29 research outputs found
Place of the Milkus family in the eighteen century literature of Lithuania Minor
No full textStraipsnyje, remiantis Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve atrastais archyviniais dokumentais (laiškais, įvairiais tarnybiniais raštais), aptariama Milkų – tėvo Petro Gotlybo ir sūnų Danieliaus Frydricho, Teodoro Gabrieliaus ir Kristijono Gotlybo – vaidmuo XVIII a. Mažosios Lietuvos raštijoje. Su Milkų pavarde neatsiejamai susijusi bemaž visa XVIII a. Mažosios Lietuvos raštijos raida. Milkai vertė tekstus į lietuvių kalbą, rengė, redagavo lietuviškas knygas, taip pat domėjosi ir kolegų darbu. Straipsnyje aptariama Milkų pavardės forma, pateikiama Milkų mokslinės, kūrybinės ir šviečiamosios veiklos apžvalga. Archyvinė medžiaga leidžia tikslinti tėvo Petro Gotlybo ir sūnaus Kristijono Gotlybo gimimo datas. Taip pat aiškėja, jog Tėvas Petras Gotlybas į aktyvią lietuviškų raštų rengimo veiklą įsitraukė 1724 m. – iki 1726 m. kartu su kitais kunigais dirbo prie Naujojo Testamento (1727). Dokumentai patvirtina, jog Lietuvių kalbos seminare mokytojavo tėvas ir du sūnūs, o jo klausytoju buvo ir Kristijonas Gotlybas Milkus. Dviejų straipsnyje publikuojamų Kristijono Gotlybo laiškų grafologinė analizė atskleidžia, kad Lietuvos mokslų akademijos rankraščių skyriuje saugomas „Pilkainio“ rankraštis rašytas bei vėliau taisytas paties autoriaus, t.y. Kristijono Gotlybo, ranka. Broliai Danielius Frydrichas ir Kristijonas Gotlybas kartu su Gumbinės superintendentu Karlu Gotthardu Keberiu pradėjo diskusiją dėl prastos valdžios įsakų vertimų kalbos – atsižvelgus į jų pastabas, vietoj prastai lietuvių kalbą mokėjusio vertėjo buvo paskirtas Kristijonas Gotlybas. Reikšminiai žodžiai: Archyvai; Biografijos; Kristijonas Gotlybas Milkus; Lietuvių raštija; Mažoji Lietuva; Milkus; Milkai (Mielcke family); Rytų Prūsijos lietuvių kultūra; Archives; Biographies; Christian Gottlieb Mielcke (Milkus); Lithuania Minor; Lithuanian culture in East Prussia; Lithuanian literature; Lithuanian writing; Milkus; Milkus' FamilyBased on archival documents (letters, various official documents) discovered in the Secret State Archives Prussian Cultural Heritage Foundation in Berlin, the article discusses the role of the Milkus family (father Peter Gottlieb Mielcke and son Daniel Friedrich) in the writing of Lithuania Minor of the 18th century. Almost all of the writing of Lithuania Minor of the 18th century is related to the surname of Milkus. The Milkus family translated texts into the Lithuanian language, edited Lithuanian books and was also interested in colleagues’ works. The article discusses the form of the surname Milkus, presents a review of Milkus’ academic, creative and educative activities. The archival material allows revising the birth dates of Peter Gottlieb and his son Christian Gottlieb. It also reveals the fact that the father Peter Gottlieb was engaged into Lithuanian writing activities in 1724 and until 1726 worked together with other priests on the New Testament (1727). The documents confirm that the farther and his both sons conducted seminars on the Lithuanian language. The graphoanalysis of two letters by Christian Gottlieb published in the article reveals that the manuscript “Pilkainis” kept in the archive division of the Lithuanian Academy of Sciences was written and later edited by the same author, i.e. Christian Gottlieb. Brothers Daniel Friedrich and Christian Gottlieb together with the superintendent of Gumbinė Karl Gotthard Keber initiated a discussion on the poor translation of orders of the government. Having regard to their remarks, the translator with poor knowledge of the Lithuanian language was replaced with Christian Gottlieb
First detection of stolbur phytoplasma in grapevines (Vitis vinifera cv. Chardonnay) affected with grapevine yellows in the Ukraine
No full textArticle first published online: 21 MAR 2005B. Milkus, D. Clair, S. Idir, N. Habili and E. Boudon-Padie
Marginal inscriptions by Kristijonas Gotlybas Milkus in his dictionary Littauisch=deutsches und Deutsch=littaeuisches Worter=Buch (1800)
