1,723,238 research outputs found
Maceina: powrót do Ojczyzny
No full textReikšminiai žodžiai: Antanas Maceina; Lietuvos filosofija; Arvydas Šliogeris; Egzistencializmas; Tauta. Keywords: Antanas Maceina; Lithuanian philosophy; Arvydas Šliogeris; Existentialism; Natio
Arvydas Šliogeris’ concept of ontological freedom
No full textLaisvės idėjos apmąstymas paprastai formuojasi tarp asmens pasirinkimo ir atlikto veiksmo padarinių. Tada filosofas svarsto, kas nulemia būtent tokį elgesio pavidalą ir kaip jis yra susijęs su universalių vertybių bei žmogaus supratimo pokyčiais. Vienintelis tikras dalykas šiame kelyje filosofui yra jo paties mąstymo patirtis, apeliuojant į egzistuojančius dalykus. Štai kodėl Arvydo Šliogerio filosofinė patirtis egzistencinė: ji skleidžiasi, matant metafizinių bei ontologinių būties struktūrų įvairovę. Taip ontologinės laisvės konceptas nusako ir žmogaus, ir pasaulio būtį. Tačiau, nepaisant universalios idėjos jėgos, ontologinė laisvė neprimeta savo valios gamtai ar žmogui. Atvirkščiai: ji su meile įpareigoja žmogų rūpintis aplinka, ieškoti balanso tarp skirtingų esinių poreikių ir priimti gyvenimo baigtinumą kaip būties faktą. Raktažodžiai: laisvė, būtis, Arvydas Šliogeris, metafizika, egzistencializmas, meilė, pažinimasThe concept of freedom hinges on the interplay between personal choice and the consequences of the action taken. The philosopher then ponders what exactly shapes this behavior and how it relates to both universal values and the evolving human understanding. One constant for the philosopher is their own experience of thinking, which grapples with existing realities. This is why Arvydas Šliogeris’ philosophical experience is considered existential – it involves recognizing the various metaphysical and ontological structures that make up both humans and the world. The concept of ontological freedom, however, does not advocate for imposing one’s will on nature or humanity. Instead, it emphasizes the importance of caring for the environment with love, finding a balance between the needs of different entities, and accepting the reality of death. Keywords: freedom, being, Arvydas Šliogeris, metaphysics, existentialism, love, cognition
"Towards Samogitia": a peek into the soul of Arvydas Šliogeris
No full textLiteratūrologė Viktorija DAUJOTYTĖ rašo apie filosofo Arvydo ŠLIOGERIO (1944–2019) nuotraukų ciklą „Žemaitijos link“, kuris sudaro nedidelę dalį jo fotografinio palikimo. Kai kurioms jo fotografijoms lengva ranka suteikti vardai – iš mitologijos (Sfinkso, Apolono...), iš žemės (sliekų, vieversių...), iš būsenų (ramybės, melsvoji.. .), iš filosofijos (fundamentalioji...). Nuotraukos iš Žemaitijos – be vardų, gal filosofas nemanė, jog tai reikšminga. Reikšminiai žodžiai: Arvydas Šliogeris; Fotografija; Žemaitija; Meno filosofija. Keywords: Arvydas Šliogeris; Photography; Samogitia; Philosophy of artThe literaturologist Viktorija DAUJOTYTĖ writes about the photograph collection ‘Towards Samogitia’ by the philosopher Arvydas ŠLIOGERIS (1944–2019), which makes up only a small part of his photographic legacy. Some of his previous photographs had eloquent titles, either mythological (Sphinx, Apollo ...), natural (Earthworm, Lark ...), pertaining to states of being (Peaceful, Light Blue ...) or philosophical (Fundamental ...). All the Samogitian photographs are untitled, may be the philosopher did not think titles added meaning
Pulse of the heart, epoch and truth: about retrospective exhibition of painter Arvydas Šaltenis "Pictures of Life"
No full textReikšminiai žodžiai: Arvydas Šaltenis; Modernizmas; Paroda; Sovietmetis; Tapyba; Arvydas Šaltenis; Exhibition; Modernism; Painting; Soviet-tim
Desing of heraldic signs in the artworks of Arvydas Každailis
