1,720,979 research outputs found
Aspects of the song festivals symbolics of their meaning and feeling
No full textStraipsnio tikslas – aptarti daugiareikšmius Lietuvos dainų švenčių prasmių simbolikos ir pajautos aspektus. Ištyrus šveicarų ir vokiečių, taip pat ir latvių bei estų ankstyvąsias dainų šventes, daroma išvada, jog jų atsiradimą paskatino valstybingumo idėja, tautinis atgimimas ir tautinės kultūros formavimasis. Aptariamos pagrindinės šio fenomeno prasmės, pristatomi alternatyvūs iškilių Lietuvos asmenybių požiūriai, atskleidžiantys dainų švenčių visuomeninės pajautos modelius. Straipsnyje pateikiama ir diskusinių įžvalgų bei teiginių Reikšminiai žodžiai: Aspektai; Choras; Daina; Dainų šventės; Pajauta; Simbolika; Aspects; Choir; Choirs; Lithuania; Meaning; Song; Song festival; Song's festvals; SymbolismThe aim of the article – to consider multivalued aspects of significance symbolic and feelings of Lithuanian song festivals. Author analyses earlier song festivals of Switzerland, Germany, Latvia and Estonia and concludes that rise of song festivals was driven by the idea of the state as the institution, the striving for the consolidation of the society and culture formation. The article discusses base meanings of this phenomenon. The article presents the viewpoint of the outstanding Lithuanian personalities to Song festival. Several insights and statements could be handled as discussio
Actual problems of church choir and communal chanting.
No full textThe article analyses the problems of church choirs and communal chanting, which arose while carrying out the requirements of the Vatican II Gathering Constitution Sacrosanctum Concilium. Artistic and genre differences of both manners of singing are defined; the limits of possibilities of Lithuanian church choirs in relation with the requirements are discussed. The article presents the arguments against the urging to unite the choir with the communal chanting since it would deny its essential existential meaning. In the article, communal chanting is treated as chanting in a group which is impossible without corresponding methodology in modern society. Difficulties of its organization in present Lithuania are as follows: popularity of choirs, hostility among people and different levels of musical literacy. It is important to create the methodology of reading the notes, as well as psychological atmosphere that would encourage chanting
Lithuanian psalms devoted to St. Casimir (aspect: choral music).
No full textThe article analyses the development of the psalms devoted to St. Casimir in Lithuania. The most significant facts of the germ of the tradition from the 17th century are presented, at the publication of the first Lithuanian psalms is discussed. The best psalms for the choir (by J. Naujalis, T. Brazys, also by the Lithuanian composers, working and living abroad at that time) are discussed as well. Especially efficient creative period of casimiriana dates back to the collision of the 20th-21st centuries. The most characteristic tendencies of the genre expansion are raised, the best works are pointed out
seinai seminary choir as the disseminator of the Lithuanianess in the late 19th - early 20th c.
No full textStraipsnio tikslas — remiantis nepublikuotu buvusio Seinų seminarijos choro vadovo Mykolo Brundzos rankraščiu bei jau publikuota istorine medžiaga, aptarti iki šiol lietuvių muzikos istorijoje neminėto Seinų kunigų seminarijos choro, gyvavusio XIX amžiaus pabaigoje — XX amžiaus pradžioje, veiklą. Straipsnyje teigiama, kad Seinų seminarija buvo ryškus tautinio atgimimo židinys. Seminarijoje pačių klierikų iniciatyva veikė choras, kuris dainuodavo lietuvių liaudies dainas, giedodavo giesmes. Nurodoma, kad 1903 metais Seinų seminarijos koplyčioje pirmą kartą užgiedota lietuviškai, XX amžiaus pradžioje choras ėmė giedoti keturiais balsais. Straipsnyje, daugiausia remiantis M. Brundzos liudijimais, pristatomas choro kūrimasis, atranka į jį, repertuaro rinkimasis, repeticijų grafikai, lietuvių ir lenkų choristų tarpusavio santykiai, koncertų organizacimas. Autorius aptaria choro repertuarą, pažymėdamas, kad iš muzikaliausių klierikų sudarytas rinktinis choras giedojo F.X. Vito ir M. Hallerio daugiabalsę liturginę muziką lotyniškais tekstais. Per didžiąsias šventes choras giedodavo miesto katedroje. Teigiama, kad šiame chore formavosi jaunų klierikų