No full textStraipsnyje analizuojami Kristijono Gotlybo Milkaus rankraštiniai prierašai dviejuose jo paties išleisto žodyno „Littaui∫ch=deut∫ches und Deut∫ch=littaeui∫ches Worter=Buch“ (1800) egzemplioriuose, saugomuose Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (LK–18/5/I ir LK 18/5/II). Iš viso abiejuose žodyno egzemplioriuose rasti 246 prierašai ir 29 pabraukti žodžiai. Prierašai padėjo nustatyti Milkaus svarbiausio grožinio kūrinio – poemos „Pilkainis“ autorystę. Jie taip pat rodo tolesnį Milkaus darbą su jau išleistu žodynu: nekeitė savo žodyno leksikografinės sandaros, tačiau žodyną vertino kritiškai ir stengėsi atskiras jo vietas patikslinti. Pagrindinė jo vėlesnio darbo su žodynu kryptis – papildymai. Svarbiausi šie papildymai: a) prie žodyno lietuviškų atitikmenų pridedama naujų šnekamosios kalbos atitikmenų, žodžių junginių arba vartosenos iliustracijų; b) prirašoma naujų žodyno straipsnių; c) tikslinama lietuviškų atitikmenų gramatinė charakteristika: prirašomos pagrindinių veiksmažodžio formų galūnės, atskiriami morfologiniai homonimai. Ne visi prierašai leksikografiškai nauji: rasti 29 pavyzdžiai, kurie net ir toje pačioje žodyno dalyje kartoja vokišką žodį ar lietuvišką atitikmenį, jau fiksuotą žodyno kito registro abėcėlinėje vietoje. Tai rodo, , kad Milkus savo žodyną skaitė ir pildė ne kartą bei įvairiu laiku. Nors Milkaus papildymai tebuvo prierašai sau, jie rodo, kokios lietuvininkų šnekamosios kalbos leksikos buvo Milkaus kalbinėje aplinkoje ir ką jis manė esant tinkama panaudoti savo žodynui tobulinti. Reikšminiai žodžiai: Žodynas; Rankraštinis prierašas; Antraštinis žodis; Lema; Lietuvininkų šnekamoji kalba; Dictionary; Marginal manuscript inscriptionsOur article deals with the marginal manuscript inscriptions of Kristijonas Gotlybas Milkus (1733-1807) in two copies of his own printed dictionary Littaui∫ch=deut∫ches und Deut∫ch=littaeui∫ches Worter=Buch (Königsberg, 1800), which are kept in the Library of Lithuanian Academy of Science (call numbers: LK–18/5/I and LK 18/5/II). In all we have found 246 inscriptions and 29 underlined words. The inscriptions served to prove the authorship of Milkus’ main fictional work – the poem Pilkainis (the analysis of Milkus’ handwriting was done by Jadvyga Ignatjeva). They also served to trace the type of Milkus’ work with his dictionary after it was printed. The inscriptions prove that Milkus did not intend to alter the structure of his printed dictionary. On the other hand they demonstrate that Milkus approached the text critically and attempted to expand or make certain places of the dictionary more precise. The primary goal of Milkus’ work with the dictionary after it was published was supplementation. The following main additions were made. Not all inscriptions are new lexical data – we found 29 examples of the repetition of German or (more often) Lithuanian words. This means that in the margins Milkus wrote the words that were already present in the printed version of the dictionary (in different places in the dictionary). Such inscriptions prove that Milkus had read and corrected his dictionary more than once, i.e., he had worked at different periods
Mielcke (Milkus) family in the 17th–18th centuries in Prussian Lithuania: a genealogical reconstruction
No full textReikšminiai žodžiai: Milkai (Mielcke family); Genealogija; Prūsijos Lietuva; 17 amžius; 18 amžius; Mielcke family; Genealogy; Prussian Lithuania; 17th-18th centuriesInvolvement in Lithuanian language-related activities by two generations of the Mielcke (Lith. Milkus) family, who had been active in the Lithuanian cultural arena of the Kingdom of Prussia over a period of eight decades in the 18th century, started with Peter Gottlieb Mielcke (Lith. Petras Gotlybas Milkus, 25/10/1695, Tilsit [Lith. Tilžė] - 09/06/1753, Mehlkehmen [Lith. Mielkiemis]), a teacher at the Lithuanian Language Seminar at the University of Königsberg (1723-1725) who later served as an evangelical Lutheran priest in Prussian Lithuania, i.e. in Georgenburg (Lith. Jurbarkas, 1726-1735) and Mehlkehmen (1736-1753). The purpose