No full textStraipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas aptartai vieno iš iškiliausių Lietuvos dailininkų Arvydo Každailio heraldinių ženklų kūrybos savitumą. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jis svariai prisidėjo formuojant šalies modernios heraldikos pagrindus, sukūrė beveik visą valstybės heraldiką (išskyrus trispalvę), atkūrė ir rekonstravo virš šimto miestų ir miestelių herbų, vėliavų ir spaudų projektų, apie 30 naujosios personalinės heraldikos objektų, pritaikydamas autorinį dizainą yra atkūręs per 100 giminių ir šeimų herbų, ir kitų heraldikos kūrinių. Tekste įvairiais aspektais nagrinėjamas Každailio indėlis į šiuolaikinę Lietuvos heraldiką, atskleidžiami svariausi jo kūrybiniai laimėjimai, menino stiliaus savitumas, kuris išryškėja derinant tūkstantmetes heraldikos tradicijas ir šiuolaikines dailės raidos tendencijas. Remiantis vieno autoriaus darbais siekiama atskleisti heraldikos kūrimo specifiką, išryškinti dailininko vaidmenį šio kompleksinio kūrybos objekto meninės kūrybos procese. Esminiai žodžiai: Arvydas Každailis, Lietuvos dailė, heraldika, simbolis, meninės kūrybos procesas.The main focus of the article is based on the discussion of the distinctiveness of the work of heraldic signs by one of the most prominent Lithuanian artists, Arvydas Každailis. After regaining Lithuania’s independence, he made a significant contribution forming the foundations of the country’s modern heraldry, created almost all state heraldry (except for the tricolor), restored and reconstructed more than a hundred city and town emblems, flags and seal projects, about 30 objects of the new personal heraldry, by adapting the author’s design, he has restored over 100 coats of arms of clans and families, and other heraldic works. The text examines Každailis contribution to modern Lithuanian heraldry from various aspects, reveals his most important creative achievements, the distinctiveness of the men’s style, which emerges when combining millennia-old heraldic traditions and modern trends in the development of art. Based on the works of one author, the aim is to reveal the specifics of creating heraldry, to highlight the role of the artist in the process of artistic creation of this complex creative object. Keywords: Arvydas Každailis, Lithuanian art, heraldry, symbol, the process of artistic creation
Arvydas Šliogeris' nihilistic conception of culture
No full textStraipsnyje aptariama vieno žymiausių Lietuvos filosofų Arvydo Šliogerio kultūros samprata. Mąstytojas nėra specialiai sisteminęs šios koncepcijos, kaip paprastai elgiasi kultūros filosofai, rašantys knygas apie kultūros problematiką. A. Šliogeris kultūrą siejo su daugeliu žmogiškosios veiklos sričių: menu, religija, technologijų kūrimu. Dėl to dėmesys kultūros problematikai ryškus tiek filosofo dienoraščiuose, tiek jo filosofinėje eseistikoje, tiek fundamentaliuose veikaluose, už kuriuos jis susilaukė plačiosios skaitytojų auditorijos pripažinimo ir akademinio prestižo. Gvildenamos koncepcijos savitumas – antikinio gamtos ir kultūros santykio transformacija. A. Šliogerio pozicija yra paprasta. Antikoje tarp šių santykio segmentų buvo tam tikra pusiausvyra, o šiais laikais liko daugiausiai priešprieša. Jos esmė – tai, kad kultūra susiejama su nesaikingu vartojimu ir žmogaus valios primetimu gamtai. Žmogaus prigimtyje slypintis naikinimo instinktas ir dirbtinės tikrovės geismas lemia nihilistinį bet kurios žmogiškosios kultūros pobūdį. Gamtos atsakas – ekologinės krizės. Taigi nihilistinė A. Šliogerio kultūros samprata paaiškina ne tik kultūros dabartį ar praeitį, bet lygiai taip pat padeda apmąstyti ir žmogaus ateitį šioje planetoje. Raktažodžiai: Arvydas Šliogeris, kultūra, kultūros filosofija, nihilizmas, gamta.The article discusses the concept of culture of Arvydas Šliogeris, one of the most prominent Lithuanian philosophers. Unlike other cultural philosophers who write books on cultural issues, this thinker has not specifically systematized the concept of culture. Arvydas Šliogeris recognizes the importance of this concept in many areas