tautinė sąmonė, buvo ugdomi jų muzikiniai ir vokaliniai gebėjimai. Kadangi seminarijos chore būsimieji lietuvių dvasininkai įgydavo nemažai ir muzikinės patirties, baigę seminariją buvę choro nariai, tapo ne tik uolūs lietuvybės skleidėjai, liaudies švietėjai, bet ir chorų organizatoriai ir lietuviškos dainos bei giesmės puoselėtojai. Reikšminiai žodžiai: Choras; Giesmė; Klierikai; Kunigų seminarija; Liaudies dainos; Tautinis atgimimas; M. Brundza; Seinai; Tautinis atgimimas; Choir; Clergyment; Folk song; Lithuanian national rebirth; M. Brundza; National rebirth; Religious song; Religious songs; Seinai; Theological collegeBased on the unpublished manuscript of Mykolas Brundza, the former choirmaster at Seinai Seminary, as well as already published historical material, the paper aims to discuss the activities of Seinai Priest Seminary choir which functioned at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c. and which has not been mentioned in Lithuanian music history so far. The paper states that Seinai Seminary was an important centre of national rebirth. A choir functioned in the seminary on the initiative of ordinands, which sang Lithuanian folk songs and chanted hymns. In 1903, the choir sang in Lithuanian for the first time in the chapel of Seinai Seminary, and at the beginning of the 20th c. four-part polyphonic singing was practiced. Based mainly on the testimonies of Brundza, the paper presents the formation of the choir, the selection of singers and the repertoire, schedules of rehearsals, mutual relations of Lithuanian and Polish choir singers as well as the organisation of concerts. The author discusses the repertoire of the choir and notes that this choir consisting of most musical ordinands sang the polyphonic liturgical Latin works of Vitt and Haller. The choir would sing in the Town Cathedral during the biggest festivals and celebrations. National awareness of young ordinands is said to have formed in this choir, and their musical and vocal skills were developed. Since the future Lithuanian clergy acquired a lot of musical experience at the seminary’s choir, former choir singers, when they graduated from the seminary, not only became zealous advocates of Lithuanianness and educators of people, but also choir organisers and cherishers of Lithuanian songs and hymns
The role of the choir in educating spiritual, artistic and social features among the personalities of the seminarians of Seinai priests' seminary (at the end of the 19th – first half of the 20th century.
No full textThe aim of the article is to reveal how social and artistic personal qualities were developed among the Lithuanian students of theological seminary through choral activity in Seinai. Among the seminary graduates there were a lot of famous Lithuanian priests well-known in various spheres of cultural, scientific and social work, etc. The educational influence of the choir was revealed after the students had graduated the seminary and worked as priests in their own parishes, in various churches and state institutions. The article presents the reviews of the outstanding priests who fostered choirs, describing their life and work
Choruses and song festivals in Lithuania - the arousers of ethnic self-awareness: their development and problems (the second half of the 19th century - the beginning of the 21st century)
No full textLietuvių tautinio atgimimo ir lietuviškų chorų sąjūdžio užuomazgos XIX a. pab. – XX a. pr. glūdėjo europietiškosios ir valstietiškos kaimiškos kultūrų santalkoje. Chorinio meno ir dainų švenčių gyvybingumo prielaidos – tautos etninė būtis, jos psichologija ir liaudies dainavimo tradicija. Pirmieji Lietuviški chorai buvo bažnytiniai, pasaulietiški paplito atšaukus spaudos draudimą. Chorai ir dainų šventės sovietinės okupacijos laikotarpiu įvairiomis veiklos formomis atstovavo tautinei sąmonei ir dvasinėms vertybėms. Chorų veikla ir repertuaras rodo, kaip etninės savimonės meniškoji raiška plėtėsi nuo rezistencinės būklės pokario metais iki visavertės atgaivos artėjant į antrąjį tautos atgimimą. Ypatinga tautinio tapatumo ir etninės savimonės ugdymo sritis – dainų šventės. Jos koncentruoja ir apibendrina Lietuvos chorų visuomeninę ir meninę veiklą. Straipsnyje gvildenama Lietuvos chorų ir dainų švenčių įtaka etninės savimonės puoselėjimui. Lietuviški chorai nuo XIX a. pabaigos ir dainų šventės nuo XX a. pirmosios pusės yra viena iš įtaigiausių tautinio identiteto bei etninės savimonės ugdymo priemonių. Baltijos šalių dainų šventės 2003 m. buvo įtrauktos į UNESCO sudarytą žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Modernus, šiuolaikiškas dainų šventės modelis, jo žanrinės struktūros platuma atveria neribotas socialinio ir kultūrinio bendravimo bei švenčių visuomeninio poveikio stiprinimo galimybes. Straipsnio tikslas – suformuluoti apibendrintą Lietuvos chorų ir dainų švenčių, kaip etninės savimonės žadintojų, koncepciją tautos ir jos kultūros istorinės raidos kontekste. Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Chorai; Dainos; Dainų šventės; Etninė savimonė; Giesmės; Repertuaras; Tautinio atgimimo sąjūdis; Choruses; Church; Ethnic self - awarness; Etnic self-awareness; Hymns; Lithuania; Movement of national revival; Repertoire; Song festivals; SongsThe beginning of Lithuanian national revival and Lithuanian choir movement at the end of the 19th–beginning of the 20th c. stemmed from the mixture of the European and urban peasant cultures. The preconditions of choral art and song festival vitality are the ethnic existence of the nation, its psychology and traditions of folk singing. The first Lithuanian choruses were church choruses and secular choruses wide spread after the cancellation of the Lithuanian press ban. During the Soviet occupation choruses and song festivals represented national consciousness and spiritual values in various forms of activities. The activities and the repertoire of choruses show how the artistic display of ethnic self-awareness increased from the state of resistance during the after-war years to a full-fledged national revival. Song festivals are the significant field of national identity and ethnic awareness. They concentrate and summarise the social and artistic activities of Lithuanian choruses. The article analyses the influence of Lithuanian choirs and song festivals on the fostering of ethnic self-awareness. Lithuanian choirs from the end of the 19th c. and song festivals from the first half of the 20th c. are one of the most influential means of development of national identity and ethnic self-awareness. In 2003 Baltic song festivals were included into the Unesco Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity. The modern and contemporary model of the song festival, the wide scope of its genre structure open endless possibilities for social and cultural communication and enhancement of the social influence of these festivals. The aim of the article is to form a generalised concept of song festivals
Professional and social-legal problems of Lithuania's organists in the first half of the 20th century
No full textVargonininkų socialinės ir teisinės padėties klausimas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje traktuojamas kaip daugialypė lietuvių tautinio atgimimo socialinė bei kultūrinė ir anuo metu vykusios bažnytinės muzikos reformos problematika. Vargonininkų darbo ir būties klausimus Lietuvoje mėgino spręsti Šv. Grigaliaus Didžiojo vargonininkų, vėliau Šv. Cecilijos draugijos. Straipsnyje aptariami vargonininkų reikalavimai, analizuojamos siūlytos priemonės padėčiai gerinti. Vargonininkų reikalai šiek tiek pagerėjo nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių vargonininko statuso teisiniu atžvilgiu XX a. pirmojoje pusėje suformuluoti nepavyko Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Lietuvos bažnytinės muzikos istorija; Lietuvos kultūros istorija; Lietuvos tautinis atgimimas; Vargonai; Vargoninikas; Vargonininkų draugijos; Church; Cultural history of Lithuania; History of Lithuanian church music; Lithuania; Lithuanian national revival; Organist; Organs; Societies of organistsThe question of the social and legal status of organists at the end of the 19th and beginning of the 20th c. is discussed in the context of the multifaceted socialcultural problems of Lithuanian national awakening and the on-going reforms of church music. The Society of the Organists of St. Gregory the Great and later the Society of St. Cecilia tried to settle the situation of the organists in Lithuania. The article discusses the demands of the organists, analyzes their offered methods to improve the situation. The problematic situation of the organists was to some extent resolved during the time of the independent Republic of Lithuania, but for various objective and subjective reasons the legal aspects of the status of organists were not successfully resolved in the first half of the 20th centur