of this article is to restore the missing links of Peter Gottlieb Mielcke's family and its four generations, paying attention to genealogical relations with well-known contemporaries, especially those who contributed to Lithuanian culture. The genealogical reconstruction of four generations of the Mielcke family was based on primary authentic sources: the surviving church books of Prussian Lithuania, which are currently stored in the Evangelical Central Archives (Ger. Evangelisches Zentralarchiv) in Berlin and in the State Archives in Olsztyn (Pol. Archiwum Państwowe w Olsztynie), Poland. Microfilm copies from church books that had disappeared during World War II, which had been made before the war from the originals and are now kept at the Saxon State Archives in Leipzig (Ger. Sächsisches Staatsarchiv, Staatsarchiv Leipzig), were also used. In addition to the church books, the author referred to various archival documents stored in the Secret State Archives Prussian Cultural Heritage Foundation (Ger. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) in Berlin. In restoring the subsequent generations of Peter Gottlieb Mielcke's descendants and attempting to find any traces of Lithuanian language -related activity, secondarys sources were also used. The most important of these are the biographies of East and West Prussian priests written by Friedwald Moeller (1894-1964) and published in the book entitled Das „Zwischenmanuskript" zum Altpreußischen evangelischen Pfarrerbuch (vol. 1-7, Hamburg, 2012-2014). [...]
Von Christian Gottlieb Mielcke vorgenommenen Veränderungen Des Wörterbuches von Phillip Ruhig
No full textStraipsnyje Kristijono Gotlybo Milkaus lietuvių-vokiečių, vokiečių-lietuvių kalbos žodynas (1800) lyginamas su jo pagrindiniu šaltiniu – Pilypo Ruigio žodynu. Straipsnyje aiškinamasi, kokių pakeitimų yra Milkaus 1800 m. žodyno analitinėje dalyje: kur Milkaus taisyta nuosekliai, o kur paties abejota. Stengiamasi nustatyti, kokios galėjo būti taisymo priežastis: ar autorius kalbos dalykus interpretavo savarankiškai, ar turėjo įtakos ankstesnių gramatikų tradicija, paties Milkaus gramatiko, patirtis. Nuosekliai lyginama visa Ruigio žodyno lietuvių-vokiečių dalies ir Milkaus analogiškos dalies medžiaga. Apžvelgiami rašybos pakeitimai; pastebima, kad Milkus, kaip ir Ruigys, remiasi Danieliaus Kleino raidynu, tik jį šiek tiek modifikuoja. Matyti, kad Milkus normino Ruigio žodyno rašybą, vengė tam tikrų vokiečių ir lenkų kalbos rašybos bruožų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į žodyno struktūros keitimą, žodžių priskyrimo kitam lizdui, naujų lizdų kūrimo, žodžio iškėlimo iš lizdo, lizdo panaikinimo atvejus Milkaus žodyne. Atskirai aptariamas Milkaus žodyno straipsnių keitimas: gramatinės informacijos (pagrindinių formų sistemos, gramatinių pažymų sistemos) ir semantinės informacijos keitimas (papildomų vokiečių kalbos ekvivalentų pridėjimas, išskiriami homonimai, atsisakoma ekvivalento, ieškoma tikslesnio atitikmens), vartosenos, kilmės, lotyniškų biologijos terminų pažymų korekcijos. Darytina išvada, kad Milkaus žodynas subtilesnis už Ruigio, matyti leksikografinio metodo pažanga. Milkus perdirbo Ruigio žodyną pakankamai, kad jo leidimas butų laikomas atskiru leksikografiniu veikalu. Reikšminiai žodžiai: Abėcėlė; Garsas; Gramatinės formos; Kristijonas Milkus; Pilypas Ruigys, leksikografija; Rašyba; Taisymai; Tarmė; Žodynas; Žodžių lizdas; Alphabet; Corrections; Dialect; Dictionary; Family of words; Grammatical forms; Kristijonas Milkus; Lexicography; Ortography; Pilypas Ruigys; SoundThe author of the article compares Kristijonas Gotlybas Milkus’s Lithuanian–German, German-Lithuanian dictionary (1800) with its main source – Philipp Ruhig’s dictionary. The article discusses amendments present in the analytical part of Milkus’s dictionary of 1800: coherent amendments by Milkus, and amendments in relation to which he had certain doubts. The author of the article seeks to identify causes of those amendments: whether the author interpreted linguistic aspects independently, or whether he was influenced by