282 research outputs found
Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis
No full textĮvadas -- Vėlyvasis paleolitas / Tomas Ostrauskas : Laikotarpio samprata : Aplinkos raida vėlyvajame glaciale Lietuvos teritorijoje ; Pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje ; Kultūrinė periodizacija : Pabaltijo Madleno ir hibridinių kultūrinių grupių stovyklos ; Svidrų kultūra ; Istorinis procesas ; Gyventojai. Socialinė struktūra. Paleodemografija ; Paleolito gyventojų ūkio rekonstrukcija : Titnago žaliavos gavyba ; Pragyvenimo šaltiniai -- Mezolitas / Vygandas Juodagalvis : Laikotarpio samprata ir bruožai ; Chronologinės mezolito ribos ; Istoriografija ; Poledynmečio Lietuva : Didieji klimato pokyčiai ir jų reikšmė visuomeninei raidai, gyvenimo sąlygos ; Archeologinių mezolito kultūrų samprata. Bendrieji bruožai ir lokaliniai skirtumai ; Lietuvos mezolito kultūrų raida ; Lietuvos mezolito materialinė kultūra : Svarbiausieji paminklai (stovyklos, pastatai, radinių kompleksai) ; Visuomeninis ir namų ūkis ; Mezolito visuomenė. Socialinė organizacija ir dvasinis gyvenimas -- Neolitas / Algirdas Girininkas : Laikotarpio samprata ir periodizacija : Neolito samprata ; Neolito tyrimų istorija ir problematika ; Neolito periodizacija ; Miškų neolitas : Rytų ir Vakarų Lietuvos neolitas : Narvos kultūra ; Šukinės-duobelinės keramikos kultūra ; Pietų Lietuvos neolitas : Dubičių kultūra ; Neolitinė Nemuno kultūra ; Miškų neolito bendruomenių gyvensena : Medžioklė ; Žvejyba ; Žaliavos gavyba ; Gyvulininkystė ir žemdirbystė ; Miškų neolito bendruomenių struktūra ; Miškų neolito bendruomenių dvasinė kultūra ; Agrarinis neolitas / Džiugas Brazaitis : Neolitizacijos procesas ; Gamybinio ūkio pradžia Europoje ir Lietuvoje ; Socialiniai-ekonominiai pokyčiai Europoje vėlyvajame neolite ; Agrarinio neolito kultūros : Rutulinių amforų kultūros pėdsakai ; Pamarių kultūra ; Virvelinės keramikos kultūra ; Indoeuropiečių problema. Ankstyvasis metalų laikotarpis / Džiugas Brazaitis : Laikotarpio samprata ir periodizacija ; Ankstyvasis bronzos amžius : Kultūrinė situacija ankstyvajame bronzos amžiuje ; Metalų plitimo į Lietuvos teritoriją keliai ; Miškų neolito tradicijas tęsiančių bendruomenių gyvenimas / Algirdas Girininkas ; Vidurinis bronzos amžius : Vakarų Tšcineco kultūra ; Rytų Tšcineco kultūra ; Vėlyvasis bronzos amžius : Vakarų baltų (Sembos) pilkapių kultūra ; Vidurio Lietuva vėlyvajame bronzos amžiuje ; Brūkšniuotosios keramikos kultūra ; Ankstyvasis geležies amžius : Etniniai klausimai -- Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio apibendrinimas / Algirdas Girininkas -- Literatūra -- Asmenvardžių rodyklė -- Vietovardžių rodyklė -- Lentelių sąrašas -- Iliustracijų sąrašas.Pirmajame Lietuvos istorijos tome, remiantis gausia archeologinių paminklų tyrimų medžiaga, atkuriama Lietuvos teritorijoje gyvenusių bendruomenių kultūrinė istorinė raida ir pateikiama išsami kiekvieno priešistorės laikotarpio analizė. Vienuolikos tūkstantmečių istorija nagrinėjama Rytų Pabaltijos ir Europos istorinės kultūros tyrimų kontekste. Keturių autorių parengtuose vėlyvojo paleolito, mezolito, neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio skyriuose apibūdinama atskiros epochos bendruomenių būdingiausi bruožai, materialinio, dvasinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo ypatumai baltų kultūros priešaušryje. Skirtingai, nei ankstesniuose apibendrinamojo pobūdžio darbuose, akmens ir bronzos amžių periodizacija paremta kalibruotomis 14 C datomis. Pateikiama pakoreguota mezolito pradžios, pabaigos, neolito pradžios, bronzos amžiaus periodizacija, išskirtos ir aptartos miškų ir agrarinio neolito bendruomenių sąvokos, pirmą kartą Lietuvos priešistorės tyrimais bandoma nustatyti neolitizacijos proceso pasekmes regione, naujai interpretuojamos archeologinės Mezolitinė Nemuno, Neolitinė Nemuno, Virvelinės keramikos ir Pamarių kultūros, jų genezė ir raida, pristatoma nauja priešistorės bendruomenių ūkio rekonstrukcija.Based on the rich material of archaeological monument studies, Vol. 1 of The History of Lithuania reconstructs the cultural and historical development of communities that resided in the territory of Lithuania and presents detailed analysis of each prehistoric period. The history that spans 11 millennia is studied within the context of historical culture of Eastern Baltics and Europe. The chapters dealing with the Late Palaeolithic, the Mesolithic, the Neolith and the Early Metal Ages and composed by four authors define the most typical features