of human activity: art, religion, and technology development. As a result, attention to cultural issues is prominent in the philosopher’s diaries, his philosophical essays, and his fundamental works, which earned him the recognition of a wide readership and academic prestige. The peculiarity of the concept of culture is the transformation of the ancient relationship between nature and culture. A. Šliogeris’ position is simple. If, in antiquity, there was a certain balance between these segments of the relationship, then in modern times, there is mostly antagonism. Its essence: the association of culture with excessive consumption and the imposition of human will on nature. The destructiveness of human nature and lust for artificial reality makes any culture nihilistic - Nature’s response – ecological crises. Thus, A. Šliogeris’ nihilistic concept of culture explains not only the present or the past of culture but also helps to reflect on the future of man on this planet. Key words: Arvydas Šliogeris, culture, philosophy of culture, nihilism, nature
Phenomenon of Arvydas Šliogeris in contemporary Lithuanian philosophy
No full textStraipsnyje pristatoma ir nagrinėjama žymiausio dabartinio lietuvių filosofo Arvydo Šliogerio kūryba. Apžvelgiant pagrindinius Šliogerio veikalus, parodoma, kaip formavosi ir brendo jo mąstymas, kaip kito nagrinėjamų problemų laukas ir koks yra šio autoriaus santykis su savo kūryba. Atskirai nagrinėjamos pagrindinės Šliogerio filosofinės sąvokos - Niekis ir Esmas bei pastarajam idėjiškai artima filotopijos sąvoka. Galiausiai reziumuojama, kad Šliogerio neįmanoma įsprausti į jokios metodologijos rėmus, o tai veikiausiai ir sąlygojo, kad taip ir nesusiformavo jokia Šliogerio metodologinė mokykla, nors pastarajam vadovaujant į Lietuvos akademinį diskursą įsitraukė nemažai gabių bei drąsių tyrinėtojų. Reikšminiai žodžiai: Šliogeris; Mickūnas; Šliogeris; Mickūnas; Lietuvos filosofija; Autorius ir tekstas; Niekis; Esmas; Lithuanian philosophy; Author and Text; Nothing; IsnessThe author analyses and presents the thoughts of the most famous contemporary Lithuanian philosopher Arvydas Šliogeris. In Lithuanian academic and cultural circles, there are numerous researches focused on various Šliogeris' oeuvres and ideas. However, the extensive and varied works of this philosopher have not yet been thoroughly explored. This paper does not pretend to offer such an exploration; rather, it attempts to offer a brief presentation of the main interpretations of Šliogeris' ideas developed in his works. The author presents some of the essential outlines and developments of Šliogeris' thought and shows how this author perceives his own texts. In order to accomplish this task, the author summarizes the main concepts of Šliogeris' philosophy in his work Nothing and Isness, and shows the flexibility and synthesis of the two main concepts. The synthesis is called "Am (I)” wave where the alphapoint has no fixed place and can move either to the side of Nothing or to the side of Isness. The author concludes that Šliogeris' philosophy cannot be subsumed under any philosophical methodology, although he is most closely associated with phenomenology, even if he cannot be defined as a phenomenologist. Presumably for this reason Šliogeris has not founded his own methodological school, although his former students are well known as gifted and courageous scholars
Tension tests of concrete prisms reinforced with multiple steel bars
No full textThis report provides experimental data of 10 reinforced concrete prismatic elements subjected to tension. All specimens were reinforced with four Ø10 mm steel bars arranged in the cross-section with various cover depths: 15 mm, 30 mm, 40 mm, and 50 mm covers were used. Specialised testing equipment was constructed to ensure a uniform distribution of tension deformations in the multiple bars. The test recordings include average strains estimated using deformation measurements of reinforcement bars and the concrete surface. Measurement results of the crack width and crack spacing are presented as well. Linear variable displacement transducers (LVDT), a digital microscope, and digital image correlation (DIC) system were utilised to collect experimental outcomes
