118 research outputs found
Prūsijos gynybos organizavimo principai ir žemėvalda XVI a. pradžioje, remiantis Vokiečių ordino kariniais dokumentais | Land Ownership and Principles of the Organisation of Defence in Early 16th-Century Prussia Based on Military Documents …
No full textThe results of the Thirteen Years’ War (1454–1466) did not remove the tensions between Poland and the Teutonic Order. A new conflict emerged at the turn of the 15th and 16th centuries, as the Teutonic Order sought to get rid of the Polish king’s protection of the Order’s dominions in Prussia, established under the terms of the Peace of Thorn (Toruń), some of which were not met at all. The article examines several historical sources prepared for the eventual war in Prussia and published a long ago. These are the Military Regulations (Kriegsordnung) of 1507, and two lists of property owners of the Memel (Klaipėda) Command (Komturei) who were to perform their military obligations, dated by previous research to around 1500 or 1510–1520. The connection between these documents has not so far been examined, although the author of the article assumed the existence of a connection a dozen years ago. The author examines this connection in detail, by discussing the emergence of these documents and the efforts of their initiators to adapt innovations in the organisation of defence borrowed from the Holy Roman Empire to the practices of the Teutonic Order. By examining the content of the sources and the statistical information they provide, the article raises a separate question: to what extent do the statistics generated by these sources make it possible to get details about land ownership in Prussia in the early 16th century
1678 metai viešosios informacijos rate: kelios naujienlaiškių žinutės apie Klaipėdą /
No full textInformacija skaitmeniniu pavidalu čia ir dabar pasiekia mus iš visur. Todėl tyrinėjimo lauko prieinamumas išsiplėtė net labai nutolusių epochų tyrinėtojams. Kartais užtenka kelių klavišų spragtelėjimo, kad monitoriuje atsivertų skirtingose saugyklose sukauptų suskaitmenintų istorijos šaltinių faksimilės. Vis dažniau tiriant archyvo / bibliotekos skaitykloje trapaus dokumento informaciją, naudojamasi ne originalu, o skaitmenine šaltinio kopija. Duomenų perkėlimas į skaitmeninę erdvę padeda greičiau sužinoti, kur, kiek, kokių šaltinių norima tema saugoma, ir įvairiais kriterijais ją lyginti tarpusavyje. Besiplečiantis visuotinis virtualizacijos procesas atvėrė galimybę ir iki šiol nežinomų ar mažai žinotų Klaipėdos istorijos šaltinių paieškai, tyrimams, vertinimui. Šia publikacija pristatysime du XVII a. spaudinius. Abu juos užsienio antikvariatuose savo kolekcijoms įsigijo privatūs asmenys Lietuvoje. Tačiau abu pavyko rasti ir Vokietijos bibliotekose. Tai Saksonijos žemės ir universiteto bibliotekoje Drezdene saugomas „EXTRACT-Schreiben / Auß Memel / von 27. November, ein anders auß Coppenhagen / vom 26. Dito / Und dann auss Bialo / vom 26 Ejusdem. ANNO 1678“2 ir Bavarijos žemės bibliotekoje Miunchene3 esantis spaudinys ilgesniu pavadinimu „Die Theils durch Unvorsichtigkeit / Theils durch Kriegsflammen / in erbärmlichen Brand gerathene drey Städte: Marienburg, Abo und Memel / Samt ihrer gründlichen Beschreibung Herausgegeben / Vom 6. 16. December / 1678“4. Abiejuose užrašytos žinutės apie karo veiksmus ties Klaipėda 1678 m. lapkričio 19–23 d. Pirmąjį spaudinį sudaro keturi, antrąjį – aštuoni puslapiai. Abiejų tekstai vokiečių kalba ir spausdinti gotikiniu šriftu. Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Klaipėd
The maintenance of a Prussian Evangelical Lutheran pastor in the 40s to 60s of the 16th c.: the case of Martynas Mažvydas.