of the material, spiritual, social and economic life of communities of each epoch in the predawn of the Baltic culture. Differently from other works of the generalising nature, the periodisation of the Stone and the Bronze Ages is based on calibrated 14 C dates. The book presents an adjusted periodization of the Early and Late Mesolithic, the Early Neolith and the Bronze Ages, identifies and defines the concepts of forest and agrarian Neolith communities, makes the first attempt at identifying the effects of Neolithisation for the region through studies of Lithuania's prehistory, introduces a new interpretation of the Mesolithic Nemunas, the Neolithic Nemunas, the Corded Ware and the Baltic Coastal archaeological cultures, covering their genesis and development, and presents a new reconstruction of the prehistoric community economy
Economy of the Ancient settlers of Lithuania: fishing
No full textPaleolitas ir mezolitas -- Ankstyvasis neolitas -- Vidurinysis neolitas -- Vėlyvasis neolitas -- Senasis bronzos amžius -- Ankstyvųjų metalų laikotarpis.Remdamasis archeologiniais duomenimis, autorius nagrinėja žvejybos įrankius. Pagal rastus žuvų kaulus ir žuvų svarstykles bei pagal jų kiekį autorius taip pat paaiškina, kokia žuvis buvo pagauta. Žmogaus kaulų tyrimai pateikia informaciją apie tai, kurį procentą žmonių mitybos raciono sudaro žuvis.On the basis of archaeological data the author analyses fishing tools. According to the fish bones and fish scales found, and according to their quantity, the author also explains what kind of fish used to be caught. The research of human bones presents the information on the percentage offish in people's diet
Baltic sea and underwater archaeology at Klaipėda University /
No full textReikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologijos ateitis Klaipėdos universitete; Baltijos jūra; Baltijos jūros regiono archeologija; Bibliografija; Klaipėdos miesto ir pilies archeologiniai tyrinėjimai; Klaipėdos universitetas; Kuršiai; Palangos archeologiniai paminklai; Poandeninė archeologija; Povandeninė; Povandeninė archeologija; Profesorius Vladas Žulkus; Vladas Žulkus; Archaeological investigations of Klaipėda town and castle; Archaeology of Baltic Sea Region; Baltic Sea; Bibliography; Curonians; Future of archaeology at Klaipėda University; Klaipėda University; Lithuania; Palanga archaelogical sites; Professor Vladas Žulkus; Underwater archaeology; Vladas Žulku
Economy of the Ancient settlers of Lithuania: stockbreeding and agriculture
No full textGamybinio ūkio užuomazgos ankstyvajame neolite -- Gamybinio ūkio užuomazgos viduriniajame neolite -- Gamybinio ūkio užuomazgos vėlyvajame neolite -- Gamybinio ūkio užuomazgos senajame bronzos amžiuje.Mezolito laikotarpio gyventojų maisto raciono, kaip nurodo įvairūs autoriai, didelę dalį (60-70%) sudarė džiovinta ar kepta mėsa. Tačiau proteino, reikalingo žmogaus energijai, iš mėsos ir žuvies gaunama tik truputį daugiau nei 50%. Kita jo dalis pasisavinama iš augalinio maisto, kurio žmogaus organizmui reikia visais metų laikais. Be to, nevartojant augalinio maisto, sutrinka medžiagų apykaita. Todėl nuo seniausių laikų buvo kaupiamos augalinio maisto atsargos (lazdynų ir agaro riešutai, nendrių šaknys, džiovintos uogos ir grybai, gilės, įvairios augalų sėklos, laukinių obuolių, gudobelių, erškėčių ir kriaušių vaisiai), būtinos kaip proteino, vitaminų šaltinis. Taip žmogus pamažu stengėsi, kad prie jo gyvenamosios vietos augtų vaisiniai augalai, degino miškus, kad būtų pievų, aptverdavo ir prijaukindavo žvėrių. Žmonės labai palengva pratinosi prie gamybinio ūkio, kuriam įsiterpti į pasisavinamąjį ūkį Rytų Pabaltijyje sąlygos susidarė ankstyvojo neolito pabaigoje. Rytų Pabaltijyje prie gamybinio ūkio buvo pereita labai lėtai. Perėjimas prasidėjo ties ankstyvojo ir viduriniojo neolito riba ir tęsėsi per visą neolitą ir senąjį žalvario amžių [P. 237]On the basis of archaeological, osteological and palinological material, the author analyses the beginning of agriculture and stockbreeding in the Eastern Baltics. The author presents the scheme of productive farm: conditions formed in the Early Neolithic, the rudiments were noticed in the middle Neolithic and the late Neolithic saw its development. Analysing the influence of different cultures on the development of stockbreeding and agriculture, the author concludes that the formation of these branches of economy in the Eastern Baltics cannot be related to the beginning of the Corded Ware cultur
Žemaitiškės 2-oji polinė gyvenvietė.