earlier grammarians’ traditions or his own experience. The whole Lithuanian–German part of Ruhig’s dictionary was compared to the material of the analogous part of Milkus’ dictionary. Changes in spelling are discussed. The author notes that the both dictionary compilers based their dictionaries on Daniel Klein’s alphabet slightly modifying it. It can be seen that Milkus standardised the spelling of Ruhig’s dictionary, avoided certain German and Polish spelling characteristics. The author also draws attention to the amendments in the structure of the dictionary, inclusion of words into different word families, creation of new families of words, withdrawal of a word from a certain family of words and elimination of a family of words in Milkus’s dictionary. The article pays separate attention to amendments in the structure of entries in Milkus’s dictionary: grammatical information (system of main forms, systems of grammatical marks) and changes in semantic information (additional equivalents in the German language, homonyms), use and origin, etc. The author concludes that Milkus’s dictionary is more subtle than Ruhig’s dictionary, and progress in the lexicographical method is obvious. Milkus processed Ruhig’s dictionary to the extent that his dictionary was considered a separate work in the field of lexicography
The relation between stretched-exponential relaxation and the vibrational density of states in glassy disordered systems
No full textAmorphous solids or glasses are known to exhibit stretched-exponential decay over broad time intervals in several of their macroscopic observables: intermediate scattering function, dielectric relaxation modulus, time-dependent elastic modulus, etc. This behaviour is prominent especially near the glass transition. In this Letter we show, on the example of dielectric relaxation, that stretched-exponential relaxation is intimately related to the peculiar lattice dynamics of glasses. By reformulating the Lorentz model of dielectric matter in a more general form, we express the dielectric response as a function of the vibrational density of states (DOS) for a random assembly of spherical particles interacting harmonically with their nearest-neighbours. Surprisingly we find that near the glass transition for this system (which coincides with the Maxwell rigidity transition in this model), the dielectric relaxation is perfectly consistent with stretched-exponential behaviour with Kohlrausch exponents 0.56<β<0.65, which is the range where exponents are measured in most experimental systems. Crucially, the root cause of stretched-exponential relaxation can be traced back to soft modes (boson-peak) in the DOS
Local inversion-symmetry breaking controls the boson peak in glasses and crystals
No full textIt is well known that amorphous solids display a phonon spectrum where the Debye ∼ω2 law at low frequency melds into an anomalous excess-mode peak (the boson peak) before entering a quasilocalized regime at higher frequencies dominated by scattering. The microscopic origin of the boson peak has remained elusive despite various attempts to put it in a clear connection with structural disorder at the atomic/molecular level. Using numerical calculations on model systems, we show that the microscopic origin of the boson peak is directly controlled by the local breaking of center-inversion symmetry. In particular, we find that both the boson peak and the nonaffine softening of the material display a strong correlation with a new order parameter describing the local inversion symmetry of the lattice. The standard bond-orientational order parameter, instead, is shown to be inadequate and cannot explain the boson peak in randomly-cut crystals with perfect bond-orientational order. Our results bring a unifying understanding of the boson peak anomaly for model glasses and defective crystals in terms of a universal local symmetry-breaking principle of the lattice
Direct link between boson-peak modes and dielectric α-relaxation in glasses
