosophy are analyzed: History of Lithuanian Philosophy (1993), Philosophical Studies of Antiquity (1995), Phenomenology (2008), Analytic Philosophy of Language and Science (2010). The major questions are to be answered: How development of certain philosophical field is described and presented? What role the references to external and extra-philosophical context play? What historical approach is predominant – internal or external? What philosophers and texts are presented as most influential? What is dynamics of the philosophical texts presented in reviews?
Keywords: Lithuanian philosophy, sociology of philosophical knowledge, history of philosophy, internal and external history
- …