Chorinės muzikos leidyba Lietuvoje 1940-1989 metais
No full textŠiame straipsnyje autorius tyrinėja chorinės muzikos leidybos 1940-1989 m. tendencijas. Išanalizavęs išleistos muzikos žanrines stilistines ypatybes, jis priėjo išvados, kad pirmaisiais pokario metais leidyba besąlygiškai tarnavo okupacinės valdžios ir jos ideologijos reikalams. Tačiau palaipsniui ji susikoncentravo į nacionalinės muzikos leidybą ir daug pasitarnavo bendrai nacionalinės muzikinės kultūros plėtotei. Reikšminiai žodžiai: Chorinė praktika; Chorinė praktika, ideologija, liaudiškumas; Chorinės muzikos kūryba; Chorinės muzikos leidiniai; Forma; Ideologija; Liaudiškumas; Muzikos turinys; Muzikos turinys, forma, raiškos priemonės; Raiškos priemonės; Chorus music publication; Chorus music works; Chorus practice; Expression means; Ideology; Music content; Music content, shape, expression meansChorus composition release, from 1940 until 1989, was controlled and regulated by the State. All created music was immediately published in huge amounts. The main anxiety of the publishing was composition of Soviet composers, this way the foreign compositions, especially of West Europe, were left behind. In the first postwar publications dominated ideological and occupational Russian music. From the year 1960 till 1965, that kind of music was less to find in the publications, because there was an income of original compositions from Russia to Lithuanian libraries. In the last few decades of the Soviet system every appearance of a new set of song music, concurred with stylistic change in music evolution. The chorus publications, which appeared in Soviet Union, became of special value for the whole chorus culture
Problems raised by exiles' choirs and resistance songs
No full textStraipsnyje analizuojama Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai (1944-1953) dainų tradicija ir dabar veikiančių tremtinių chorų turinio bei pajautos problematika. Išsivadavus iš sovietinės okupacijos (1991), šalyje atgyja pasipriešinimo dainų tradicija, tremtinių chorai aktyviai propaguoja aukštąsias patriotines ir humanistines idėjas, nukreiptas prieš karą, blogį, smurtą. Keliama mintis, jog šioje tradicijoje įprasminta istorinė atmintis yra aktuali ne tik šiuolaikinei Lietuvos visuomenei, bet ir apskritai humanistinei kultūrai. Reikšminiai žodžiai: Pasipriešinimo dainos; Istorinė atmintis; Pajauta; Dainavimo kontekstas; Tradicijos aktualizavimas; Repertuaras.; Resistance songs; Historical memory; Sensation; The context of singing; Actualization of the tradition; Repertoire.The article analyses the problems of tradition of the Lithuanian resistance against Soviet occupation songs and of the contents and sensation of exiles' choirs active at present. Since regaining Independence the tradition of resistance songs has been revived, exiles' choirs intensively propagate high ideas of patriotic and humanistic fight against war, evil, violence. An idea is raised that these traditions imply historical memory, which is actual for nowadays Lithuanian society as well
Review of criticism of Lithuanian centenary Song Festival.
No full textrrengti Reikšminiai žodžiai: Dainų šventė; Kritika; Kritikos tekstai; Kultūrinis gyvenimas; Lietuvos šimtmetis; Straipsniai žiniasklaidoje; Articles in the media; Centenary of Lithuania; Criticism; Cultural life; Song festival; Texts of criticismIn 2018, when Lithuania celebrated its 100th anniversary, the Song Festival was a culminating event drawing large crowds of mostly the youth and the elderly. The weather was nice, festive events and especially the Day of Songs attracted a lot of audience, and the festive mood prevailed. The joint choir seemed to be somewhat diminished, but the loss was compensated by all three national choirs involved in the celebration. The festival achieved very high artistic standards and attracted great attention of the media: scientists, journalists, observers, fans of the festival wrote about it, the Lithuanian radio interviewed people and then transferred the interviews across the Internet. The abundance of texts and difference of opinions reminded me of a hissing beehive showing the growing public attention to the Song Festival
- …