No full textWe compute the dielectric response of glasses starting from a microscopic system-bath Hamiltonian of the Zwanzig-Caldeira-Leggett type and using an ansatz from kinetic theory for the memory function in the resulting generalized Langevin equation. The resulting framework requires the knowledge of the vibrational density of states (DOS) as input, which we take from numerical evaluation of a marginally stable harmonic disordered lattice, featuring a strong boson peak (excess of soft modes over Debye ω law). The dielectric function calculated based on this ansatz is compared with experimental data for the paradigmatic case of glycerol at T T. Good agreement is found for both the reactive (real) part of the response and for the α-relaxation peak in the imaginary part, with a significant improvement over earlier theoretical approaches. On the low-frequency side of the α peak, the fitting supports the presence of ω modes at vanishing eigenfrequency as recently shown [E. Lerner, G. During, and E. Bouchbinder, Phys. Rev. Lett. 117, 035501 (2016)]. α-wing asymmetry and stretched-exponential behavior are recovered by our framework, which shows that these features are, to a large extent, caused by the soft boson-peak modes in the DOS
Inscriptions by Peter Gottlieb Mielcke in the manuscript dictionary "Clavis Germanico-Lithvana"
No full textStraipsnis tęsia rankraštinio žodyno „Clavis Germanico Lithvana“ (po 1680 metų, toliau – C) prierašų atribucijos temą, jau analizuotą „Archivum Lithuanicum“ 14 tome skelbtame straipsnyje „Friedricho Selle’s prierašai rankraštiniame žodyne Clavis Germanico Lithvana“. C prierašai yra vėlesni rankraštinio teksto sluoksniai, pasirodę, kai pagrindinis žodyno tekstas jau buvo užbaigtas. Juose randami ankstesnių savininkų ir / ar skaitytojų užrašai, jie identifikuojami pagal specifinę rašyseną ir dažnai skirtingą rašalo spalvą. Pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, kad didžioji dalis prierašų (anksčiau identifikuotų kaip prierašai B) yra žinomo lietuvių raštijos darbuotojo, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigo Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695-1753), kuris taip pat buvo religinių giesmių vertėjas ir pirmasis visos Biblijos lietuvių kalba vertėjas (Königsberg [lit. Karaliaučius], 1735). Autorė palygino šiuos žodyno prierašus su P. G. Milkaus pasirašytais autografais, saugomais Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, buvusio Prūsijos valstybės archyvo Karaliaučiuje fonduose. Rašto analizė patvirtino, kad B prierašai atlikti P. G. Milkaus ranka. Taigi, P. G. Milkus – pagrindinis C prierašų pildytojas (neskaitant paties žodyno sudarytojo), plėtęs ir žodyno makrostruktūrą, ir mikrostruktūrą. jo prierašai – vokiškos lemos, lietuviški atitikmenys, žodyno straipsniai, vokiški ir lietuviški iliustraciniai sakiniai, įvairaus pobūdžio nuorodos ir kt. – sudaro per 90 % žodyne esančių kitų asmenų įrašų. Prie jau žinomų P. G. Milkaus prierašų šaltinių – Friedricho Lankischo redaguotų Conrado Agricolos parengtų M. Lutherio Biblijos konkordancijų, Jono Rėzos „Psaltero Dovydo“ (1625), paties C, priskirtinas ir 1701 metų Naujasis testamentas. Ta aplinkybė, kad pildydamas žodyną P. G. Milkus nesinaudojo nei 1727 metų Naujuoju testamentu (QNT), nei 1728 metų Psalmynu (QPs), nei 1735 metų Biblija (QB), prie kurių taip intensyviai pats darbavosi, o rėmėsi ankstesniais šaltiniais, leidžia spėti, jog jo prierašai žodyne atsirado anksčiau nei QNT, QPs ir QB buvo išleisti ar net pradėti versti. Taigi 1727-uosius galima laikyti P. G. Milkaus prierašų žodyne terminus ad quem. Labiausiai tikėtina, kad P. G. Milkus pildė C dar studijuodamas Karaliaučiaus universitete ar dėstydamas tenykščiame lietuvių kalbos seminare. Žodyno rankraštį, kuris po C sudarytojo mirties liko privačiose kunigų ar bažnyčių bibliotekose greičiausiai Tilžės bažnytinėje apskrityje, P. G. Milkus galėjo gauti iš savo kraštiečių. Vėliau, darbuodamasis prie 1732 metų lietuviško giesmyno „Iš naujo perveizdėtos ir pagerintos giesmių knygos“ ir Senojo testamento vertimo į lietuvių kalbą, P. G. Milkus žodyną veikiausiai paskolino ar dovanojo bendradarbiui Želvos kunigui