No full textThis article discusses issues related to pile-dwelling settlements in Lithuania. It offers a detailed study of the archaeological and osteological material found at the Žemaitiškė 2 pile-dwelling settlement, as well as palynological and radiocarbon research into the settlement’s cultural layer. The article discusses the wood anatomy of pile-dwellings, their dendrochronological dating, and the types of construction material. The studies show that the construction of pile-dwellings in Lithuania began in the Late Neolithic Age, whereas the tradition of living on pile platforms existed throughout the Bronze Age
Economy of the Ancient settlers of Lithuania: the first metals
No full textLietuvoje metalų epocha prasidėjo pasirodžius pirmiesiems metalo dirbiniams. Bronzos amžiuje nebuvo žinoma vietinių metalo šaltinių ir tuo metu pasirodę metalai visi buvo atvežtiniai. Artimiausios metalo gavybos ir perdirbimo vietos dabartinės Lietuvos atžvilgiu buvo Čekijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje žinomi vario telkiniai. Lietuvos teritorijoje metalo dirbinių gamyba (perlydymas iš žaliavos ar kitų dirbinių) prasidėjo nežymiai vėliau nei pasirodė pirmieji metalo dirbiniai. Straipsnio autorius analizuoja pirmųjų metalų kilmę Lietuvos teritorijoje ir aptaria importo sunkumus, kurie lėmė žemą metalo įrankių konkurencingumą lyginant su senaisiais titnaginiais, kauliniais ir raginiais įrankiais. Aiškinama žalvario lydymo technologija [P. 245]The author analyses the origin of the first metals in the territory of Lithuania and discusses the difficulties of import, which caused low competitiveness of metal tools with the old flint, bone and horn ones. The brass melting technology is explained
Lietuvos ankstyvojo bronzos amžiaus bendruomenių ūkis ir socialinė struktūra.
No full textThe Early Bronze Age in Lithuania, and especially the final part, saw the most important changes in the structure of the production economy and society. Unlike in Central or Western Europe, the Neolithic Revolution, as Vere Gordon Childe understood it, was taking place in the east Baltic region at exactly that time, that is, the first half of the second millennium BC. The communities which inhabited individual regions in Lithuania in the Early Bronze Age gave rise to a unique method of economic management that to a large extent influenced the development of the structure of individual communities. In this article, on the basis of archaeological, palynological and zooarchaeological material, we discuss the economic and social structures of two distinct territorial community groups, one that lived at Šventoji on the Baltic coast, and one that lived inland by Lake Kretuonas
Samogitians and Curonians weaponry and fighting methods in the middle of the 13th century – Durbė battle time.
No full textIn the middle of the 13th century, Samogitian and Curonian armies were formed of lightly armed soldiers. A heavily-armed soldier could have a sword, a helmet, a shield, and a wide blade battle axe. Heavily-armed troops would make a cavalry platoon, while lightly armed soldiers who fought with spears, shields, fighting knives, and sometimes axes, made an infantry platoon. Archers constituted a separate segment of an army. During the Order invasions and in defensive battles, Samogitians and Curonians were inferior to the enemy in their weaponry. Therefore, Samogitians and Curonians used different defensive tactics: lured the enemy into wet and wooded areas, made barricades of trees, before the retreatment of the enemy with the loot, carried out attacks, fought defensive battles from hill-forts, and in favorable situations conducted surprise attacks from hill-forts In an armed conflict, Samogitian and Curonian soldiers were match to the enemy. Therefore, the Order failed to overcome the resistance of Samogitians. Historical sources of information about the Curonian and Samogitian weaponry and fighting techniques are often distorted, and therefore historians should also consider other sources of the same period, e.g., the archaeological research data
- …