No full textThis study uses letters, tax records and other sources to study the maintenance of Lutheran clergy in Prussia between 1540 and 1570, concentrating on the example of the material life of the Ragnit pastor Martynas Mažvydas, namely his clothes, landholding, his parish and personal property, the sources of his income, his expenditure, his economic life, and his close and more distant personal connections. The example of this father of Lithuanian-language literature reveals the domestic aspect of the everyday life of Prussian Lutheran clergy
Kaip miestelis virto miestu: karčemų plėtra Tilžėje 1514–1552 metais | A Settlement Growing into a Town: The Expansion of Inns in Tilsit from 1514 to 1552
No full textThe paper analyses the relationship between the growth of the transit infrastructure and the developments in Tilsit in the period 1514 to 1552. The place of Tilsit in the competition between the merchants of Gdansk, Königsberg and Kaunas for the transit of goods by the River Neman is discussed. The paper reveals how, due to the geo-political circumstances, Königsberg managed to establish itself and to subordinate Tilsit to its trading system. It examines how and why Tilsit turned from being an outer castle settlement (Flecken) to the first town established in the Duchy of Prussia. The dynamics of the growth of the number of inns in Tilsit, their ownership, and the official and family relationships of the owners are examined, as is the weight and the role of innkeepers in the process of Tilsit turning into a town
Boat owner Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
No full textReikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Laivininkystė; Kelionės; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Shipping; TravelsThe building of a boat in Druskininkai, going on a boat in the Black and Baltic seas, Nemunas River, Venta and Galvė lake had an impact on the imagination of Čiurlionis. Sea motifs came to be deeply rooted in his art and it demand a separate study. The author offers a glimpse into this almost unknown activity of Čiurlionis
XVI a. dokumentai, susiję su bažnyčių vizitacijomis Ragainės ir Tilžės amtuose /
No full textReikšminiai žodžiai: Bažnyčių vizitacija; Prūsijos kunigaikštystė; Ragainė; Tilžė (Sovietskas; Tilsit
Ledergasse - Friedrichsstadt
No full textNegalima tiksliai pasakyti, kada buvo pradėta apgyvendinti Klaipėdos teritorija piečiau Didžiosios Vandens gatvės. Atsitiktiniai radiniai bei žvalgomųjų kasinėjimų duomenys jos apgyvendinimo pradžią sieja su XVI-XVII a. Tikrai žinoma, kad 1539-1540 m. minima gyvenvietė turėjusi Odų gatvelės – Ledergassen vardą. Gatvelės išskyrimas mokesčių mokėtojų sąraše patvirtina, kad ji nebuvo miesto valda. Su Odų gatvele galima tapatinti dabartinę Didžiąją Vandens gatvę. Odų gatvelės pavadinimas davė vardą šalia besiformuojančiam priemiesčiui. Odų gatvelės priemiesčio teritorija iki 1626 m. dar nebuvo tiksliai apibrėžta. XVII a. išaugęs ir pylimais aprėmintas Odų gatvelės priemiestis supo Klaipėdą iš rytų ir pietų. Jo svarba augo, nes dėl pylimų į miestą iš rytinės ir pietinės pusės buvo galima patekti tik pro Odų gatvelės priemiesčio vartus. Pagal 1628 05 22 taisykles vartų sargyboje turėjo būti nors vienas lietuviškai mokantis miestietis. 1692 08 19-29 Fridricho III reskriptu pilies valda – Odų gatvelė – gavo formalų miestiečių teisių suteikimo 1639 m. akto patvirtinimą. Ji buvo pavadinta Friedrichsstadtu. Naujasis miestas negavo visos savivaldos. Friedrichsstadtą valdė ne burmistras, o miesto seniūnas. 1723-1738 m. galutinai buvo ištrinta fizinė abiejų Klaipėdos dalių riba – baigta užpilti Senoji Dangė. Nors upę numatyta užversti dar iki 1706 m. sudarytuose projektuose, tačiau Senosios Dangės reliktai dar buvo išlikę 1720 m. 1806 m. ginčų tarp dekano ir diakono medžiaga rodo, kad Friedrichsstadto ribų kontūrai iš gyventojų atminties jau buvo išblukę. 1852 m. buvo paleistos miestiečių kuopos. Nutrūko ilgametė tradicija, siejusi Friedrichsstadto miestiečius. Iki 1943 m. Friedrichsstadto atminimą fiksavo tik Friedricho mokyklos tradicija ir Friedricho turgavietė. Reikšminiai žodžiai: Friedrichstadtas; Gatvė; Gyventojai; Klaipėda; Miestas; Miesto raida; Odų gatvelės priemiestis Klaidėdoje; Priemiestis; Topografija; City; Friedrichsstadt; Klaipėda; People; Street; Suburb; The development of city; TopographyLedergasse suburb was recorder in the 16th century. It was built in the territory subordinate to the castle administration to the south from Dange River branch. The borders of the suburb were finally formed in 1626-1629 using mounds. In the 16-17th centuries, Ledergasse suburb closely related to the needs of the castle gained an exeptional legal status. It was a place where migrants from other countries could settle more easily and where a community of Evangelical reformers gathered. In 1692 Ledergasse was granted partial self-government rights. A new town was named after its founder - Friedrichsstadt. A confessional Klaipeda (Memel) center was formed here: Reformer's and St. Jacob's Lutheran (regional churche) churches were built. Friedrichsstadt claimed to become an alternative to Klaipeda (Memel) Old Town - Altstadt. Competition between Ledergasse - Friedrichsstadt integration and Klaipeda (Memel) Old Town-AItstadt induced confrontation and afforts of integration. Legal integration of Ledergasse - Friedrichsstadt to Klaipeda (Memel) town began in 1722 was finished in 1723. Other fields of living of Friedrichsstadt integration took place till the middle of the 19th centur
The Culture of Fishermen of the Lithuanian Coast and the Curonian Lagoon: From the Collection of the Lithuanian Sea Museum
No full text
- …