Kristijonui Štimeriui (Christian Stimehr, 1676-1750), giesmių ir biblijos vertėjui. Galimas dalykas, kad šis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas pasitarnavo verčiant į lietuvių kalbą Bibliją. Ir tikriausiai būtent Štimeris žodyną padovanojo savo sūnui Kristijonui Frydrichui Štimeriui (Christian Friedrich stimehr, 1725–1765), kurio nuosavybę patvirtinantys įrašai išlikę abiejuose žodyno rankraščio tomuose. [...] Reikšminiai žodžiai: Petras Gotlybas Milkus; Clavis Germanico-Lithvana; Peter Gottlieb Mielcke; Clavis Germanico-LithvanaArticle continues my research on the topic of authorship of inscriptions in the manuscript dictionary Clavis Germanico-Lithvana (abbreviated C; after 1680), which I began in my article “Friedrich Selle’s Inscriptions in the Manuscript Dictionary Clavis Germanico-Lithvana” (Archivum Lithuanicum, vol. 14). Inscriptions in C are the later layers of manuscript text that have appeared after the main dictionary text was completed. They encompass inscriptions by earlier owners and/or readers, and they are identifiable by specific handwritings and often by different ink color. The main goal of the article was to prove that the most ample group of inscriptions (in former research identified as the handwriting B) is to be attributed to the Lutheran Evangelical clergyman in Lithuania Minor Peter Gottlieb Mielcke (lit. Petras Gotlybas Milkus; b. 1695 in Tilsit [lit. Tilžė]; d. 1753 in Mehlkehmen [lit. Mielkiemis]), who also was a translator of certain religious hymns and books of the first published Lithuanian Bible (Königsberg [lit. Karaliaučius], 1735). I have compared the longhand of these particular inscriptions to the signed autographs of Mielcke that were found in Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz zu Berlin (which has preserved a certain part of Preussisches Staatsarchiv in Königsberg collections). Analysis of the longhand has confirmed that B inscriptions were made by Mielcke’s hand. Thus, Mielcke was the major supplementer of C text (after the dictionary compiler himself), he expanded its both macro- and microstructure. Mielcke’s inscriptions constitute over 90 percent of all additions in various hands to the initial text: dictionary entries, German entry-words and their Lithuanian equivalents, German and Lithuanian illustrative sentences, various references, etc. Beside the sources that were known as used for the B inscriptions (concordances of Luther’s Bible, edited by Friedrich Lankisch; Johannes Rehsa’s Psalteras Dowido; C itself), now we can attribute also the Lithuanian New Testament of 1701 to Mielcke’s hand. The circumstance that Mielcke employed neither the New Testament of 1727 (QNT), nor the Psalter of 1728 (QPs), nor the Bible of 1735 (QB), of which he was one of the editors (translated, read proofs, recopied drafts), but used only earlier sources, lets me assume that his inscriptions in C had occurred prior to the publication of QNT, QPs, and QB. Thus, it means that the 1727 (publication of QNT) might be considered the terminus ad quem of Mielcke’s inscriptions. Most probably Mielcke was working with the C manuscript while still studying in Königsberg University or teaching at its Lithuanian Language Seminar. After the death of an unknown compiler, the C manuscript could have been kept in private libraries of priests or churches in the Tilsit district. Mielcke could have obtained the C manuscript from the compiler himself or from his fellow Tilsitians. Later, while working on the Lithuanian Hymnal of 1732 and the Bible translation, Mielcke most probably gave the C dictionary to his collaborator, translator of Hymns and the Bible, the clergyman of Saalau (lit. Želva) Christian Stimehr (lit. Kristijonas Štimeris, 1676–1750). It is possible that this German–Lithuanian Dictionary served for the Lithuanian translation of the Bible. It must have been this Stimehr who donated the C manuscript to his son Christian Friedrich Stimehr (lit. Kristijonas Frydrichas Štimeris, 1725–1765), since there are inscriptions of the son’s ownership in both volumes of C. [...