Pupillage through dialogue. Arvydas Šliogeris and Vaidotas Daunys
No full textMokinystė jaunam itin svarbi, o ir vėliau gera ją jausti. Pirma kaip to, kuris tau autoritetas, palankumą, vėliau kaip reiklumą, galiausiai ir kaip įpareigojimą. Bet ir įpareigojimą, neatskiriamą nuo palaikančio, laisvinančio ryšio. Kaip ryšio, išaugančio ligi pokalbio, vykstančio ir tada, kai jis realiai nevyksta, iki dialogo. Dialoginė mokinystė yra aukščiausia mokinystės pakopa. Arvydas Šliogeris žinojo esąs mokinys (ir kai laisvu pagarbos gestu Juozui Girniui tarė „Metre“), žinojo ir turįs mokinių. Ne tik studentų, ne tik doktorantų. Buvo ir žmonių, laisvai jį pasirinkusių – ir iš tų, kurie savarankiškai studijavo, norėjo versti, populiarinti jo mąstymą, tikėjo jo vieta ir pasaulyje. Ne vienas asmuo yra ir atvirai Arvydą Šliogerį mokytoju pavadinęs. Iš mokinių rato, gal pirmiausia universitetinio, dar turėtų ateiti žinių, minčių, pasidalinimo mokinystės patirtimi. Tragiškai žuvęs Vaidotas Daunys (1958–1995) jau nebepasidalins. Nebuvo studentas nei doktorantas, kitų pradinių interesų, lituanistas, bet domėjęsis filosofija, rašęs diplominį darbą apie Vinco Mykolaičio-Putino poezijos filosofiškumą, dar studentas skaitęs filosofų raštus, Vydūną. Iš jo bendravimo su Arvydu Šliogeriu galima bandyti pasiaiškinti vieną kitą svarbesnį mokinystės momentą. Tinka ją vadinti laisvąja, pasirinktąja mokinyste, neįpareigota akademinių santykių, išaugusia iki dialogo – jau ir po Vaidoto mirties. Reikšminiai žodžiai: Lietuvių filosofija; Lietuvių literatūra; Mokytojas; Mokinys; Mokinystė; Dialogas. Keywords: Lithuanian philosophy; Lithuanian literature; The teacher; The learner; Apprenticeship; DialoguePupillage through dialogue is the highest form of pupillage. The philosopher Arvydas ŠLIOGERIS (1944–2019) had pupils in addition to his undergraduate and PhD students. There were some who took him as their teacher, studying on their own, who translated and popularised his thinking, believing in his impor tant place in the world. The Lithuanian poet and cultur ologist Vaidotas DAUNYS (1958–1995) was not one of Šliogeris’ students, but pursued a deep interest in his philosophy, and wrote his graduate thesis on philosophy in the poetry of Vincas Mykolaitis-Putinas. The literaturologist Viktorija DAUJOTYTĖ, considering his interactions with Arvydas Šliogeris, contemplates some of the more important moments in his pupillage. His relationship would best be described as a free pupil under the philosopher, not bound by academic hierarchy, a relationship that reached the heights of dialogue, even after Vaidotas’ tragic death
KANTIŠKOJI PATYRIMO SAMPRATA
Full text linkStraipsnyje nagrinëjama I. Kanto patyrimo samprata. Grindþiamas teiginys, jog Kantas patyrimą supranta labai siaurai – kaip technomokslinio eksperimento analogą. Tai reiškia, kad patyrimo kaip sandūros su
Transcendentiniu Kitu modelis galutinai atmetamas ir Kantas įtvirtina technomoksliną prietarà – kad vienintelis tikras patyrimas įmanomas tik laboratorijoje. Reikminiai žodžiai: patyrimas, technomokslas, mąstymas, būtis.
KANT’S CONCEPT OF EXPERIENCE
Arvydas Šliogeris
Summary
The paper deals with Kant’s concept of experience. It is argued that Kant treats experience rather narrowly – as an analogue of techno-scientific experiment. Such an approach excludes an option to treat experience as the encounter with the transcendent Other. By the same way the techno-scientific prejudice is established that the true experience is possible in laboratory only. Keywords: experience, techno-science, thinking, being
- …