Kristijono Gotlybo Milkaus poema "Pilkainis": tarp istorijos ir metaforos
No full textStraipsnyje analizuojama Kristijono Gotlybo Milkaus poema „Pilkainis“. Pasak autorės, poemos istorinių faktų tikslumas rodo, jog Milkus vienodai pretendavo tiek į istoriko, tiek į poeto statusą. Kita vertus, „Pilkainyje“ tolydžio iškylantis ironiškas ankstesnių istorijos procesų vertinimas, dėstymo forma – gerai apgalvotos struktūros poezijos kūrinys – kreipia skaitytojo akis į lygia greta atsiveriantį antrąjį – alegorinį – poemos reikšmės planą. Lietuvių poezijos lauke Milkus tapo pirmuoju rašytoju, istorijos siužetą įvilkusiu į poetinį drabužį. Tradiciškai Milkaus „Pilkainis“ laikomas istorine poema, istorine-kronikine poema, eiliuota kronika. Tačiau taip apibūdinant nuošaly paliekama poemos visuma, jos pabaigoje pridėta malda, kuri iš esmės laužo epinės poemos stilistiką. Straipsnyje siekiama papildyti Milkaus poemos analizę poezijos formos dalykais, apmąstyti poemos struktūrą. Poemos rankraščio ekspertizės duomenys liudija, jog Milkus pats kruopščiai skaičiavo „Pilkainio“ eilutes, vadinasi, tiek eilučių kiekis, tiek struktūrinis grafinis poemos sutvarkymas jo buvo skrupulingai apmąstyti. Struktūros analizės atveriamas alegorinis poemos matmuo leidžia palyginti ją su Švietimo epochoje suklestėjusiu pasakėčios žanru, glaudžiai susijusiu su vadinamąja „paslėptos tiesos“ poetine teorija. Milkus, remdamasis literatūroje jau egzistavusiais, tarsi kūrė naujųjų laikų žmogiškąją komediją – geros pabaigos knygą, kurioje siekė iki apibendrinančių aukštumų iškelti ir taip įprasminti nebe asmeninę, o kolektyvinę mažo provincijos miestelio istoriją. Reikšminiai žodžiai: Alegorija; Apšvieta; Istorinė poema; Katalikybė; Kristijonas Gotlybas Milkus; Pagonybė; Progresas; Protestantizmas; Simbolis; „Pilkainis“; Allegory; Catholicism; Christian Gottlieb Mielcke; Enlightenment; Historical poem; Paganism; Progress; Protestantism; Symbol; „Pilkainis“The paper analyses the poem “Pilkainis” by Christian Gottlieb Mielcke. According to the author, the accurateness of historical facts in the poem shows that Mielcke claimed the status of both a poet and a historian. On the other hand, the ironic evaluation of the previous historical processes regularly emerging in “Pilkainis” and the form of narrative – a piece of poetry of a well-thought-out structure – draws the reader’s attention to the parallel allegoric plane of the meaning of the poem. Mielcke became the first Lithuanian poet who wrapped the historic plot in poetic garments. Traditionally, “Pilkainis” is considered a historical poem, historical-chronicle poem, versed chronicle. However, this description leaves the entirety of the poem aside; a prayer goes after the poem, which basically breaks the stylistics of the epic poem. The paper seeks to supplement the analysis of Mielcke’s poem with the aspects of poetry form, and reflect on the poem structure. The data of the expert examination of the poem manuscript testify that Mielcke thoroughly calculated the verses of “Pilkainis”, thus, he meticulously considered both the quantity of verses and the structural graphical arrangement of the poem. The allegoric plane of the poem revealed by structural analysis allows comparing it with the genre of a fable that thrived in the Epoch of Enlightenment, which is closely related to the so-called poetic theory of “hidden truth”. Mielcke, referring to literature, as if created the human comedy of the New Ages – a book with a happy ending which sought to exalt to generalising heights and commemorate a collective rather than personal history of a small provincial town
